Suprasti akimirksniu
- V.Lučičius šį sezoną Eurolygoje per 30 minučių pelno vid. 14,4 taško (9 vieta Eurolygoje), pataiko 65,6 proc. dvitaškių ir 49 proc. tritaškių, atkovoja 4,9 bei perima 1,1 kamuolio ir renka 19,8 naudingumo balo (3 vieta Eurolygoje).
- M.Schillerio teigimu, V.Lučičius dėl nugaros skausmų Kaune nerungtyniaus.
- „Žalgirio“ ir „Bayern“ rungtynių Kaune pradžia – trečiadienį 19 val.
– „Bayern“ fantastiškai pradėjo sezoną 10–5. Kokia svarbiausia puikaus starto priežastis?
– Turime neblogą talentingą komandą, kuri pasiruošusi kautis kiekvienose rungtynėse. Visi esame susitelkę ir motyvuoti kasdieniam darbui – ne tik rungtynėms. Komandoje tvyro puiki atmosfera. Pergalingas startas Eurolygoje, ypač išvykose, užaugino pasitikėjimą mūsų jėgomis.
– Andrea Trinchieri apvertė „Bayern“ komandos situaciją aukštyn kojomis – iš vieno prasčiausių Eurolygos klubų pernai įsiveržėte į vienus lyderių šį sezoną. Kaip jis paveikė komandos ir jūsų žaidimą?
– Treneris Trinchieri yra detalių treneris. Jis mums duoda daug smulkmenų ir kiekvieną dieną bando jas įskiepyti. Viena vertus, jis labai reiklus, bet taip pat labai charizmatiškas, kasdien įnešantis pozityvios energijos. Jis perdavė tą energiją visai komandai ir tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl dabar esame ten, kur esame.
– Jūsų talentas vertinamas Europoje, bet jau nuo 2016-ųjų žaidžiate tik Miunchene. Kodėl, nepaisant susidomėjimo Eurolygoje, liekate „Bayern“ dar mažiausiai iki 2022-ųjų?
– Gerai jaučiuosi „Bayern“ klube ir Miunchene. Čia gyvenu su žmona ir dviem dukromis. Labai svarbu, kad joms čia irgi galima suteikti geriausias sąlygas. O jos tokios pat laimingos, kaip ir aš.
Kai atvykau į Miuncheną, kasmet žengdavome į priekį. Tik praėjęs sezonas nebuvo toks, kokio tikėjomės. Tačiau šiemet atsitiesėme ir sugrįžome į geras vėžes. Tai motyvuoja. Čia jaučiuosi toks laimingas, kad nematau priežasties, kodėl turėčiau vykti kažkur kitur.
– Per tuos metus ne kartą stojote į kovą su „Žalgiriu“. Koks priešininkas jums buvo neparankiausias?
– Neišskirčiau vieno žaidėjo. Bet visada sunku žaisti prieš „Žalgirį“, ypač Kaune. Aišku, dabar be sirgalių visos išvykos rungtynės supanašėja. Bet Lietuva visada turėjo puikias krepšinio tradicijas ir visada buvo malonu žaisti vienoje gražiausių krepšinio arenų Europoje.
Iki paskutinio sezono visi galvojo, kad didžiausia komandos stiprybė yra Šaras. Bet treneris Schilleris šį sezoną daro neįtikėtiną darbą ir „Žalgiris“ žaidžia fantastišką krepšinį. Kiekvienas mačas prieš šį klubą yra sudėtingas.
– Kokia istorija jums labiausiai asocijuojasi su Lietuvos krepšiniu?
– Ji būtų susijusi su nacionalinės komandos rungtynėmis dešimtajame dešimtmetyje. Augau stebėdamas tuometinę Jugoslavijos komandą, kuri tais laikais buvo viena geriausių pasaulyje. Turbūt rungtynės 1995-aisiais, Europos čempionato finalas, kai laimėjome auksą, prieš komandą, kur Sabonis buvo ryškus rinktinės lyderis, man įstrigo labiausiai. Tos rungtynės man visada primena apie Lietuvos ir Serbijos krepšinio ryšį.