| Penktadienis | Eurolyga | „Herbalife“ – „Žalgiris“ | 22:00 | Las Palmasas |
Prieš kiekvienas „Žalgirio“ namų rungtynes Artūras Milaknis užsuka į trenerių kambarėlį ir pasisveikina su visais štabo nariais.
Jis ypač tvirtai suima Evaldo Beržininkaičio ranką, lyg bandytų išversti bendražygį iš kėdės.
Dar nė sykio nepavyko, bet jau šešerius metus A.Milaknis taip pradeda savo rungtynių vakarą.
Jis visada pirmas pasirodo ant „Žalgirio“ arenos parketo, kad dar prieš rungtynes galėtų ramiai išsimesti savo metimų skaičių. A.Milaknio užsibrėžta žyma – mažiausiai 100 pataikytų tritaškių per apšilimą.
Snaiperis tiki prietarais, todėl mintyse savaime prisidėliojo keisčiausių ritualų. Pavyzdžiui, su fizinio rengimo treneriu Justinu Grainiu jis turi specialią rutiną.
Prietarai įsiskiepijo iki tokio lygio, kad A.Milaknis visada stengiasi eiti ta pačia kryptimi. Suoliukas jam turi stovėti taip, o ne kitaip.
„Atrodo juokingai, bet kažkaip kai pradedi tą daryti, stengiesi nieko nebekeisti“, – suprasdamas, kaip jo ritualai gali atrodyti iš šono, šypsodamasis pakaušį krapšto A.Milaknis.
Ir prasideda veiksmas.
Artūras Milaknis iš gilumos pakyla prie baudų metimo linijos ir stato užtvarą Edgarui Ulanovui.
Šis nusineša Milo gynėją po krepšiu, o snaiperis staigiai keičia kryptį ir bėga prie tritaškio linijos.
Apmulkinta varžovų gynyba sudvejoja, sugaišta sekundę ir jau tik akimis palydi lietuvio vaivorykštę iš trijų taškų zonos.
Žiūrovai šoka iš savo vietų taip, kad virpa „Žalgirio“ arenos sutvirtinimai. Žmonės laukia Milo tritaškių panašiai, kaip skaičiuodami paskutines sekundes iki Naujųjų fejerverkų.
Kitas „Žalgirio“ išpuolis.
Leo Westermannas pastato užtvarą A.Milakniui ir šis pradeda kilti perimetro link. Dar vieną betoninę sieną mūrija Brandonas Daviesas.
A.Milas atsidengia ir šauna iš perimetro vidurio – bene patikimiausio savo taško.
Du sezonus iš eilės A.Milaknis išlaiko elitinį taiklumą iš trijų taškų zonos – arti 45 proc. Tarp žaidėjų, kurie per Eurolygos istoriją išmetė bent 50 tolimų metimų, A.Milaknis istoriniuose nuo 2000-ųjų vedamuose sąrašuose pagal taiklumą rikiuojasi 21-as.
Per 161 mačą (šiame 21 žaidėjo sąraše daugiau rungtynių už jį žaidė tik J.Carrollas – 204), A.Milaknis Eurolygoje pataikė net 42,99 proc. tolimų metimų.
| Sezonas | Tšk. | Dvit. % | Trit. % | Kam. | Perd. |
|---|---|---|---|---|---|
| 2007–2008 | 1 | 100 | 0 | 0 | 0 |
| 2008–2009 | 6.2 | 75 | 57.1 | 6 | 1 |
| 2009–2010 | 2.5 | 50 | 50 | 4 | 0 |
| 2010–2011 | 3.9 | 50 | 30.8 | 15 | 6 |
| 2013–2014 | 6.4 | 56.5 | 43.2 | 49 | 17 |
| 2014–2015 | 10 | 46.3 | 46.2 | 43 | 33 |
| 2016–2017 | 7.3 | 47.4 | 38.6 | 46 | 31 |
| 2017–2018 | 8 | 56.4 | 44.9 | 71 | 31 |
| 2018-19 | 7.5 | 35.7 | 44.6 | 18 | 18 |
Su 285 tritaškiais karjeroje, Eurolygoje jis rikiuojasi 17-as, o priešais jį tėra vienintelis likęs lietuviškas vardas – jo paties treneris. Bet Šarūnui Jasikevičiui 315 tritaškių pataikyti prireikė net 65 rungtynėmis daugiau, tad rekordas – pamušamas.
Nors kiekvienas tritaškis šiais laikais Eurolygoje reikalauja vis daugiau pastangų.
„Užsidirbti kiekvieną metimą vis sunkiau, – tikina A.Milaknis, pats dažnai vinguriuojantis tarp komandos draugų užtvarų, kol galiausiai gauna centimetro erdvę užsitaisyti. – Komandos analizuoja derinius ir nebėra taip, kad turėtume laiko pusę gyvenimo prisitaikyti metimui.
Turi bėgti, išbėgti, mesti iš užtvarų, atsilaisvinti nuo gynėjo ir kuo greičiau išsimesti.
Geriausia būna greitoje atakoje, kai varžovams gynyboje sunkiau išsirinkti dengiamuosius. Kai tik gauni progą, stengiesi ją išnaudoti ir meti.“
Pats „Žalgirio“ treneris dabar itin suinteresuotas, kad dar vienas auklėtinis pralenktų jo pasiekimą.
Milas įgijo Šaro pasitikėjimą.
„Milaknis yra žaidėjas, kuriam šiandien komanda rūpi labiausiai, – spalio 20-ąją po sunkios atkarpos „Žalgiriui“ pareiškė Š.Jasikevičius. – Mes tai pamatėme ne Stambule, bet per LKL rungtynes. Tą ir pasakiau komandai. Žaisime su žaidėjais, kurie pasirengę mirti už Kauno „Žalgirį“.“
Šarūnas Jasikevičius labai vertina Artūrą Milaknį.
Ne tik dėl darbo etikos. Paskutinį savo sezoną „Žalgiryje“, 2013-2014 m. Šaras pats stovėjo priešais snaiperį treniruotėse ir suprato, ką reiškia vaikytis vieną pavojingiausių gynybos padegėjų visoje Eurolygoje.
Palyginęs jį su daugybe kitų aukščiausio lygio snaiperių, kurių pasitaikė spalvingoje krepšininko karjeroje, Š.Jasikevičius dabar negaili A.Milakniui žaidimo laiko.
Prisiminkime, kad tai prie Š.Jasikevičiaus Milas grįžo į „Žalgirį“ už stambų beveik milijono eurų vertės kontraktą trejiems metams.
Po to slogaus 2015-2016 m. sezono finišo, kai „Žalgiris“ Eurolygoje tritaškius metė vargingu 32,82 proc. taiklumu, Šarui reikėjo patikimo toliašaudžio.
Š.Jasikevičius visada buvo pirmas, kuris gynė snaiperį ar tai nuo žiniasklaidos kritikos, ar nuo švilpiančių sirgalių.
Nors pradžia nebuvo lengva. Būdavo, A.Milaknio treneriai turėdavo net prašyti, kad mestų.
Treneriai būdavo linkę prisiimti atsakomybę, net jeigu snaiperis ir pramesdavo penkis tritaškius iš eilės.
Kad tik A.Milaknis neprarastų pasitikėjimo ir toliau atakuotų krepšį.
„Pastaraisiais metais Milui abejonių nebelieka, – pastebi E.Beržininkaitis. – Gavęs bent šiek tiek erdvės, jis turi mesti į krepšį.“
Šaro asistentas Darius Maskoliūnas dažnai snaiperiui suteikdavo psichologinę konsultaciją, kai tik šis purtydamas galvą nusivylęs sėsdavo ant suolo ir nuleisdavo rankas.
„Nesvarbu, kuris treneris, bet kai jis palaiko, automatiškai prideda pasitikėjimo savimi ir metimu, – 24sek Gran Kanarijoje sakė A.Milaknis. – Bet gal tai turėjo ateiti su laiku. Pasikeitė tas žaidimas ir reikėjo tiesiog prisitaikyti. Tas prisitaikymo laikotarpis buvo kiek ilgesnis, nei galvojau, kad galėtų būti.
Maniau, išeisi, išbėgsi iš užtvarų ir viskas. Bet kai gauni derinius, o neišbėgi vieną, antrą, trečią kartą, pradedi analizuoti, stebėti, kas ne taip ir ką reikia keisti.“
Tačiau A.Milaknis įmetė.
Du pastaruosius sezonus A.Milaknis iš trijų taškų zonos atakuoja atitinkamai 44,9 ir 44,6 proc. tikslumu.
Už šiuos procentus jis dėkingas ir komandos draugams.
Pirmiausia, įžaidėjams, kurie reikiamu metu įmeta kamuolį į reikiamą vietą ir padeda greičiau atsiplėšti nuo varžovo.
„Kai antriems metams liko Kevinas Pangosas, arba kai dabar vėl turime Leo Westermanną, jie žino, kas tu esi ir koks tavo vaidmuo. Išbėgęs visada žinau, kad kamuolys pasieks mane laiku ir vietoje. O pradžioje, pavyzdžiui, su Nate'u Woltersu, užtrukdavo. Natūralu – reikėjo laiko vienas kitą pažinti“, – kalbėjo A.Milaknis.
Kitas svarbus A.Milaknio tritaškių ingredientas – komandos draugų užtvaros. Iš aukštaūgių tvirčiausias jas statydavo Augusto Lima.
Ir jis pats iš to gaudavo naudos, gudriai šypsosi snaiperis.
Brazilas ar tai priprovokuodavo pražangų, kai priešininkai apsikabindavo jį ir versdavo ant žemės. Arba dviem gynėjams nubėgus paskui A.Milaknį, užbaigdavo išpuolį lengvais taškais.
Snaiperis visada bandė pateisinti trenerių ir komandos draugų pasitikėjimą savo taiklia ranka. Ir didžiule žalia širdimi.
Dabar A.Milaknis yra pirma „Žalgirio“ opcija, išvedant metiką po užtvaros.
Tik Madrido „Real“ snaiperis Jaycee Carrollas, beje, A.Milaknio idealas, Eurolygoje dažniau atakuoja krepšį po užtvaros – 3,1 karto per rungtynes. Lietuvį „Žalgiris“ po užtvaros į metimą išveda vid. 2,5 karto per rungtynes (antras rezultatas Eurolygoje), o tai baigiasi vid. 1,057 taško (15 rezultatas Eurolygoje).
„Žalgiris“ turi daug triukų, kaip išnaudoti A.Milaknį. Bet dažniausiai tos rezultatyvios situacijos gimsta ekspromtu, iš vienetinių atvejų.
Pavyzdžiui, kai Šarūnas Jasikevičius pabraižo kokią retą kombinaciją per minutės pertraukėlę, o grįžęs ant parketo A.Milaknis smeigia tolimą metimą. Beje, remiantis „Synergy“, pagal rezultatyvumą po minutės pertraukėlių, su 1,389 taško vidurkiu per vieną išpuolį metikas Eurolygoje yra devintas.
Bet A.Milaknis galėtų turėti pretenzijų treneriui už mažą išmetamų tritaškių skaičių. „Žalgiris“ pagal jį yra smarkus Eurolygos autsaideris.
Su 213 tolimų šūvių nuo 15-os pozicijos, Stambulo „Fenerbahče“ komandos, žalgiriečiai atsilieka net 62 bandymais. Dar nepamirškite, kad „Žalgiris“ žaidė tris pratęsimus – t.y. 15 minučių daugiau, nei turėjo, tad reali statistika dar kuklesnė.
Žaidėjai juokaudami rodo treneriams skaičius, kad tie procentai nėra blogi, o meta tai mažiausiai tritaškių jau antrą sezoną iš eilės.
Su 39,91 proc. pataikymu „Žalgiris“ yra penktas Eurolygoje, o pernai su 42,09 proc. buvo pirmas.
Tačiau „Žalgirio“ planas aiškus – komanda meta tik labai gerai paruoštus metimus.
Daugelyje kitų ekipų žaidėjai dažnai bent šiek atsilaisvinę nesidrovi mesti tritaškio iki atakos pabaigos likus 18-ai sekundžių.
„Žalgiryje“ tokią privilegiją turi nebent Artūras Milaknis. Turėjo ir Kevinas Pangosas.
„Treneris yra pasakęs – jei tu laisvas, tu meti. Tik metimais niekas nepiktnaudžiauja. Treneriui nepatinka, kai meti tik puslaisvis ar iš karto šveiti kamuolį. Tad jau visi įpratę ir žino, iki kokio metimo mes žaidžiame“, – tikina A.Milaknis.
Šarūnas Jasikevičius nemėgsta daug improvizacijos. Kadangi „Žalgiris“ neturi superžvaigždžių, treneris nori komandos žaidimą laikyti savo rankose.
Jis nubraižo derinį, kuris priveda prie geriausios pozicijos atakuoti krepšį, kad krepšininkas galėtų užsitaisyti, tinkamai sustatyti kojas (viena iš Šaro akcentuojamų smulkių detalių) ir užtikrintai šauti.
Praėjusio Eurolygos turo rungtynėse su Tel Avivo „Maccabi“ žalgiriečiai pataikė daugiausiai šį sezoną – 11 tolimų metimų.
Bet A.Milaknis tik šyptelėjo ir ironiškai atsiduso paklaustas, ar žaidimas buvo daugiau statomas ant metikų.
„Tokio plano nėra, niekada nebuvo ir nemanau, kad bus, – neabejoja A.Milaknis. – Kad va, ateina tokia komanda ir mesime vien tritaškius.
Treneris visiems duoda ir parenka derinių. Šiemet gal esu vienintelis metikas, todėl treneris stengiasi daugiau mane į juos įtraukti. Bet visa jėga, visas žaidimas akcentuojamas per didelius. O kai jie pradeda gerai žaisti, prasideda dvigubinimai ir viskas priklauso nuo to, kaip suvaikščios kamuolys.
Žaidžiame savo žaidimą kad ir kokia būtų varžovų gynyba. Bet jeigu priešininkai akcentuojasi daugiau po krepšiu, jeigu kamuolys atmetamas, visi turi teisę mesti.
Jeigu eina dvigubinimas, turi laukti kamuolio.“
A.Milaknis kantriai laukia savo šansų „Žalgirio“ komandoje.
Kai kurie žaidėjai stebisi, kad per mėnesį su Šarūnu Jasikevičiumi išmoko daugiau nei per visą sezoną.
Pats A.Milaknis irgi kitaip pradėjo žiūrėti į krepšinį.
Anksčiau viskas buvo labai aišku ir primityvu: tiesiog reikia įmesti ir apsiginti.
„Bet dirbdamas su Šarūnu pamačiau, kiek daug detalių yra krepšinyje. Atrodo, tas žaidimas labai paprastas, bet su treneriu jis tampa labai įdomus“, – pripažįsta A.Milaknis.
Jis dabar vis dažniau grįžęs namo peržiūri rungtynių vaizdo įrašą ir pasižvalgo į kitas arenas. Iš pakartojimo viskas matosi kaip ant delno.
Su Š.Jasikevičiumi „Žalgiryje“ pasikeitė daug kas, paliudys devintą sezoną Eurolygoje Kaune skaičiuojantis A.Milaknis.
„Anksčiau, kai ateidavo išvyka, atrodo, norėdavosi, kad tik greičiau ji praeitų, atbūtume ir grįžę namo bandytume kažkaip laimėti, – atvirauja A.Milaknis. – O dabar žaidi ir kovoji dėl rimtų tikslų. Dėl atkrintamųjų ir panašiai. Pernai buvo finalo ketvertas...
Buvo sunku. Ir yra sunku. Bet darbas yra malonus.“
A.Milaknio yra gimęs būti budeliu.
Bet tai ir ilgų darbo valandų bei, atrodo, nesibaigiančių papildomų metimų serijų rezultatas.
A.Milaknis toks pavojingas prie perimetro, kad varžovai net bijo jo šešėlio.
Yra buvę rungtynių, kai A.Milaknis per 28 minutes neišmetė nė vieno tritaškio. Kaip kad tą istorinį vakarą Atėnuose, kai „Žalgiris“ išsivežė pirmąją pergalę iš OAKA arenos, nors snaiperis neiššovė nė vieno tolimo metimo.
„Sirgaliai mato tik tuos metimus, kurie skrodžia tinklelį, o mes matome, kaip iš kiekvieno Milo išbėgimo į jį sutelkiama gynyba, pritraukiamos penktų numerių pagalbos“, – 24sek sakė E.Beržininkaitis.
Kai A.Milaknis žaidžia du prieš du, varžovai dažnai keičiasi dengiamaisiais. „Žalgiris“ stengiasi įsukti žaidimą taip, kad prieš Milą atsistotų aukštaūgis, idealiausia – penktos pozicijos žaidėjas. Tada daug galimybių atsiveria „Žalgirio“ aukštaūgiams, likusiems po krepšiu su mažesniu gynėju.
Tad gal nieko keisto, kad kai A.Milaknis būna aikštėje, daugiausiai kyla ne komandos tritaškių, o dvitaškių procentas – nuo 52,8 iki 55,4.
Tokių nematomų rezultatyvių perdavimų A.Milaknis per rungtynes pridalija nemažai. Bet jų nesimato statistikos protokole, kuriame pirštu besdami į snaiperio pavardę, daugelis dažniausiai ieško taškų ir pataikytų tritaškių skaičiaus.
24sek kalbinti varžovų komandų treneriai pasakoja, kad kai A.Milaknis laksto aikštėje, „Žalgirio“ puolimas stipriai paremtas ant snaiperio situacijų.
Dėl to gynybai tenka sutelkti visą dėmesį į „Žalgirio“ tritaškių medžiotoją.
„Nebuvo nė vienos komandos, kuri labai ramiai jaustųsi, kai Milas aikštėje“, – pasakoja E.Beržininkaitis.
A.Milaknis per tris sezonus „Žalgiryje“ sužaidė jau 80 Eurolygos rungtynių iš eilės.
Milas yra daugiausiai po Edgaro Ulanovo minučių Eurolygoje praleidęs žalgirietis, ant parketo skaičiuojantis jau 29 valandas.
Tai irgi daug pasako apie jo svarbą Š.Jasikevičiaus žaidimo schemoms.
„Gal nelendu ten, kur nereikia?“ – Gran Kanarijoje juokiasi A.Milaknis.
Kaip tik prieš treniruotę Gran Kanarijoje snaiperis juokėsi su Brandonu Daviesu. Po vienu iš Gran Kanarijos arenos krepšių buvo padėtas statybininko šalmas.
„Sakiau, kad žaisiu su tuo šalmu arba nekišiu nosies žemiau trajako“, – kikeno A.Milaknis.
Bet vyriausias „Žalgirio“ misijos Las Palmase žaidėjas surimtėja.
32-ejų krepšininkas dabar visai kitaip ruošiasi sezonui nei anksčiau.
Eurolygos greičiai, tempas ir krūvis verčia žaidėjus dar daugiau investuoti į savo kūną, todėl A.Milaknis stengiasi išvengti traumų samdydamas specialistus, papildomai padirbėdamas su traumų prevencija.
„Žalgirio“ gydytojai sako, kad prie šios serijos prisideda ir stipri ištverminga A.Milaknio širdis. Ir jis nėra toks fiziškai silpnas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio vertinant jo gebėjimą atsiplėšti nuo parketo.
„Kiti atletiškumą vertina pagal dėjimus ir kitus niuansus, bet mums, treneriams, jis atrodo pakankamai atletiškas, – 24sek Gran Kanarijoje pasakojo „Žalgirio“ trenerių štabo narys Evaldas Beržininkaitis. – Jo stiprios kojos. Pats kūnas, kaip gynėjui ir metikui, nestandartiškai didelis.“
Tiesa, Milas turi ir savo kritikų. Jų skepsį pateisina ir analitinė statistika.
Artūrui Milakniui būnant aikštėje, „Žalgiris“ per 100 atakų pelno vid. 101,8 taško. Be jo – lygiai tiek pat.
Taip jau sutampa, kad kai A.Milaknis ant parketo ieško savo šansų trijų taškų laukuose, kenčia „Žalgirio“ gynyba, kuri per 100 atakų praleidžia vid. 104,8 taško. Palyginimui, snaiperiui sėdint ant suolo, „Žalgiris“ praleidžia jau tik 94,1 taško. Tai didžiulis skirtumas.
A.Milaknis iš medžiotojo pats tampa laimikiu varžovų puolimui.
Priešininkai stengiasi išsivesti snaiperį į situacijas vienas prieš vieną, kad savo greičiu galėtų įveikti lietuvio gynybą. Jis, beje, tokiais atvejais linkęs stabdyti priešininkus pražangomis.
Kitas būdas – du prieš du situacijos, kur A.Milakniui taip pat sunku sulaikyti varžovus.
Bet „Žalgiris“ vertina A.Milaknio gynybą prieš patikimiausius varžovų snaiperius. Jis vaikosi net ir patį savo idealą J.Carrollą. Kadangi pats puikiai žino visas snaiperių gudrybes ir triukus ieškant galimybės atsiplėšti nuo gynėjo.
„Jis vienas geresnių žaidėjų vaikantis varžovų metikus“, – neslepia E.Beržininkaitis.
Privalumų jam suteikia tvirtas kūnas, kuris leidžia nukreipti gynėją į naudingą pusę.
Dažniausiai snaiperiai ieško progos atsidengti aikštės gilumoje, išbėgdami ar į vieną, ar į kitą pusę.
A.Milaknis gali užstoti mėgstamą pusę, o jo taip lengvai nenustumsi. Taip „Žalgiris“ su jo pagalba provokuoja varžovą bėgti į jam nepatogią ranką.
Tai dar vienas svarbus Š.Jasikevičiaus filosofijos akcentas.
Tik „Žalgiris“ stengiasi, kad A.Milaknis neišvargtų gynyboje.
Pernelyg užsivaikęs varžovų metikus, jis vėliau gali turėti mažiau jėgų puolime, o tada kenčia pataikymo procentas.
Tad A.Milaknio užduotis gynyboje dažnai perima Thomasas Walkupas. O pats lietuvis slepiamas gynyboje situacijose, kurios reikalauja mažiausiai aktyvumo.
A.Milaknio misija ant parketo aiški. Aiški ir rizika, metant jį į aikštę.
Bet Š.Jasikevičius įvertino lietuvio atsidavimą darbui, komandos draugams ir visai organizacijai.
„Žalgirio“ pergalių architekto pasitikėjimas snaiperiu iškalbinga.
Jeigu atkreiptumėte dėmesį, kino filmuose apie karą, kariuomenės ar specialiųjų pajėgų snaiperiai turi vieną bendrą bruožą – daugelis jų kramto dantų krapštuką.
Laisvalaikiu tokį pakramtyti mėgsta ir „Žalgirio“ metikas.
Tų žmonių vizija kitokia. A.Milaknio galvoje irgi sukasi įvairiausi skaičiai bei rekordai, į kuriuos jis taikosi kiekvieną Eurolygos vakarą.
Kol kas geriausi jo asmeniniai rodikliai Eurolygoje – 20 taškų ir 6 tolimi metimai.
Bet A.Milaknio taikiklyje yra dar įspūdingesni skaičiai.
Jis mintyse yra nusistatęs, kokius rekordus norėtų pamušti per vienerias rungtynes ar visą Eurolygos sezoną.
A.Milaknį tai verčia tobulėti.
Jis mėgsta preciziškumą ir kaskart svajoja įmesti 100 tritaškių iš eilės.
„Vis link to einu. Dar vis trūksta, bet tikiuosi, kad vieną dieną pagausiu tą dieną, kai sukris visi iš eilės (šypsosi.).
Visada keli sau tikslus. Bet niekada nebuvau tas, kuris afišuojasi.
Turiu sau išsikėlęs tuos tikslus ir bandau juos įgyvendinti. Nežinau, ar pavyks, bet kaip sakoma, reikia svajoti tyliai“, – šypteli A.Milaknis.
