Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2020 04 02

A.Milaknis – apie pakeistą agentūrą, vasaros sprendimą ir diskusijas su „Žalgiriu“

Vienuoliktąjį sezoną Kauno „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs Artūras Milaknis nežino, ar jau sužaidė paskutinį mačą atstovaudamas daugkartiniams Lietuvos čempionams. Paslaptingasis koronavirusas įšaldė Eurolygos sezoną bei nutraukė didžiąją dalį vietinių čempionatų, o 34-ąjį gimtadienį birželį minėsiantis snaiperis pasitinka tarpsezonį, kuriame vėl taps laisvuoju agentu.
Artūras Milaknis
Artūras Milaknis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Krepšinis į televizijos ekranus ir didžiąsias Europos arenas gali negrįžti dar labai ilgai, tačiau Artūras Milaknis išlieka profesionalu, besistengiančiu kuo įmanoma labiau palaikyti sportinę formą, nes minčių apie karjeros pabaigą, pasak žalgiriečio, tikrai dar nėra.

Laisvo laiko į valias turintis kaunietis karantino metu ne tik užsiiminėja buities dalykais, kuriems įprastai sezono metu laiko nėra, bet ir lieja prakaitą namų terasoje atlikdamas „Žalgirio“ fizinio pasiruošimo trenerių jam skirtas užduotis.

15min susisiekė su Kauno „Žalgirio“ veteranu individualios treniruotės įkarštyje, po kurios Milas sutiko pasidalinti mintimis apie karščiausius šių dienų krepšinio įvykius.

Nuo skaudžiai nukirsto sezono, gerą formą prieš suspendavimą įgavusių žalgiriečių, naujosios krepšininko pasirinktos agentūros iki diskusijų su Kauno klubu dėl atlyginimų ir minčių apie ateitį.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Artūras Milaknis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Artūras Milaknis

„Vakar buvau užsikūręs „PlayStation“ kompiuterį. Seniai neteko žaisti, bet dabar galėjau paskirti porą valandų „Call of Duty“ žaidimui“, – 15min sakė A.Milaknis.

„Žalgirio“ kapitonas visuotinį karantiną leidžia sodyboje genėdamas pušeles ir balindamas vaismedžius, o Milas ūkininkavimu neužsiiminėja, nors darbų namuose yra.

Jis kieme tvarko žolę, krapštinėjasi prie terasos, lakuoja medieną. Tai labai neįprastas pavasaris profesionalaus krepšininko gyvenime.

„Viskas dažniausiai būna nukeliama po sezono. Kai reikia kažką būtinai padaryti sezono metu, tenka prašyti paslaugų. Dabar viską galiu pasidaryti pats, kad nenuobodžiaučiau ir nevaikščiočiau namuose iš kampo į kampą, nes laiko tam apstu“, – pasakoja „Žalgirio“ žaidėjas.

Atlikus buities darbus laukia krosiukas lauke, įvairūs pratimai kūno stiprinimui ir traumų prevencijai.

Ne tiek dėl galimo Eurolygos pratęsimo, kuo atletas vis labiau abejoja, bet dėl didelio noro toliau žaisti krepšinį.

„Jei kas būtų manęs paklausęs prieš dvi savaites, tai būčiau atsakęs, kad Eurolygos sezono pratęsimu neabejoju, bet dabar, žvelgiant į bendrą situaciją pasaulyje, tai su kiekviena diena abejonės vis didesnės, – mintimis dalijosi A.Milaknis. – Kinijoje lyg viskas tvarkosi, žmonės pradeda keliauti viešuoju transportu, parduotuvės atsidaro, bet viruso paliktas poveikis ir pėdsakas žmonių taip greitai neatleis. Bus baimė. Manau, kad šalys taip greitai sienų tikrai neatidarys.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Artūras Milaknis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Artūras Milaknis

Metai bėga, bet A.Milaknio statusas „Žalgiryje“ nesikeitė. Šįmet jis vėl buvo vienu patikimiausių Šarūno Jasikevičiaus karių aikštelėje, Eurolygoje vidutiniškai žaidęs po 22 minutes, pelnęs po 7,4 taško (70,6 proc. dvit., 39,5 proc. trit., 83,3 proc. baud.).

Vieša paslaptis, kad šio krepšininko nauda plikuose statistikos protokolo skaičiuose neatsispindi.

Bet faktas tas, jog pripažintu snaiperiu tapęs kaunietis yra vienas geriausių tritaškių metikų Eurolygos istorijoje.

Pagal pataikytus tritaškius jis yra 12-oje vietoje turnyre (865), o iš aukščiau sąraše esančių žaidėjų A.Milaknį pagal pataikymą (vid. 42,2 proc.) lenkia tik Madrido „Real“ priklausantis elitinis tinklelių svilintojas Jaycee Carrollas (vid. 42,3 proc.).

„Iš tikrųjų tai labai keista, kad viskas taip užgeso, – apie sustojusį krepšinio sezoną pasakojo A.Milaknis. – Niekada negalvoji apie blogiausią scenarijų. Kai virusas užsikūrė Kinijoje, daug kas galvojo, jog tai neateis į Europą ar Lietuvą. Bet problemos mastai yra daug didesni, nei kas galėjo įsivaizduoti. Šiuo metu turime tai, ką turime. Pabaiga nesišviečia. Gerai tiek, kad sezonas jau buvo persiritęs į antrąją pusę, Eurolygos reguliarusis sezonas ėjo į pabaigą. Jei tai būtų atsitikę rugpjūtį ar gruodžio pradžioje, būtų dar keisčiau.“

Šiomis dienomis garsioji frazė „krepšinis niekada nesustoja“ (ang. – „basketball never stops“) skamba ironiškai. Kamuolį bumbsinčių žmonių pasaulyje reikėtų paieškoti su žiburiu.

COVID-19 pandemija išjungė krepšinio arenų šviesas, o ši priverstinė pertrauka „Žalgiriui“ atėjo pačiu blogiausiu metu, kai žaliai balti pakilo į lemiamą atkrintamųjų varžybų šturmą.

Siaubingą devynių pralaimėjimų atkarpą, besitęsusią lapkričio ir gruodžio mėnesiais, Šaro kariauna pakeitė į devynias pergales per vėliau sekusius trylika mačų.

Tai elitinių turnyro ekipų ritmas, leidęs žalgiriečiams turėti realių svajonių apie patekimą į ketvirtfinalį trečią kartą iš eilės.

„Negaliu teigti, kad visos komandos, bet dauguma turnyre buvo pagavusios gerą žaidimo bangą. Atėjo susižaidimas, kuris juntamas tokio kalibro ekipose, kaip mūsų, – mintimis dalijosi A.Milaknis. – Praėjusią vasarą prie „Žalgirio“ prisijungė daug skirtingų naujokų, nepratusių prie mūsų sistemos, o ją įsisavinti ir perprasti tikrai užtrunka daug laiko. Buvome pradėję demonstruoti gan neblogą krepšinį, solidų, į mūsų kišenę buvo pradėjusios kristi pergalės. Atsikovojome tas rungtynes, kurias buvome pralaimėję.

Tai skaudžiausia. Lyg po truputį artėjome prie aštuntuko. Pergalė po pergalės. Bet viskas taip staigiai nutrūko. Dabar neaišku, ar sezonas tęsis, ar ne. Ar nuo atkrintamųjų, ar mes visai jau nebežaisime. Sunku spėti, nes situacija pasaulyje kasdien vis kitokia.“

A.Milaknis nenori spėlioti, kaip šis atkrintamųjų traukinio besivaikymas būtų pasibaigęs, tačiau „Žalgiris“ situacijos kontrolę turėjo savo rankose.

„Manau, kad viskas buvo įmanoma. Tvarkaraštis buvo vidutinis – nei lengviausias, nei sunkiausias. Kiekvienas rungtynes būtų reikėję žaisti, bet mūsų žaidimo banga ir emocija išties buvo labai gera. Tai jautėsi tiek rūbinėje, tiek fizinėje žaidėjų formoje. Manau, kad turėjome visus šansus, bet vienas Dievas težino, kaip viskas būtų sukritę“, – teigė Milas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Milaknis, Martinas Gebenas, Thomas Walkupas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Milaknis, Martinas Gebenas, Thomas Walkupas

Nežinomybė gaubia ne tik šį sezoną, bus jis pratęstas ar ne, bet ir krepšininko ateitį Kaune. Vienerių metų kontraktas, praėjusią vasarą sudarytas su Kauno klubu, galioti baigsis artėjantį tarpsezonį.

Svarstydamas įvairius potencialius variantus krepšininkas susirado ir naują agentūrą.

2019-ųjų metų rugpjūčio 26-ąją dieną nuo širdies smūgio mirė garsus krepšinio agentas Maurizio Balducci, praeityje atstovavęs Šarūnui Jasikevičiui, Jonui Mačiuliui bei A.Milakniui.

„Žalgirio“ snaiperis šių metų kovo pradžioje tapo „Octagon Europe“ agentūros klientu, kuriai Baltijos šalyse atstovauja lietuvis Saulius Švetkauskas.

Kaip teigė pats A.Milaknis, tai buvo strateginis ėjimas artėjant tarpsezoniui.

„Mano senasis agentas netikėtai mirė, o susiklosčius tokioms aplinkybėms pasirinkau kitą, nes dar karjeros baigti nežadu. Galimose derybose ir pasiūlymuose norėjau turėti teisininko ir agento užnugarį“, – sakė Milas.

Ar planas yra likti „Žalgiryje“?

„Gali planuoti, ką nori, bet visi planai gali greitai sugriūti, – teigė A.Milaknis. – Turime gerą šių dienų pavyzdį su virusu. Aš visada išklausau ir išklausysiu „Žalgirio“ ir kitų klubų pasiūlymus. Ši vasara nebus išimtis.“

Agento paslaugų krepšininkui reikia ir derybose su Kauno klubu dėl didžiojo, pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukiančio klausimo dėl krepšininkų atlyginimų įšaldymo sezono metu.

Žalgirietis nori su klubu rasti aukso vidurį, nes nesijaučia vertas visų pinigų, kai krepšinis nevyksta.

„Manau, kad žaidėjai su klubu turi rasti aukso viduriuką. Tikrai nemanau, jog mūsų atveju „Žalgiris“ privalo mokėti 100 proc. atlyginimą, – karštąją algų temą apžvelgė A.Milaknis. – Situacija keista. Kaip ir niekas nevyksta, bet kontraktas yra. Kaip ir turėtų tau priklausyti tie pinigai, bet, manau, į viską reikia žiūrėti žmogiškai. Abi pusės turi susitarti, nes abiems yra sunku. Niekas negalėjo to sukontroliuoti. Nei klubas, nei žaidėjai. Turi atsirasti bendras aukso viduriukas, kad tai nepakenktų bendradarbiavimui ir šiemet, ir ateičiai.“

Apie konkrečius skaičius ir procentus A.Milaknis kalbėti nenorėjo.

„Kalbėti apie tai iš mano pusės būtų neetiška. Kaip susitarsime, taip susitarsime. Bet aš esu už tai, kad reikia tartis ir ieškoti naudingo sprendimo visiems“, – sakė „Žalgirio“ veteranas.

Prakaitą individualiose treniruotėse suspenduoto sezono metu liejantis lietuvis dega noru žaisti krepšinį, nors jį jau galime vadinti tikru veteranu – birželį A.Milakniui sueis jau 34-eri.

Nors amžius, kaip profesionaliam krepšininkui, yra garbingas, bet širdyje dar rusena didžiulis noras žaisti.

„Noro žaisti dar tikrai netrūksta. Jei nebūtų noro, tai dabar nesportuočiau. Ramiai sau gulėčiau kažkur, kur šilta, – šyptelėjęs pasakojo A.Milaknis. – Niekada negalvojau, kad sueis kažkiek metų ir tuomet baigsiu karjerą. Žaisiu tol, kol nebejausiu meilės krepšiniui. Arba tol, kol pajausiu, kad nebegaliu kažko duoti komandai, nebespėju su vis besikeičiančiu krepšiniu. Manau, kad toks sprendimas ateina savaime. Dabar tikrai apie tai negalvoju. Ar šįmet, ar kitąmet, ar dar vėliau. Tai parodys laikas.“

Krepšinis nevyksta, tad belieka versti puslapius atgal, kaip tą šiuo metu daro kone visa sporto žiniasklaida pasaulyje.

Šį sezoną „Žalgiris“ įspūdingą palaikymą rodžiusiai sirgalių armijai padovanojo ne vieną fantastišką pergalę, bet pasitaikė ir skaudžių pralaimėjimų, patirtų paskutinėmis rungtynių akimirkomis.

Kas Milui labiausiai įsiminė iš 2019–2020 metų sezono?

„Man įstrigo rungtynės su „Fenerbahče“, kai Marius pataikė lemiamą metimą. Atrodė, kad situacijos nekontroliuojame, bet per pora minučių įspūdingai sugrįžome į rungtynes. Buvo įsimintinų dvikovų namuose, kai sutriuškinome ALBA ar „Olympiakos“. Visi tuomet gavo pasižaisti, o arena buvo užsivedusi. Buvo smagu“, – su 15min mintimis pasidalijo krepšininkas.

Belieka tikėtis, jog tokių mačų, A.Milakniui vilkinti žaliai baltą uniformą, pasitaikys ir ateityje. Parako jis dar tikrai turi, bet greitų krepšininko ir klubo sprendimų, panašu, kad šios pandemijos akivaizdoje tikėtis neverta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos