Kai žurnalistams atsiveria „Žalgirio“ rūbinės durys, įprastai pulkas žiniasklaidos atstovų puola prie Pauliaus Jankūno.
Kad ir kokios jam tai būtų rungtynės, komandos kapitonas atlieka savo pareigą ir atlaiko didžiausią žurnalistų dėmesį.
Kai Paulius iškrito iš rikiuotės ir penktadienį praleido jau šeštą susitikimą šį sezoną, žurnalistams tenka ieškoti naujų veidų. Tik Vidas Mačiulis su „Krepšinio pasaulyje“ mikrofonu dar neduoda ramybės vyriausiam „Žalgirio“ žaidėjui.
„Žinoma, atsistosiu“, – paprašytas pareigą atlieka kapitonas ir čiumpa žymųjį mikrofoną su oranžiniu kamuoliu į rankas.
Šarūnui Jasikevičiui irgi reikia ieškoti naujų lyderių, žaidimo planą dėliojant be dviejų starto penketo vyrukų. Bet vyrai daro, ką gali. O Milo pareiga – šaudyti tritaškius fejerverkus.
„Žalgirio“ arenoje tie tolimi A.Milaknio metimai spragsėjo kaip tos pigios bambioškės, kurias paaugliai rajonuose dažnai pyškina ant žemės nesulaukdami Naujųjų šventės.
Tik susinervinę aikčiojo ne savi, o „Maccabi“.
A.Milaknis pataikė net 4 tritaškius iš 6, taip pakartodamas šio sezono rekordą. 16 taškų šiemet jis dar nebuvo įmetęs.
Iki pertraukos A.Milaknio vedama „Žalgirio“ snaiperių kapela buvo įmetusi 4 tritaškius (M.Stumbro statistika rodo, kad tik sykį iki pertraukos „Žalgiris“ buvo įmetęs daugiau – 5 tritaškius), o iš viso prišaudė net 11 taiklių tolimų metimų – daugiausiai šį sezoną.
„Ne. Pas mus niekada neakcentuojami tritaškiai, – kiek ironiškai atsiduso vienas tų tritaškininkų A.Milaknis, paklaustas, ar šįsyk žalgiriečių žaidimo planas nebuvo daugiau orientuotas prie perimetro nei įprastai. – Bet jeigu varžovas leidžia, tai nėra draudžiama.
Labai smagu, kad visi pataikė. Tiek Edgaras, tiek Leo. Čia varžovas leido mesti. Kas stebi, mato, kaip mes po krepšiu verčiame tuos taškus. Kai įmetam kamuolį ant posto, visi puola į pagalbą. Gerai išmėtyti perdavimai ir laisvi tritaškiai – nėra nieko geriau.“
Rungtynių herojui tai buvo visai ne herojiškos rungtynės.
A.Milakniui metant iš toli, jį kaip sunkvežimis taranavo pavėlavęs Angelo Caloiaro.
Snaiperis kūlversčiais vertėsi atgal, lyg varžovai iš jo lipdytų sniego senį.
Dar prasčiau baigėsi po savuoju krepšiu. „Žalgiris“ taip stengėsi neleisti varžovams pasiekti savo 14 puolime atkovotų kamuolių vidurkio, kad A.Milaknis bei B.Daviesas iš to didelio noro susitrenkė galvomis.
Išsilakstė į skirtingas puses – B.Daviesas sunkiai kilo nuo parketo ir ilgai paipaliojosi ant atsarginių suolo, o A.Milaknis lyg po nokdauno ilgai buvo pasirėmęs ant LED reklamos.
„Visi tie „Maccabi“ žaidėjai baisiai lipa ant lentos gaudyti tų kamuolių. Gal tik išskyrus Wilbekiną, visi lipa nuo antros iki penktos pozicijos.
Tai buvo labai akcentuojama. Kartais bandai veidu tvertis tuos žaidėjus. Kai kamuolys krenta, kartais tame krepšinyje pasimaišo Brandono galva“, – šyptelėjo A.Milaknis.
Jo antakį jau puošė didžiulis raudonas gumbas.
„Jau noksta“, – juokėsi A.Milaknis.
Patikimiausias „Žalgirio“ metikas linksi galva pritardamas, kad pagrindinis pergalės akcentas buvo ne jo, ne komandos draugų tritaškiai, o veiksmai kitoje aikštės pusėje.
„Žalgiris“ praleido 73 taškus, bet jų „Maccabi“ galėjo įmesti dar mažiau. Tiesiog kartais Scottie Wilbekino ir Johnny O'Bryanto meistriškumas buvo toks didelis, jog apsisaugoti nepadėjo ir du žmonės ar aukštai iškeltos rankos.
„Nieko ypatingo gynyboje nedarėme. Tiesiog reikėjo gintis. Ir, iš tikrųjų, gan neblogai mums tai išėjo, – pritarė A.Milaknis. – Tiek komandinėje gynyboje, tiek individualioje kažkaip sustovėjo visi komandžiokai. Tai džiugina.
Tų klaidų vis tiek kažkiek bus ir nepaliksi varžovų su nuliu taškų. Bet visa rungtynių eiga ir abu šios dvigubos savaitės mačai gynyboje buvo labai neblogi.“
A.Milaknio mėlynės puikiai iliustruoja „Žalgirio“ išgyvenimo misiją, kurią reikia įgyvendinti netekus dviejų starto penketo žaidėjų.
„Žalgiris“ parodė, kad nėra vieno žaidėjo komanda, nors N.Woltersas ir yra vienas didžiausią įtaką žaidimui Eurolygoje darančių žaidėjų.
Tačiau su 7 pergalėmis ir 7 pralaimėjimais „Žalgiriui“ pavyksta atsilaikyti. Keturių komandų mėsmalėje žalgiriečiai dabar tupi šeštoje vietoje.
„Žalgiris“ nenori sustoti. Ypač, kai jaučia tokį stiprų užnugarį.
„Jaučiame, kad ateina Kalėdos. Jaučiasi šventinė dvasia. Tačiau mes nesame ramūs, – tikina A.Milaknis. – Labai gera ir smagu skaityti naujienas, kad po mėnesio vyksiančiose rungtynėse bilietų jau nebėra.
Šiandien vėl susirinko pilna arena. Ir kai jie taip kaifuoja, mums suteikia dvigubai jėgų.“
