A.Polonara į „Žalgirį“ persikėlė įsibėgėjus sezonui, kai paliko Stambulo „Anadolu Efes“ klubą.
„Tai buvo išskirtinis sezonas, nes pirmą kartą pakeičiau komandą sezono viduryje. Iš pradžių su „Efes“ buvo sunku ne tik man, bet ir visai komandai, todėl su agentu nusprendėme eiti kitu keliu. Iš karto apsvarsčiau galimybę paskambinti į „Žalgirį“ ir turiu pasakyti, kad jie padėjo man atgimti. Prireikė šiek tiek laiko, kol įsitvirtinau, bet pasiekėme puikių tikslų – laimėjome Lietuvos taurę, pasiekėme Eurolygos atkrintamąsias ir kovojame dėl čempionų titulo. Be jokios abejonės, tai buvo labai geras pasirinkimas“.
A.Polonara pripažino, kad atsisveikinęs su „Anadolu Efes“ galėjo nutūpti kitame klube, ne „Žalgiryje“.
„Buvo labai didelis susidomėjimas iš „Crvena Zevzda“. Mane viliojo šis variantas ir dėl to, kad jau buvau dirbęs su Duško Ivanovičiumi “Baskonia„ komandoje ir labai gerai su juo sutariau. Buvo didelis susidomėjimas iš abiejų pusių, bet „Crvena Zvezda“ sulaukė draudimo registruoti naujus žaidėjus, kaip atsitiko su Facundo Campazzo. Bet, taip, mes buvome labai arti susitarimo“.
Paklaustas, ar „Žalgiris“ buvo teisingas pasirinkimas, A.Polonara neabejojo
„Absoliučiai. Tai klubas, kuris turi didelių ambicijų, nori gerai pasirodyti ir turėjo didelį norą atsigriebti po praėjusio sezono Eurolygoje. Turime iš esmės Eurolygoje debiutavusį trenerį (Kazį Maksvytį), kuris geba gerai vadovauti komandai ir tikrai daug mums davė. Jei reiktų rinktis iš naujo, vėl rinkčiausi Žalgirį“.
A.Polonara italų žiniasklaidai pasakojo ir apie santykius su K.Maksvyčiu:
„Sutariame puikiai! Jis suprato, kad iš pradžių man reikėjo šiek tiek adaptuotis, nes niekada nebuvau keitęs komandos sezono viduryje. Jis man labai padėjo, suteikė pasitikėjimo savimi ir už tai galiu jam tik padėkoti“.
„Apibūdinkite mums, kas yra „Žalgiris“. Kodėl jie kasmet sugeba kurti stebuklus, paneigdamas išankstines prognozes, ir kuo ši aplinka tokia ypatinga?“, – A. Andreani paklausė žalgiriečio.
„Krepšinis Lietuvoje yra religija, o „Žalgiris“ – labiausiai sekama ir palaikoma komanda. Daugeliui, ne tik kauniečiams, „Žalgiris“ yra daugiau nei komanda, užtenka pažvelgti į areną, kuri visada pilna žmonių, važiuojančių valandų valandas, kad galėtų atvykti ir pamatyti „Žalgirį“. Atėjimas į areną lietuviams yra šventė. Kai atvykau, buvo sausio 9-oji, o „Žalgiris“ reklamavo rungtynes ir bilietų pardavimą iki kovo pabaigos... Visa kita prieš tai buvo išparduota, nieko panašaus nemačiau visoje Europoje, neįtikėtina“.
A.Polonara gyrė ir gyvenimą Lietuvoje.
„Ideali situacija žaidėjui. Neturi daug trukdžių, gali susikoncentruoti į krepšinį, visur jauti žmonių šilumą. Socialiniuose tinkluose žmonės visada tave palaiko, niekada neįžeidinėja. Daugybė sirgalių ir daugybė komandų turėtų daug ko pasimokyti iš tokio mentaliteto...“
A.Polonara interviu taip pat kalbėjo apie nuostabų laiką Italijos rinktinėje, o paprašytas išskirti svarbiausius savo karjeros trenerius, paminėjo dvi pavardes. Italijos rinktinės specialistas Gianmarco Pozzecco – vienas jų.
„Visų pirma, Gianmarco Pozzecco, kurį laikau vyresniuoju broliu. Kitas – D.Ivanovičius. Tai treneris, su kuriuo „Baskonia“ komandoje sužaidžiau geriausią karjeros sezoną, jis man suteikė didžiulio pasitikėjimo. Jis leido man žaisti galbūt net tada, kai to nenusipelniau. Turėjau ir kitų svarbių trenerių, bet šie du vardai tikrai yra pirmieji, kurie ateina į galvą“.
