Sunku žaisti, sunku žiūrėti, bet svarbu laimėti. Tokios buvo pirmosios Kauno „Žalgirio“ rungtynės namuose prieš Bolonijos „Virtus“, pažymėtos puikiomis emocijomis ir nuostabia atmosfera.
Ši pergalė psichologiškai buvo labai svarbi Kazio Maksvyčio komandai, nors žaidimas nebuvo toks, apie kokį svajoji įsijungdamas pasižiūrėti Eurolygą.
Kova, fiziškumas – labai aukšto lygio, o būtent per kovą ir kančią „Žalgiris“ iškovojo pirmąją pergalę.
K.Maksvytis pagaliau laimėjo mačo pabaigą, nors jau kurį laiką atrodė, kad darbėniškiui šiuose momentuose jau trūksta sėkmės. Šįkart viskas baigėsi laimingai – mes turėjome Igną Brazdeikį, varžovai – Eurolygos lygio nebepatempiantį Milošą Teodosičių.
#2 Keenanas Evansas – 4
| 9 tšk., 4 rez. perd., 4 per. kam., 6 kld., 10 naud. bal., 23 min. |
Nieko labai gero.
Pažymį į teigiamą pusę traukia kelios geros pagalbos gynyboje, kai Keenanas Evansas laiku ėjo dvigubinti varžovus ir perėmė kamuolius, o puolime – pagarba šiam amerikiečiui už mirtinai svarbius taškus ketvirtajame kėlinyje.
Treneris paruošė ataką ir pasitikėjo įžaidėju, nors iki tol jis strigo ir klydo.
Šis krepšininkas įsigytas kaip lyderis ir pagrindinis įžaidėjas, o šių funkcijų dvikovoje su „Virtus“ jis neatliko. Nei gerai vadovavo komandai, nei pats sau kūrėsi progas, dažnu atveju forsavęs metimus.
Šešios klaidos yra ryškiai per daug, ypač situacijose, kai kamuoliai prarandami greitose „Žalgirio“ atakose.
Nenusisekė rungtynės K.Evansui, bet gerai, kad nusisekė svarbus metimas dvikovos pabaigoje. Iš tokios prabos žaidėjo tikriausiai mes visi tikimės žymiai daugiau.
