Suprasti akimirksniu
- „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA rungtynių Kaune pradžia – antradienį 20 val.
- „Žalgiris“ – šiuo metu viena prasčiausiai besiginančių Eurolygos komandų.
- „Žalgirio“ gynybos problemas rodo taktinės ir statistinės tendencijos.
Skaičiai jau pradeda badyti akis.
Bendras viso sezono „Žalgirio“ gynybos reitingas Eurolygoje sminga į 17 vietą (blogiau ginasi tik Berlyno ALBA, – aut.), o blogiausią gynybos reitingą – praleistų taškų per 100 atakų vidurkį, žalgiriečiai demonstruoja jau nuo ketvirtojo turo mūšio su Stambulo „Anadolu Efes“.
„Žalgirio“ gynyba garsiausiai traška pirmoje rungtynių dalyje. „Žalgiris“ yra blogiausiai pirmajame kėlinyje besiginanti Eurolygos komanda, praleidžianti vid. 21,8 taško per 10 pirmųjų susitikimo minučių.
Per ketverias pastarąsias Eurolygos rungtynes žalgiriečiai iki pertraukos praleisdavo vid. net po 47 taškus, kartu demonstruodami blogiausią gynybos reitingą visoje Eurolygoje (133,3 tšk.).
Palyginimui, per pirmąsias ketverias Eurolygos rungtynes žalgiriečių gynyba iki pertraukos buvo septinta pagal efektyvumą (102,2 tšk.), praleidžiant vid. tik 34,4 taško per 20 minučių.
Sutapimas ir tiesiog nelemta atkarpa? Kažin.
Prieš rungtynes su CSKA paklaustas, kodėl po „Žalgirio“ krepšiu pastarąjį mėnesį atsivėrė tokia didžiulė gynybos smegduobė, M.Schilleris komentavo trumpai.
„Kaip jau minėjau vakar (po rungtynių su Prienų „CBet“, – aut.), mes turime pagerinti gynybą išlaikant priešininką priešais save“, – akcentavo 38-erių austras.
Strategas pirmiausia bedė pirštu į asmeninę gynybą ir negali tam nepritarti.
Dėl asmeninės gynybos į veidrodį galėtų pasižiūrėti kiekvienas žalgirietis, pradedant jaunuoju Roku Jokubaičiu (pavyzdžiui, su „Valencia“ vaikantis Klemeną Prepeličių), baigiant geriausiai besiginančiu komandos žaidėju tituluojamu Thomu Walkupu.
„Gynyba apima tris pagrindinius dalykus: drąsą, energiją ir supratimą“, – yra pasakęs legendinis JAV koledžų krepšinio treneris Donas Meyeris.
Rungtynėse su Vilerbano ASVEL ar ta pačia Tel Avivo „Maccabi“ žalgiriečių gynyboje nebuvo nė vieno iš šių komponentų. Tik Prancūzijoje laiku susiėmę „Žalgirio“ krepšininkai sugebėjo ištraukti pergalę, o išsigelbėti nuo „Maccabi“ taškų audros buvo nebeįmanoma – tarp kitko, Tel Avivo klubas pirmą kartą Eurolygos istorijoje dar iki pertraukos sukaupė 30 taškų skirtumą (53:23).
Į asmeninę gynybą susideda daug komponentų: asmeninis žaidėjo fizinių savybių ir meistriškumo paketas, taip pat geras priešininko išanalizavimas su aiškiomis priskirtomis gynybos užduotimis, taip pat maksimalus susitelkimas ir koncentracija į savo misiją.
M.Schilleris yra teisus sakydamas, kad kai kurie „Žalgirio“ gynybos įtrūkimai buvo ir tiesiogiai susiję su kiekvieno žalgiriečio atsakomybe. Tačiau čia aktualus ir trenerio gebėjimas išreikalauti iš savo auklėtinio maksimalų susikaupimą vykdant asmenines užduotis, sumažinant vieno iš komponentų trūkumą iki minimumo. Reikia pripažinti, kad tiek gynyboje individualiai klystančio Th.Walkupo ar M.Grigonio bei A.Milaknio prie Šarūno Jasikevičiaus nematėme, kaip dabar prie M.Schillerio.
Visgi nemažai „Žalgirio“ gynybos problemų atsiremia ir į pamatines M.Schillerio žaidimo plano taisykles, kurias baigia perprasti sumanūs krepšinio taktikai.
„Žalgirio“ gynybą meistriškai išgliaudė „Valencia“ strategas Jaume Ponsarnau. Pirmiausia, apeidamas M.Schillerio „ice“ gynybą ir siųsdamas kamuolį po krepšiu Nikola Kaliničiui ar Derrickui Williamsui, kurie žaidimu nugara į krepšį pritraukdavo dvigubą gynybą ir sėkmingai išskirstydavo kamuolį iki aukštos kokybės metimų. Vėliau – negailestingais atšokimais už tritaškio linijos su Bojanu Dubljevičiumi arba plotų išvalymais pranašumų išnaudojimui arčiau „Žalgirio“ krepšio.
Pablo Laso Madrido „Real“ vyrams nurodė toli nuo krepšio už tritaškio linijos išsitraukti „Žalgirio“ aukštaūgį su nuo užtvaros bandančiu nukreipti žaliai baltų gynėju. Su tokiu puikiu kamuolio virtuozu kaip Facundo Campazzo, „Real“ galėjo įkišti perdavimą staigiai krepšio link kertančiam Walteriui Tavaresui, kuris iš 220 cm aukščio apžvalgos bokšto išskirstė kamuolį rezultatyviems atakos tęsiniams. Šis „Žalgirio“ gynybos rebuso sprendinys vien pirmajame kėlinyje sukratė rekordinį 32 taškų kraitį, o mačo pabaigoje išplėšė žalgiriečių rankose laikytą pergalę.
Ioannis Sfairopoulas Tel Avive naudojosi ir Pablo Laso sumanymais, tuo pačiu pravalydamas erdvę pažeidžiamiausiose „Žalgirio“ gynybos vietose arba labai anksti peržengus vidurio liniją išplėšydamas dar nespėtą susukti „Žalgirio“ „ice“ gynybos voratinklį.
„Synergy“ duomenimis, „Žalgiris“ yra tarp lyderių pagal varžovų greito puolimo stabdymą, gynybą baudos aikštelėje varžovams atakuojant nugara į krepšį arba individualioje gynyboje vienas prieš vieną. Bet žalgiriečių gynyba du prieš du yra viena prasčiausių visoje Eurolygoje (16 reitingas Eurolygoje).
Pagal „Synergy“, situacijose, kuriose po du prieš du variacijos ataką užbaigia užtvaros paprašęs krepšininkas su kamuoliu, „Žalgirio“ pikenrolo gynybos reitingas Eurolygoje tėra 16-as. O atakos tęsiniuose, kuriuose išpuolį užbaigia po užtvaros po krepšiu besileidžiantis aukštaūgis, „Žalgirio“ gynybos rodiklis yra tik 13-as.
Bendroje du prieš du gynyboje, kurioje žaidėjas su kamuoliu arba besileidžiantis po krepšiu varžovas tęsia ataką ekstra perdavimais, „Žalgiris“ Eurolygoje irgi tėra 16-as. Žalgiriečiai būtent iš čia praleidžia daugiausiai taškų, lyginant su visomis kitomis gynybinėmis situacijomis.
„Žalgiris“ dar smarkiai baudžiamas žaidėjų be kamuolio įkirtimais po krepšiu, o pagal metimus zonoje aplink lanką (išskyrus išpuolius nugara į krepšį), Kauno klubas Eurolygoje irgi yra paskutinis. Visa tai apima ir bendras „Žalgirio“ komandinės gynybos problemas, kurioje trūksta disciplinos, komunikacijos ir aiškumo.
| Žaidimo aspektas | Rodiklis | „Žalgirio“ vieta Eurolygoje |
| Gynybos reitingas | 114,3 | 17 |
| Varžovų dvitaškių pataikymas | 58,7 proc. | 17 |
| Kompleksinis varžovų taiklumo pataikymas | 60,2 proc. | 16 |
| Varžovų rezultatyvūs perdavimai | 20,2 perd. | 17 |
| Išprovokuotos varžovų klaidos | 11,8 kl. | 16 |
| Perimti kamuoliai | 5,1 per. | 16 |
Po pertraukos nuo penktojo Eurolygos turo žalgiriečiai praleisdavo vid. 7,5 taško mažiau nei per du pirmuosius kėlinius – 39,5. Bendras „Žalgirio“ gynybos reitingas nuo 133,3 taško iki pertraukos (18 vieta Eurolygoje), pagerėdavo jau iki 114,5 tšk. per trečiąjį ir ketvirtąjį kėlinį (7 vieta Eurolygoje).
Tai galima sieti su „Žalgirio“ charakteriu, kuris sezono starte ne kartą padėjo panaikinti apčiuopiamą varžovų sukauptą pranašumą. Taip pat ir su padidėjusiu intensyvumu, kurį po pertraukos ne sykį demonstravo atkutę ir į pergalę įsikabinę žalgiriečiai.
Bet turbūt nenuginčijamas ir tas faktas, kad „Žalgirio“ treneriai po nesėkmingo bandymo susiginti M.Schillerio pamatine gynybos sistema, po pertraukos tiesiog būdavo priversti keisti savo taktinius sumanymus ir daugiau naudodavo susikeitimo dengiamaisiais taktiką su mobiliu žaidėjų išdėstymu ant parketo. Tai Eurolygoje lemiamomis minutėmis itin dažnai naudojama gynybos sistema, kuri pastaraisiais metais buvo labai reikšminga ir Šarūno Jasikevičiaus žaidimo planuose. Tik ja gintis ištisas 40 minučių gali būti pernelyg sudėtinga ir pernelyg nuspėjama, todėl treneriai turi imtis ir kitų papildomų gynybinių sumanymų.
Tačiau pastarųjų rungtynių tendencija rodo, kad nekintantis M.Schillerio planas startuoti Eurolygoje su identišku starto penketu, nepriklausomai nuo priešininko ir su kone identiškais susitarimais gynyboje – vėlgi, nepriklausomai nuo varžovo, nebeveikia turnyre, kuriame strategai turi daugiau laiko pasiruošti rungtynėms nei G lygoje, kur ištisą sezoną bandoma nušlifuoti vieną pagrindinę gynybos sistemą.
Joks kitas Eurolygos klubas taip dažnai nenaudoja vieno penketo, kaip tą daro M.Schilleris. Th.Walkupas, M.Grigonis, S.Vasturia, N.Hayesas ir J.Lauvergne'as Eurolygoje sužaidė 17 proc. visų žalgiriečių sezono atakų. Tik kelių Eurolygos ekipų populiariausi penketai viršijo 10 proc.
Bet įdomu, kad pažengusi statistika didžiausią neigiamą įmestų ir praleistų taškų rodiklį pastaruoju metu rodo ne prie dažniausiai naudojamo žalgiriečių penketo, o prie kitų penketų variacijų. Tai sufleruoja, kad M.Schillerio pamatinė gynybos sistema nėra tinkama visiems penketams ir prašosi įvairumo prisitaikant prie aikštėje esančių žaidėjų.
Kol gynyba girgžda iki nebegalėjimo, „Žalgiris“ bando šluoti Eurolygą savo puolimu, kuris pagal puolimo reitingą visame turnyre vis dar puikuojasi sąrašo viršūnėje. Bet kaip sako sena krepšinio patarlė, geras puolimas gali padėti laimėti rungtynes, tačiau čempionatus laimi gynyba.
Šią dvigubą Eurolygos savaitę „Žalgiris“ susidurs su vienais sumaniausių taktikų Europoje – Maskvos CSKA generolu Dimitriu Itoudžiu bei Milano „Olimpia“ bosu Ettore Messina. Kad ši savaitė „Žalgiriui“ ir ypač M.Schilleriui nevirstų „trenerių seminaru“, austras šį kartą greičiausiai pats turės stebinti Eurolygos krepšinio profesorius. Avarinė žalgiriečių situacija gynyboje jau reikalauja reakcijos.
