„Žalgiris“ sužaidė vienas geriausių sezono rungtynių. Ir tikrai vienas gražiausių.
Kai nusiteikinėjau serijai „Barcelona“ prieš „Žalgirį“, galvojau, kad iš visų keturių serijų čia bus ta, kurioje matysime klampiausią ir sunkiausią krepšinį. Bet antros serijos rungtynės buvo arti to, kad tai būtų gražiausia, ką kol kas matėme ketvirtfinaliuose.
Labai sklandus krepšinis su geru kamuolio judėjimu, geru abiejų komandų pataikymu. Stebino tai, kaip „Žalgiris“ pasikeitė po tragiškų rungtynių trečiadienį. Atrodo, kad išėjo visai kita komanda, su kitu pasitikėjimu, pasiruošusi agresyviai atakuoti, žaidžianti kitu greičiu.
Atsirado pataikymas, atsirado užtikrintumas. Buvo tokių atakų, kai judėjo kamuolys ir atrodė, kad čia ne tik kitoks „Žalgiris“ nei trečiadienį, bet ir kitoks nei mes žiūrėjome visą sezoną.
Galvoju, kad už šias rungtynes „Žalgiris“ nusipelnė daug komplimentų.
Iš kitos pusės, gynyboje vaizdas nebuvo daug geresnis nei trečiadienį. „Barca“ ir vėl susikurdavo lengvus metimus.
Šį kartą gal tai buvo iš kitų situacijų – Nicolaso Laprovittolos ir Jano Vesely pikenrolas žudė kaip Johno Stocktono ir Karlo Malone'o pikenrolas kadaise žudydavo NBA komandas. Tai atrodė kaip nesustabdoma jungtis, Lapro darė karjeros rezultatyvių perdavimų rekordą (11), J.Vesely rinko daug taškų (26), dažniausiai iš pakankamai arti krepšio.
„Barca“ po dvejų rungtynių turi 90 taškų vidurkį, bet „Žalgiris“ šį kartą stebėtinai ne dėl kažkokios ekstra kietos gynybos, o būtent dėl kokybės puolime visą laiką išbuvo rungtynėse ir viskas sprendėsi jų pabaigoje, kur galėjo būti visaip.
„Barca“ neužsidarė – neįmetė laisvas Nikola Mirotičius, neįmetė laisvas Alexas Abrinesas, staiga pataiko Ignas Brazdeikis, turime tik -4. Atsiliekant 6 taškais tas pats I.Brazdeikis meta laisvas, buvo ir daugiau neužsibaigimų iš po krepšio.
Nors „Barca“ antroje pusėje buvo priekyje beveik visą laiką, bet tas pranašumas visada buvo įkandamas, nedidelis ir tik per paskutinę minutę jie užsidarė rungtynes.
Žinoma, atkrintamosiose taip jau yra, kad nesvarbu, pralaimėjai vienu tašku ar 20, svarbu, koks yra serijos rezultatas. Turime 0-2, bet po tokių rungtynių į Kauną galime keltis su lūkesčiais, kad „Žalgiris“ dar šitoje serijoje nėra pribaigtas bei dar galime sulaukti kovos.
#1 Isaiah Tayloras – 6
| 7 tšk. (3/6 dvit.), 2 rez. perd., 6 išpr. praž., 9 naud. bal., 15 min. |
Aštrino žaidimą, nors atsiminkime, kad iš šešių išprovokuotų pražangų kokios trys buvo „Barca“ taktinės pražangos iki bonuso stabdant greitas atakas ties aikštės viduriu. Bet aišku, tai neatima to, kad jas išprovokavo I.Tayloras, nes tai yra žaidėjas, kuris „Žalgiryje“ turbūt geriausiai gali „užtraukti“ į greitą puolimą.
Man norėjosi, kad jis žaistų šiek tiek daugiau minučių, bet aš nežinau, kiek jis buvo pasiruošęs ir atsigavęs. Tik treneriai geriau žinojo visą situaciją.
Ketvirtame kėlinyje po vieno karštakošiško sprendimo, kai lindo pro N.Laprovittolą ir prametė, buvo pakeistas, bet matėme tą energiją, kurią I.Tayloras duoda „Žalgiriui“. Matėme, kad jis dažnai buvo per greitas „Barcelona“ krepšininkams, dėl to varžovai rinkosi prieš jį pražangas.
Matėme prasiveržimų tiek į dešinę, tiek į kairę. Tai buvo pakankamai produktyvus I.Tayloro žaidimas.
