2013-ųjų vasaros pabaigoje Kauno „Žalgirio“ krepšininkai susirinko į priešsezoninę treniruočių stovyklą. Nemažai jaunų žalgiriečių jau beldėsi į pagrindinės komandos vartus ir vylėsi užsivilkti „Žalgirio“ marškinėlius. Tada į vieną vietą atakuojančio gynėjo pozicijoje pretendavo du „Žalgirio“ dublerių ir Lietuvos jaunimo rinktinių lyderiai – Marius Grigonis bei Tomas Dimša. Treneris iš Graikijos Ilias Zouras nusprendė, kad jam tinkamesnis bus būtent pastarasis.
2013-ųjų rudenį Tomas, būdamas vos 19-os, netgi startavo savo debiutinėse Eurolygos rungtynėse su Madrido „Real“. Tačiau Kaune įsisukus trenerių karuselei – staigiai atleidus I.Zourą, vėliau pakeitus ir Saulių Štombergą, o sezoną užbaigus su Gintaru Krapiku, T.Dimša iškrito iš stabilios „Žalgirio“ rotacijos. Po dviejų metų pagrindinėje sudėtyje, 2015-aisiais gynėjas susidėjo žalius marškinėlius į krepšį ir išvažiavo į Vokietiją.
Frankfurtas, Prienai, Varezė, Utena ir Panevėžys – pravažiavęs penkias labai skirtingas krepšinio stoteles, T.Dimša vėl grįžta į „Žalgirį“. Kaip šios ir sunkesnės, ir džiaugsmingesnės patirtys paruošė krepšininką antrajam šansui?
15min pasakoja apie 26-erių T.Dimšos idėją „Žalgiriui“ ir didžiausią jo kelyje laukiantį iššūkį.
| Sezonas | Komanda | Lyga | Min. | Met.% | Trit.% | Kam. | Perd. | Tšk. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2019-20 | Lietkabelis | FIBA ČL | 27,4 | 46,1 | 43,5 | 1,81 | 3,25 | 13,31 |
| 2018-19 | Juventus | LKL | 19,9 | 44,1 | 33,3 | 1,89 | 2,41 | 8,03 |
| 2017-18 | Prienai | LKL | 29,8 | 43,8 | 27,5 | 2,78 | 3,81 | 11,67 |
| 2017-18 | Varezė | Italija | 4,1 | 22,2 | 0 | 0,12 | 0,5 | 0,5 |
| 2016-17 | Prienai | LKL | 20,5 | 35 | 28,8 | 2,14 | 1,14 | 8,5 |
| 2015-16 | Skyliners | Vokietija | 14,8 | 40,6 | 27,5 | 1,23 | 1,08 | 5,23 |
| 2014-15 | Žalgiris | Eurolyga | 6,7 | 29,2 | 00 | 0,9 | 0,7 | 1,40 |
| 2013-14 | Žalgiris | Eurolyga | 15,3 | 39,6 | 40,9 | 1,6 | 0,6 | 3,67 |
Privalumai
Kaip „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius dievina golfą, keliones su šeima ir gerą kompaniją, taip jis negali atsispirti žaidėjams, kurie turi universalų įgūdžių paketą.
Paprastai Šaro akis mato ne žaidėjo CV, kontrakto dydį, klubo ar lygos pavadinimą ar pelnytų taškų vidurkį, o techninės krepšininko apžiūros duomenis, kurie parodo, ką jis gali pasiūlyti kruopščiai pamatuotam ir apskaičiuotam žaidimui.
T.Dimša gali aukštu lygiu daryti daug skirtingų dalykų – su kamuoliu susikurti situaciją sau ir komandos draugams, skaityti žaidimą, pataikyti iš toli, apsiginti, šokti aukščiau ir bėgti greičiau nei kiti.
Ne veltui Nenadas Čanakas Panevėžio „Lietkabelyje“ jam drąsiai patikėdavo veiksmų laisvę. Jai galėjo prilygti nebent Željko Šakičius, bet tai Tomas buvo pagrindinis sprendimų priėmėjas.
T.Dimša sugeba gerai apskaičiuoti situaciją ir priimti teisingą sprendimą savo komandai. Jis moka kontroliuoti žaidimo tempą – matydamas tam reikalą laiku užaštrinti, o jeigu reikia – išlaukti tinkamiausio momento atakai. Geras žaidimo skaitymas ypač imponuoja Š.Jasikevičiui.
Nors nėra standartinis įžaidėjas, T.Dimša gali paserviruoti desertą komandos draugams. LKL čempionate pagal rezultatyvius perdavimus jis buvo dešimtas lygoje (vid. 3,6 perd.) ir pagal šį rodiklį pirmavo „Lietkabelyje“ tiek nacionaliniame čempionate, tiek FIBA Čempionų lygoje.
Gavęs trenerio pasitikėjimą, T.Dimša nardė aikštėje lyg lydeka Lietuvos ežeruose. Trenerio kreditas užaugino žaidėjui pasitikėjimą taip, kad jis buvo įsitikinęs ne tik savo sprendimų, bet ir metimų veiksmingumu.
Greitis, staigumas, geras pirmas žingsnis ir atletiškumas T.Dimšai padėdavo susikurti pranašumą prieš tiesioginį oponentą. Gynėjas taip išpuoselėjo savo metimą po driblingo atšokus už tritaškio linijos (stepbacką), kad susikurdavo praktiškai nedengiamą metimą. Tokiose izoliuoto puolimo situacijose T.Dimša rinko vid. 1,4 taško per išpuolį su 50 proc. pataikymu – tai buvo vienas geriausių rezultatų visoje FIBA Čempionų lygoje.
Išpūtęs krūtinę, T.Dimša drąsiai imdavosi lemiamų metimų atsakomybės ir nevengdavo iniciatyvos tada, kai reikėdavo nuspręsti rungtynių baigtį.
Psichologija krepšinyje yra viskas, pernai yra pasakęs CSKA treneris Dimitris Itoudis. Kaip kitaip jei ne psichologija paaiškinti taip išaugusį T.Dimšos tritaškių pataikymą?
„Skyliners“, Prienai, „Juventus“, Varezė – per ketverius metus jokiame klube T.Dimšos sezono tritaškių pataikymas nesiekė daugiau nei 33 proc. Panevėžio „Lietkabelyje“ LKL ir FIBA Čempionų lygoje iš toli jis atakavo bendru 41,1 proc. taiklumu. Tarptautiniame turnyre tritaškių pataikymo procentas siekė labai solidžius 43,5 proc.
„Žalgiryje“ T.Dimšai greičiausiai teks daugiau žaisti kaip padėjėju, nei sprendimų priėmėju. Bet tam jis pasidėjo gerą pasitikėjimo pamatą Panevėžyje.
Statinėse metimo situacijose T.Dimša praėjusį sezoną FIBA Čempionų lygoje rinko vid. 1,282 taško per vieną išpuolį, pataikydamas 47,2 proc. metimų. Nedengiamas varžovo tokioje padėtyje per vieną ataką jis rinko vid. net 1,821 taško su 60,7 proc. pataikymu. Tai vienas geriausių rezultatų visame FIBA turnyre.
Be šių techninių žaidimo stiprybių, Tomas Dimša yra vienas atletiškiausiai sudėtų gynėjų Lietuvoje. Tokių spyruoklių paprastai nerasite Lietuvos krepšinio mokyklose. T.Dimšos atletiškumas sukurs komandai papildomų situaciją kertant link krepšio palei šoninę liniją ir gaudant perdavimus antrajame aukšte.
T.Dimša nėra toks žemas savo pozicijai (195 cm), o ilgos jo rankos ir vikrios kojos su geru šoniniu greičiu užtveria kelią varžovų reidams.
T.Dimšai galima patikėti nuvaikyti pavojingiausius varžovų snaiperius. Praėjusį sezoną FIBA Čempionų lygoje jo varžovai lakstydami iš po užtvarų rinko tik vid. 0,667 taško per vieną tokį išpuolį vos su 25 proc. pataikymu. Apsigynęs T.Dimša gali žaibiškai leistis į greitą puolimą, kur labai sėkmingai arba užbaigs ataką pats, arba asistuos komandos draugui.
Gynėjo universalumas leidžia jam žaisti per kelias pozicijas, o tai visada buvo pliusas Šarūno Jasikevičiaus komandoje. T.Dimša treneriui galės pasiūlyti daug dalykų, kuriuos jau pats strategas pagal poreikį galės pritaikyti savo žaidimo planui.
„Kodėl toks geras žaidėjas dar nežaidžia „Žalgirio“ komandoje?“ – rinkdamas informaciją apie T.Dimšą, karantino metu teiravosi Pirėjo „Olympiakos“ klubo skautas.
Tai daug ką pasako apie T.Dimšos progresą ir potencialą Eurolygai.
Didžiausi klaustukai
T.Dimšos statistikos eilutėje į akis labiausiai krenta keli momentai.
„Synergy“ duomenimis, nerimą turėtų kelti jo žaidimo du prieš du efektyvumas, kur tokiose situacijose FIBA Čempionų lygoje jis rinkdavo tik 0,558 taško su 28,3 proc. pataikymu. Tai žemiau vidurkio laikomas rezultatas.
Jo statistikos eilutės nepuošia ir skaičiai gynyboje, kur du prieš du situacijose T.Dimšos varžovai rinko vid. 1,022 taško per vieną išpuolį su 58,1 proc. pataikymu, o FIBA turnyre tai buvo laikoma prastu rezultatu.
Prie to galėjo prisidėti daug faktorių – galbūt vietomis pamaišė smulkesnis T.Dimšos kūnas, neleidęs prasibrauti pro aukštaūgių užtvaras ginantis, o puolime apsunkinęs atakų užbaigimo galimybes baudos aikštelės mėsmalėje. Aišku, čia į viršų kyla raudona Eurolygos vėliavėlė – šiame turnyre reikės aukščiausio lygio fiziškumo.
Be to, gynyboje T.Dimša buvo priklausomas ir nuo savo partnerių, o, pavyzdžiui, Željko Šakičius nėra pats patikimiausias gynybos ramstis.
Skausmingi buvo ir varžovų vienas prieš vieną išpuoliai, per kuriuos prieš T.Dimšą priešininkai rinkdavo vid. 1,25 taško su 55,6 proc. pataikymu. Galima daryti prielaidą, kad dar aukštesniame lygyje visi šie rodikliai bus skurdesni.
Nors tokie skaičiai stebina. T.Dimša krepšininkų ir trenerių laikomas tikrai aukščiau vidurkio ribos besiginančiu žaidėju. Tiesa, jis pranašesnis komandinėje nei asmeninėje gynyboje.
Bet didžiausią dvejonę Š.Jasikevičiui turėtų kelti du svarbiausi klausimai: ar pavyks T.Dimšos privalumų paketą atskleisti Eurolygoje ir kaip lietuvis prisitaikys gerokai griežčiau sukaltuose „Žalgirio“ žaidimo rėmuose padėjėjo vaidmenyje?
Juokaujama, kad „Žalgiryje“ T.Dimša galės pamiršti savo stepbacką, kuriuo užbaigdavo lemiamų sekundžių išpuolius „Lietkabelyje“. Š.Jasikevičiaus rikiuotėje užsitarnauti pasitikėjimą reiks tikslumo gynyboje, kantriai išlauktų ir išnaudotų progų puolime bei laiko.
Prisilietimų prie kamuolio galimybė Kaune bus gerokai mažesnė nei Panevėžyje, kur po T.Dimšos veiksmų baigdavosi maždaug 15 atakų per rungtynes. Jis turės būti maksimaliai efektyvus per kelias jam sukurtas situacijas ir įrodyti savo vertę dažniau žaisdamas be kamuolio.
Šią natūralią atranką teko pereiti visiems. Pavyzdžiui, Marius Grigonis irgi turėjo labai sunkų startą Kaune, kai per septynias pirmąsias Eurolygos rungtynes rinko vid. 2,6 taško per susitikimą. Bet su laiku jis tapo svarbiausiu komandos žaidėju. Kitiems – tokiems kaip Alexas Perezas, net ir su didžiuliu Šaro pasitikėjimo avansu taip ir nepavyko perlipti į kitą lygmenį.
Daugiausiai tai – psichologiniai iššūkiai, kurie būtent Eurolygos lygyje parodys, ar T.Dimša gali persilaužti ir priklausyti elito ratui, ar vis dėlto ši kartelė jam dar per aukšta.
Patikrinimą pasižaisti padėjėjo vaidmenyje šalia aukštesnio lygio partnerių T.Dimša neseniai gavo 2022-ųjų Europos čempionato atrankoje, pirmą kartą užsivilkęs Lietuvos rinktinės marškinėlius.
Įprastai situacijose, kuriose Panevėžyje T.Dimša išlaukdavo tinkamo sprendimo momento, krepšininkas kartais paskubėdavo arba priimdavo neteisingą sprendimą. Gynėjas neatrodė toks užtikrintas kaip įprastai ir nebuvo labai ryškus bendrame žaidimo fone.
Tačiau tai tebuvo tik dvejos rungtynės susirinkus pasižaisti su kompanija, kuri kartu treniravosi vos vieną savaitę. Aiškią žinutę apibendrindamas FIBA langą pasiuntė Darius Maskoliūnas, gerais žodžiais įvertinęs T.Dimšos pasirodymą.
Išvada
T.Dimša dabar kur kas geriau pasiruošęs Eurolygos išbandymui nei prieš penkerius metus. 15min šaltinių teigimu, krepšininkas smarkiai pasikeitė iš charakterio pusės. Negatyvų mąstymą ir nepasitikėjimą metęs per bortą, Utenoje ir Panevėžyje T.Dimša parodė visai kitą veidą ir kūno kalbą.
Pritapti Kaune T.Dimšai turėtų padėti ne tik jau gautas Eurolygos krikštas ir pažįstama „Žalgirio“ arena. Šalia šoninės linijos jam padės du treneriai Tomas Masiulis ir Evaldas Beržininkaitis, su kuriais jis vežė į Lietuvą medalius iš Europos, pasaulio čempionatų bei universiadų. Aikštėje jis ras geriausią savo bičiulį Marių Grigonį ir dar du 1994-ųjų kartos vaikinus Luką Lekavičių bei Martiną Gebeną.
Šarūnas Jasikevičius, Robertas Javtokas, Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis, Edgaras Ulanovas – su visais šiais „Žalgirio“ senbuviais jis jau anksčiau surėmęs pečius kovojo dėl LKL aukso žiedų.
T.Dimšos karjeroje laukia didžiulis ir galbūt lemtingas jos kreivę pasuksiantis iššūkis.
Nereikia tikėtis, kad 10 metimų vidurkį „Lietkabelyje“ turėjęs gynėjas galės laisvai nutapyti ir Kauno komandos žaidimo paveikslą. Ko gero, pirmąjį sezoną tai bus 10-15 minučių vaidmens žaidėjas Eurolygoje, kuris praplės gynėjų rotaciją ir leis pailsėti lyderiams LKL pirmenybėse.
Paskelbus apie T.Dimšos įsigijimą, „Žalgirio“ sirgaliai ėmė spekuliuoti, į kurio kito žalgiriečio vietą numatytas šis ėjimas. Bet gali būti, kad Tomas tiesiog bus 4-5 gynėjas universalioje Šaro rotacijoje, kurioje jis stumdys krepšininkus per kelias pozicijas. Svarbiausia, kad tai smarkiai ūgtelėjęs lietuvis, kuris nesuduos smarkiai per „Žalgirio“ kišenę.
Jokių didelių lūkesčių iš Kauno „Žalgirio“ pusės. Bet puikus šansas jo savo žaidimu nusipelniusiam Tomui Dimšai.
