Tai buvo jau vienuoliktoji „Monaco“ krepšininkų pergalė Eurolygoje per pastarąsias dvylika rungtynių.
Kaip ir pirmieji penki šių dviejų klubų mačai, ketvirtadienio akistata tarp „Monaco“ ir Kauno „Žalgirio“ akistata vėl virto įtemptu trileriu iki paskutinių rungtynių akimirkų.
Andrea Trinchieri auklėtiniai užklimpo ankstyvoje pelkėje, kai pirmąjį kėlinį pralaimėjo 11:20 ir viso mačo metu buvo besivejančių vaidmenyje.
Pozicinėse atakose dusę „Žalgirio“ krepšininkai gelbėjimosi rato ieškojo ties tritaškio linija, tačiau tikslą pasiekė vos 7 tolimi metimai iš 29 (24,1 proc.).
Vienu metu 15 taškų duobėje buvę Kauno ekipos žaidėjai sugebėjo surengti šturmą ir susitikimo pabaigoje komandas skyrė tik 3 taškai. Vis dėlto stebuklo „Žalgiris“ nesukūrė, o dabar žaliai baltų likimas priklauso nuo Eurolygos nykštukų.
„Nerezultatyviausios rungtynės, – po pralaimėjimo sakė E.Ulanovas. – Kovojome visas 40 minučių, laikėmės kažkokiu koviniu atstumu prieš tikrai gerą komandą. Praleidome tik 69 taškus, nors žaidėme išvykoje. Daugiau bėdų tikriausiai šiandien buvo puolime, kuriame prametėme begalę laisvų metimų, kurie būtų palengvinę žaidimą tiek psichologine, tiek rezultato prasme. Šiandien buvo negražios rungtynės, bet visada buvome kovoje. Galiausiai kažko pritrūko, o mums reikės laiko viską suvirškinti. Sunku. Daug kovojome, pavargome visi. Tikrai nelengva.“
Šiame mače E.Ulanovas žaidė 34 minutes, per kurias įmetė 7 taškus (1/1 dvit., 1/4 trit., 2/2 baud.), atkovojo 8 kamuolius, blokavo metimą, kartą suklydo ir surinko 15 efektyvumo balų.
„Jaučiuosi labai pavargęs fiziškai, kaip ir kiti. Matau, kad visi pavargę, visiems sunku emociškai ir fiziškai, – sakė Ulia. – Šias rungtynes su prasta pradžia pasidarėme klampias. Pasirinkome sunkesnį kelią, kai turėjome mačo eigoje atiduoti velniškai daug jėgų, kad sugrįžtume. Labiausiai jaučiasi nuovargis.“
-
L.Kleiza ir R.Javtokas – apie (ne)pavėluotą Kazio pakeitimą, E.Sumnerio ateitį ir šansus Monake
-
„Žalgirio“ šansai susitraukė iki mikroskopinių: ko reikia dabar?
-
Stebuklingą „Žalgirio“ skrydį link įkrintamųjų sustabdė Monako kunigaikščiai
-
„Žalgiriui“ kortas sumaišęs „Monaco“ strategas: „Lengvų rungtynių ir nesitikėjome“
– Kiek rungtynių pradžia prieš tokią patyrusią komandą nulėmė rungtynių baigtį?
– Faktas, kad nulėmė. Girdėjau rūbinėje, kad pirmąjį ketvirtį pralaimėjome, bet likusius tris laimėjome (iš tiesų pralaimėjo ir antrą ketvirtį rezultatu 18:19 – aut. past.). Faktas, kad tokios svarbos rungtynėse tokiu pirmu kėliniu darbo nepasilengvinome. Jeigu pradžia būtų buvusi geresnė, žaisti būtų buvę smagiau, viskas būtų buvę laisviau. Kai daug nepataikai, turi eiti per vargus, turi kapstytis. Šiandien pradžia nebuvo tokia, kokios norėjome.
– Antrajame kėlinyje kilote į šturmą, bet tuomet dėl traumos iškrito Arnas Butkevičius. Ar ši netektis kirto per komandos moralę?
– Nėra kada galvoti. Kažkas išsibauduoja, kažkas išsitraumuoja. Faktas, kad tai keičia rungtynių planą, bet tuo momentu apie tai negalvoji, nes rungtynių metu daug kas keičiasi. Sunku kažką greitai išskirti. Kas labiausiai dabar eina per mintis, tai kad galėjome įmesti bent keletą papildomų tritaškių ir įspausti „Monaco“ į dar nepatogesnę situaciją. Norėjosi juos laikyti po spaudimu labiau.
– Po trijų savaičių pertraukos į rikiuotę grįžo Rolandas Šmitas. Ką jis pridėjo komandai?
– Sunku, kai tiek laiko esi nežaidęs. Jis turėjo vos kelias treniruotes. Galiu pasakyti ir iš patirties, kad jau po dvejų praleistų rungtynių jautiesi visiškai kitoks. Išsimuši iš ritmo visiškai, nes komanda eina vienu keliu, o tu tiesiog bandai sugrįžti. Nėra lengva, visi tai suprantame, bet Rolando stiprus kūnas kai kuriuose momentuose mums šiandien padėjo.
– Keenanas Evansas šiandien sužaidė vienas prasčiausių rungtynių pagal pataikymą (2 iš 8 tritaškių) ir klaidas (4). Kaip „Monaco“ pristabdė „Žalgirio“ lyderį?
– Pastatė prieš jį didelius kūnus, agresyviai žaidė ties pražangos riba. „Monaco“ stipriai koncentravosi ties Keenanu. Kai kartu su K.Evansu žaidė kiti gynėjai, iš jų norėjosi didesnio agresyvumo ir didesnės atsakomybės. Plika akimi matėsi, jog „Monaco“ koncentruojasi į Keenaną, tad pasitempti momentais turėjo kiti žaidėjai, galbūt kurdami situacijas ne sau, o kitiems komandos draugams.
– Kokį faktorių rungtynėse šiandien įnešė Donatas Motiejūnas?
– Manau, kad pradžia jam buvo labai gerai. Donatas savo komandai uždavė gerą toną, pradžią labai gerai pradėjo, o ir ketvirtajame kėlinyje įmetė labai svarbų puskablį, kuris stipriai prisidėjo prie galutinio rezultato. Smagu, kad jam gerai sekasi. Norisi jam palinkėti sėkmės.
– Kokią pagrindinę žinutę po rungtynių per ilgą pokalbį rūbinėje ištransliavo Andrea Trinchieri?
– Sezonas dar nesibaigė. Jei atvirai, tai situacijos Eurolygoje dar nežinau. Bet kokiu atveju dar lieka LKL. Dar turime ties kuo padirbėti. Turime būti susitelkę lemiamoms sezono kovoms.
– Ar dar stebina 300 sirgalių, kurie šiandien Monake susirinko palaikyti „Žalgirį“?
– Sunku pasakyti kažką naujo. Žmonės šįmet mus palaiko fantastiškai. Beveik visada Lietuvoje turime „soldautą“. Pakankamai jaukiai jaučiamės ir varžovų arenose. Kad ir kokia bebūtų arena, momentais visada girdime savo komandos pavadinimą. Tai yra fantastika ir išties didelis ačiū jiems. Liko dar vienas mačas namuose, vėl „soldautas“. Norėsis geromis nuotaikomis užbaigti šį Eurolygos sezoną.
