Donatas Motiejūnas puskabliu metimu atidarė taškų tarp Kauno „Žalgirio“ ir „Monaco“ komandų sąskaitą.
Visus metimus per pirmąsias keturias rungtynių minutes sumetęs vidurio puolėjas tapo ankstyvu galvos skausmu „Žalgiriui“, kol lietuvį pristabdė dvi asmeninės pražangos.
D.Motiejūnas prisėdo ant suolo, o prisėdo ir visas „Monaco“ žvaigždynas, leidęs „Žalgiriui“ viso mačo metu kontroliuoti žaidimą ir iškovoti pergalę 79:70.
16 minučių ant parketo praleidęs D-Mo pelnė 13 taškų (3/6 dvit., 1/2 trit., 4/6 baud.), atkovojo 2 kamuolius ir surinko 8 naudingumo balus.
Vis dėlto kaip ir savaitgalio rungtynėse Limože, taip ir Nemuno saloje „Monaco“ vėl patyrė pralaimėjimą. Taip jau sutapo, kad Saša Obradovičiaus kariauna sustojo sulig pagrindinio vedlio Mike'o Jameso sugrįžimu po suspendavimo.
Nors nuotaikos Monako Kunigaikštystėje po nesėkmės yra niūrios, bet D.Motiejūno komanda toliau žygiuoja pirmajame Eurolygos ketverte bei siekia atkrintamosiose turėti namų aikštelės pranašumą.
„Žaidėme tikrai labai prastas rungtynes – tiek komandiškai, tiek individualiai. „Žalgiris“ šiandien atrodė žymiai geriau ir nusipelnė pergalės. Tokios antros mūsų slogios rungtynės, kai atrodo, kad nėra kovos ir noro. Todėl ir rezultatas per daug ir nestebina“, – po mačo sakė D.Motiejūnas.
– Kaip gali nebūti noro, kai liko trejos rungtynės iki atkrintamųjų?
– Kiekvieno klausti reikia individualiai. Sakau, kaip atrodo iš mano pusės. Aš visada stengiuosi atiduoti maksimumą, kad laimėtume ir eitume į priekį. Tie vidiniai reikalai tai trenerių ir vadovybės atsakomybė.
– Ar incidentas su Mike'u Jamesu galėjo paveikti „Monaco“ komandą?
– Negaliu nei teigti, nei paneigti. Tai yra vidinis komandos dalykas, už kurį atsakingi yra vadovai ir treneriai. Manyčiau, jog jie ir turėtų atsakinėti į šiuos klausimus.
– Rungtynių pradžioje, kai sumetėte viską, sirgaliai tribūnose jūsų klausė, ką jūs darote. Ar girdėjote ir kaip jums pavyko tokia pradžia?
– Susikaupimas. Mums šios pergalės reikėjo. Pirmą kartą žymiai labiau jaudinausi, tikrai nervinausi, bet šįkart jausmai buvo visai kitokie. Antras kartas buvo ramesnis.
Pas mus jau taip yra, kad pradžioje žaidimas daugiau būna per mane. Susimečiau viską, o vėliau ne viskas pavyko, kaip norėjau.
– Kokią turite nuojautą dėl Eurolygos finalo ketverto. Ar sugrįšite gegužę į Kauną?
– Labai norėčiau grįžti. Kiekvienas žaidėjas svajoja būti tokiame renginyje, o ypač dar kai jis vyksta Kaune. Tai būtų svajonė. Bet kaip atrodome dabar, tai toli mums nesišviečia.
– Kokį įspūdį palieka „Žalgiris“ ir kaip vertinate atkrintamųjų šansus?
– Jie laimėjo visus 50 prieš 50 kamuolius. Jie parodė didesnį norą ir atsidavimą. Žinoma, pavyko ne viskas, buvo daug žaidybinio broko tam tikrose situacijose, bet visumoje „Žalgiris“ žaidė žymiai geriau už mus. Matėsi ir jaudulys, nes tai buvo labai svarbios rungtynės. Todėl ir tą broką galime kažkiek suprasti. Jeigu taip kovos ir stengsis, „Žalgiris“ turi realius variantus papulti į aštuonetą.
– Kokį įspūdį paliko jūsų oponentas Laurynas Birutis?
– Gerai, šaunuolis. Jis labai gerai žaidžia. Tai nėra pirmas mačas, kai jis žaidžia šitaip. Treneris Kazys rado vietą, kur jį išnaudoti. Jie atakavo poziciją, kurią reikėjo. Mūsų komandai kartais to trūksta. Kai randame silpną varžovų vietą, privalome tai išnaudoti ir atakuoti. Pas mus to kažkodėl nėra.
Treneris Kazys atliko gerą darbą, o Laurynas sužaidė labai geras rungtynes. Sveikinimai jam.
– Ar garantuota vieta atkrintamosiose gali kirsti komandai per galvą?
– Nemanau. Galvoju, kad yra kiti dalykai. Negali dingti motyvacijos, kai kovojame dėl namų aikštelės pranašumo. Pats treneris minėjo, kad prieš „Maccabi“ ir „Olympiakos“ žaidėme visai kitaip, pasitikdavome varžovų mažiukus gynėjus, o dabar visi buvome atsipalaidavę, atrodė, kad niekas nenori laimėti. Taip ir įvyko.
– Prieš rungtynes kalbėjote su Kaziu Maksvyčiu, po mačo – su Pauliu Motiejūnu. Apie ką kalbėjote?
– Pasakė tą patį, ką ir sirgaliai: „Užtenka, nebemesk“ (juokiasi). Treneris ryte sakė, kad prieš mane labai agresyviai dengsis. Po rungtynių pakartojo tą patį (juokiasi). Varžybiniai juokai. Viskas smagu. Man liūdna, kad pralaimėjome, bet smagu, kad laimėjo „Žalgiris“. Tos vienos rungtynės, kai jausmai yra dvipusiai.
– Ar su Kaziu Maksvyčiu kalbėjote vasaros temomis?
– Kol kas nekalbėjome. Treneris yra užimtas, o sezonas yra įtemptas. Praėjusi vasara nebuvo sėkmingiausia. Klaustukų buvo daug. Smagu matyti, kad sezono metu grįžo sėkmė, o žaidėjai surinkti yra teisingai. Tai parodė visai kitą trenerio pusę, kaip jis sugeba suburti kolektyvą ir kaip nori, jog žaidėjai išpildytų jo idėjas.
Mums dar toli kalbėti apie vasarą, nors ji ir nėra už kalnų. Pasibaigs Eurolyga ir pakalbėsime.
– Rugsėjį jums sukaks 33-eji, o viešai ne kartą buvote išreiškęs meilę „Žalgiriui“. Ar turite svajonių bei tikslų dar grįžti į Kauną?
– Tikrai taip. Manyčiau, kad toks dalykas šią vasarą yra labiau tikėtinas nei netikėtinas. Bent iš mano pusės. O kaip bus, taip bus. Kuris žaidėjas nenori atstovauti savo komandai ir žaisti čia? „Žalgiris“ buvo pirmoji meilė. Aš nuo mažens augęs Kaune. Tai viena manos svajonių. Ne nuo manęs vieno priklauso, lemta šiai svajonei išsipildyti ar ne. Jeigu pavyks, gal ir pavyks. Jeigu ne, toliau būsiu sirgalius ir palaikysiu „Žalgirį“.
– Kodėl sakote, kad šią vasarą šansų grįžti į „Žalgirį“ yra daugiau?
– Kaip ir pas visus, mano kontraktas yra vienerių metų. Vasarą spręsime ateities klausimus. Ne viskas priklauso nuo pinigų. Dabar jau toks amžius, jog jau kiek yra uždirbta, tiek jau yra. Dabar norisi pasidžiaugti ir atiduoti meilę Kaunui.
