Patirtis ar jaunystė?
157 ir 25 mačai. Taip atrodo „Barcelona“ ir Kauno „Žalgirio“ žaidėjų Eurolygos atkrintamųjų mačų bendras kraitis.
Prie šoninės linijos – dar didesnis skirtumas. Kaziui Maksvyčiui tai yra debiutas stipriausio Senojo žemyno turnyro ketvirtfinalyje, tuo metu Šarūnas Jasikevičius reguliarųjį sezoną, kaip vyriausiasis treneris, peržengė jau penktą kartą karjeroje.
Po ketverių metų pertraukos į Eurolygos atkrintamąsias sugrįžęs „Žalgiris“ atrodė atsidūręs ne savo žaidimų aikštelėje.
K.Maksvytis ėmėsi pokyčių starto penkete. Reguliariojo sezono lemiamoje atkarpoje jis startuodavo su Rolandu Šmitu vidurio puolėjo pozicijoje, o dabar šią vietą šalia latvio užėmė Kevarriusas Hayesas. Po traumos sugrįžęs Isaiah Tayloras iškart šoko į startinį penketuką, tuo metu Ignas Brazdeikis liko ant atsarginių žaidėjų suolelio.
Antrasis kėlinys dar nebuvo įpusėjęs, o K.Maksvytis įžaidėjo pozicijoje išmėgino jau ketvirtą savo auklėtinį, kai į aikštelę galiausiai metė Dovydą Giedraitį. Būtent jis išrašė pirmąjį „Žalgirio“ rezultatyvų perdavimą, kai mačo laikrodis skaičiavo jau 18-ąją minutę.
Koją nikstelėjęs Nikola Mirotičius kiek išgąsdino vietos sirgalius antrojo kėlinio pradžioje, bet vėliau jis grįžo ant parketo, o jo tritaškis prieš ilgąją pertrauką kilstelėjo „Barcelona“ pranašumą iki 48:31.
Nors antroje susitikimo dalyje „Žalgiris“ parodė daugiau gyvybės žaidime, bet nuo pirmųjų minučių dominavusi „Barcelona“ ketvirtfinalio seriją pradėjo įtikinama pergale 91:69.
O po rungtynių – Kazio Maksvyčio piršto bedimas į patirtį, psichologiją ir kovingumą. To šį vakarą „Žalgirio“ žaidime nebuvo.
„Rungtynės iš mūsų pusės nepavyko. Buvome nusprendę rungtynes pradėti su gynybiniu aukštesniu penketu, tikėdamiesi duoti daugiau fiziškumo. Trūko ir išpildymo. Pirmoje mačo pusėje mus baudė ties antrais šansais. Reikėjo fiziškumo. Atrodo, kad buvome aukšti ir fiziški, bet ties atkovotais kamuoliais pralaimėjome. Blogai pradėjome rungtynes, o „Barca“ išnaudojo patirtį. Pralaimėjome mūšį, bet ne karą“, – po mačo sakė Kazys Maksvytis.
– Isaiah Tayloras mačą pradėjo starto penkete, bet žaidė vos 6 minutes. Kiek jis yra pasirengęs žaisti?
– Turėjome trenerių štabe diskusiją. Nusprendžiau antroje mačo pusėje Isaiah nebeleisti, kad jis dar turėtų kelias dienas dar labiau pasveikti ir įeiti į formą. Nenorėjome, kad būtų traumų tikimybė. Šiandien jis davė mažai naudos. Faktas, kad grįžęs po tokio ilgo laiko tarpo jis dar nejaučia ritmo. Tikiuosi, kad kitame mače jis bus geresnis.
– Jei nusprendėte I.Tayloro nebeleisti į aikštelę, ar tai reiškia, jog nebetikėjote, kad aikštelėje dar užsimegs kova?
– Aš, kaip treneris, turiu tokį jausmą, kai žaidėjas gali duoti komandai naudos pilnai, ir kai negali. Isaiah nebuvo pasiruošęs 100 proc., o norėjosi išvengti traumos tikimybės. Neslėpsiu, vienas asistentas siūlė jį leisti, kad įgautų praktikos, bet aš pasirinkau tokį kelią. Norisi jį turėti dar labiau šviežesnį ir pasveikusį penktadienio mačui.
– Kas nesisekė puolant, jog pirmąjį rezultatyvų perdavimą atlikote vos 18-ąją dvikovos minutę?
– Judinome kamuolį gana blogai. Manau, kad pralaimėjome psichologinę kovą. Antroje pusėje mūsų žaidimas pagyvėjo, kai pradėjome žaisti „drive and kick“ situacijas. Tuomet atsirado kažkiek gyvybės, bet pradžioje buvome pernelyg statiški.
– Kokią kalbą sakėte rūbinėje po rungtynių?
– Jeigu imant potencialą, kokio šiandien neišnaudojome, tai jis yra labai didelis. Tiek imant pagrindinius žaidėjus, tiek užsieniečius. Reikia pripažinti, kad šiandien geriausi žaidėjai buvo Achille Polonara ir Dovydas Giedraitis. Gana prastai vykdėme trenerių užduotis. Kas liečia krepšinio pusę, mus labiausiai tenkino trečias kėlinys ir ketvirto pradžia. Tuomet mes laikėmės savo susitarimų gynyboje, buvome agresyvūs ir puolime. Visa kita buvo daugiau kabinimasis už šiaudo. Į šias rungtynes neatėjome, sudegėme, bet tikiuosi, kad antrajame mače bus geriau.
– Edgaras Ulanovas kalbėjo apie psichologinį sudegimą. Kiek iš jūsų pusės atrodo, kad taip galėjo būti?
– Pasikartosiu – du dalykai, dar svarbesni už krepšinį. Tai – patirtis, mentalitetas ir fiziškumas. Jei šių dalykų neturime, mes net negalime eiti į kovą su „Barca“. Mes turime būti pranašesni už juos. Turime duoti daugiau, kalbu ne tik apie 50 ant 50 kamuolius.
– Kaip „Žalgiris“ neteko pagrindinio savo kozirio kovingumo, kuris nutiesė kelią į atkrintamąsias?
– Manau, kad stresas. Žaidėme kažkiek susikaustę. Kovingumą matėme tik retkarčiais. Kovingumas tuo ir pasireiškia, jog kovojama ir krentama dėl kiekvieno kamuolio. Šiandien to nebuvo.
– Kas nutiko Rolandui Šmitui?
– Žinome, kad be jo mums sunku laimėti rungtynes. Žinoma, jis žaidė Barselonoje prieš savo buvusią komandą atkrintamųjų mačą. Manau, kad perdegė.
– Darius Maskoliūnas yra pasakęs, kad R.Šmitas gerai „Barcelona“ klube sužaisdavo tik iš penktos pozicijos. Ar jaučiate skirtumą tarp latvio duodamos naudos ketvirtoje ir penktoje pozicijose?
– Mes turėjome diskusiją, ar rungtynes pradėti žemu penketu, kuris mums veikė iki tol. Nusprendėme, kad tai yra atkrintamosios, tad norėjome pradėti gera gynybine nata. Galiu pasakyti, kad tai nepasiteisino.
– Kiek netikėtas buvo Sertaco Sanli faktorius, kuris sužaidė naudingiausias sezono rungtynes?
– Tikėtas buvo. Mes neturėjome jam duoti mesti laisvų tritaškių. Tai buvo blogi aukštaūgių sprendimai. Turėjome padėti iš kitų vietų.
– Kokias išvadas per šias dvi paras svarbiausia padaryti iki kito mačo – psichologines ar taktines?
– Manau, kad labiau psichologines. Jei imtume taktines, pirmoje mačo pusėje taktikos nebuvo daug, labiau grojo psichologija ir fiziškumas. Manau, kad psichologiškai turime atrasti žaidėjų, kurie yra lyderiai ir kurie turi vesti komandą į priekį.
– Kuo Dovydas Giedraitis šį vakarą buvo pranašesnis už kitus gynėjus?
– Jis buvo kietesnis. Gynyboje, kai kažkas nepavykdavo, jis nebijojo imtis iniciatyvos ir gana gerai žaidė vienas prieš vieną. Jis darė tai, ką moka geriausiai. Tai – gynyba ir žaidimas vienas prieš vieną.
