Būdamas žaidėju Š.Jasikevičius pirmus keturis savo karjeros finalo ketvertus užbaigė vienodai – iškėlęs Eurolygos trofėjų.
Trenerio karjeroje istorija apsisuko į kitą pusę – pirmieji keturi bandymai su Kauno „Žalgiriu“ ir „Barcelona“ baigėsi nuviliančiai, neužkopus į Europos klubinio krepšinio olimpą.
| Metai | Rolė | Komanda | Vieta |
|---|---|---|---|
| 2003 | Žaidėjas | „Barca“ | 1 |
| 2004 | Žaidėjas | „Maccabi“ | 1 |
| 2005 | Žaidėjas | „Maccabi“ | 1 |
| 2009 | Žaidėjas | PAO | 1 |
| 2012 | Žaidėjas | PAO | 4 |
| 2013 | Žaidėjas | „Barca“ | 4 |
| 2018 | Treneris | „Žalgiris“ | 3 |
| 2021 | Treneris | „Barca“ | 2 |
| 2022 | Treneris | „Barca“ | 3 |
| 2023 | Treneris | „Barca“ | 4 |
| 2024 | Treneris | „Fenerbahče“ | ? |
Bet kaip ties penktuoju bandymu nutrūko serija būnant krepšininku, taip dabar Šaras tikisi, kad penktas sykis nemeluos treniruojant.
Sezono eigoje „Fenerbahče“ vairą perėmęs kaunietis paneigė prognozes, tapo pirmuoju, laimėjusiu penktąsias ketvirtfinalio serijos rungtynes išvykoje, ir išvedė Turkijos klubą į finalo ketvertą pirmąsyk nuo 2019 metų.
Bet tai naštos nuo Šaro pečių dar nenuėmė.
Devintą sezoną vyr. treneriu dirbantis lietuvis nori pagaliau iškelti Eurolygos taurę ir atsisako kalbėti apie tai, jog šįkart jo ir komandos pečių neslegia tokia atsakomybė, kokia slėgdavo Š.Jasikevičiui stovint prie „Barcelona“ vairo.
„Galvojat nėra spaudimo? Praloši – nesvarbu, ar ne? Čia yra didžiulis šansas, reikia griebtis už to šanso. Lygiai toks pat spaudimas. Nežinau, kaip jums atrodo, kas čia įvyks, jei „Feneris“ pralaimės? Man tai tragedija, kaip ir visą laiką“, – pusfinalio prieš Atėnų „Panathinaikos“ išvakarėse kalbėjo Šaras.
Prieš stabtelėdamas pokalbiui su Lietuvos žiniasklaida lietuvis „atidirbo“ bendraudamas bent su keliomis užsienio žurnalistų grupelėmis, o savo įžanginėje kalboje turėjo pastabų dėl žiniasklaidos gausos.
„Jau nusibodo klausimai iki gyvo kaulo – taip sąžiningai jaučiuosi dabar. Noriu į viešbutį, atsigulti į lovą ar bent šeimą pamatyti. Kiekvienais metais, toks vaizdas, vis daugiau interviu – daugiau nieko nedarome, tik interviu darome. Kažką naujo paklausti kažkiek sunkoka“, – teigė Šaras. Ir vis tik atsakė į šūsnį klausimų Berlyno „Uber“ arenoje.
– Vakar nuvilnijo vaizdai, kuriuose matyti susikivirčiję „Fenerbahče“ sirgaliai ir „Panathinaikos“ treneris Erginas Atamanas. Kokia buvo jūsų reakcija į tai?
– Įdomi reakcija. Žinau viską, bet nenoriu komentuoti, nes dar labiau būsiu spaudoje. Man šito visiškai nereikia.
– Spaudos konferencijoje minėjote, kad 2009 metų Berlyno finalo ketvertas jums asmeniškai buvo geriausias. Kas turėtų nutikti šiame finalo ketverte, kad pranoktų 2009-ųjų patirtį?
– Taip nebus, nes nėra tiek talento aikštelėje. Gali būti neįtikėtini scenarijai, bet tokio talento tikrai nėra, koks buvo 2009-ais.
– Viena iš priežasčių, kodėl tas 2009 m. finalo ketvertas buvo toks įspūdingas, buvo graikų derbis ir sirgaliai. Ar jums širdis dainuoja dėl to, jog į šį finalo ketvertą pateko net trys didžiules sirgalių bazes turinčios komandos?
– Taip, bet širdis ir verkia, nes negali gauti bilietų. Sudėtingi metai su bilietais, ir Eurolyga mažiau davė bilietų kiekvienam klubui. Reikia nertis iš kailio kiekvienai komandai, net patys nežinome, kur tie 4-5 tūkst. bilietų svyruoja. Manome, kad gal vietiniai yra gavę, bet irgi nėra lengva. Yra visokių situacijų.
– Kiek „Panathinaikos“ sėkmę lemia Kostas Sloukas?
– Viskas aišku, kad pas juos viskas aplink gynėjus juda. Aišku, duoda pacentruoti Lessort'ui, bet vis tiek viskas sukasi aplink gynėjus. Ir viskas suksis aplink gynėjus – nemanau, kad jie išradinės dviratį.
– Ar turite priešnuodžių Kendrickui Nunnui, kuris dabar atrodo neįtikėtinai?
– Tai svarbi komandos dalis, labai geras žaidėjas. Nieko negali padaryti, tereikia jam kažkiek apsunkinti darbą. Tikrai nesustabdysime jo, svarbiausia, kad kuo sunkiau jam būtų. Tai – aukščiausias Europos lygis, žaidėjai tikrai geri. Visko neatliksi, bet kažkur turėsime parizikuoti, kažkaip apsunkinti.
– „Panathinaikos“ sirgaliai pamilo dar vieną lietuvį – Marių Grigonį, kurio galimybės buvo neaiškios dėl nugaros problemų. Kiek smagu matyti tokį lietuvį PAO gretose?
– Aš niekada juo nedvejojau. Man absurdas, kaip juo dvejojo ir nenaudojo praėjusiais metais. Marius tikrai jeigu ne elitinis Europos žaidėjas, tai vienoje aukščiausių lentynų. Charakteris, ypač tokiu metu, jam gali praversti. Jis nebijo kažko, jam šita scena nebus per didelė. Man dėl jo niekada nebuvo dvejonių.
– Ar spėjote su Mariumi pasilabinti Berlyne?
– Šiandien papusryčiavome, truputį pasišnekėjome.
– Nigelas Hayesas-Davisas dabar gauna turbūt daugiausiai dėmesio jūsų komandoje ir iš žiniasklaidos, ir iš varžovų. Bet finalo ketvertuose jis dar nėra pelnęs nė taško, nors yra sužaidęs dvejas rungtynes.
– Tikrai? Reikės priminti (juokiasi).
– Ar turite jam patarimų, kaip įeiti į tokias rungtynes, kuriose viską lemia 40 minučių?
– Ne, niekam patarimų aš neduodu šitoje situacijoje. Patarimai tik tokie, kad čia neatvažiavome pasirodyti individualiai, turi žibėti komanda. Tikrai nebus, kad žaisime ir visi pelnysime po 20 taškų. Reikia atlikti savo darbą, kad komanda turėtų kuo daugiau šansų laimėti. Labai sunku, kad visi sužaistų gerai.
– Su „Barcelona“ finalo ketverte visada turėdavote didelį spaudimą laimėti...
– (Nutraukia) O koks dabar spaudimas? Galvojat nėra spaudimo? Praloši – nesvarbu, ar ne? Čia yra didžiulis šansas, reikia griebtis už to šanso. Lygiai toks pat spaudimas. Nežinau, kaip jums atrodo, kas čia įvyks, jei „Feneris“ pralaimės? Man tai tragedija, kaip ir visą laiką. Kiekvienas pralaimėjimas yra tragedija. Visiškai nesvarbu, ar mes favoritai, ar ne. Noriu, kad mano komanda visą laiką būtų favoritė ir visas spaudimas būtų jai.
– Šiandien jūsų buvęs auklėtinis Kasparas Jakučionis pagerino Eurolygos jaunimo turnyro rezultatyvių perdavimų rekordą (atliko 17). Kaip reagavote?
– Mačiau. Nestebina Kasparo skaičiai. Jis ir pernai treniruodavosi su komanda („Barcelona“ – aut. past.), tikrai neatsilikdavo. Skaitau spaudoje, kad jau galvoja jį pridėti į pagrindinę komandą. Aš sakiau, kad čia Lietuvos rinktinės ateities įžaidėjas. Toks žaidėjas nesimėto. Jau dabar viskas aišku, koks jis bus, ką iš jo išgausime. Jis ir liks solidumo įsikūnijimu. Šnekėjau jau prieš keletą metų, kad tėvai jam nerealiai sustatė galvą. Jis labai solidus kiekviename kasdieniniame darbe. Su juo negali būti jokių klausimų.
– Buvote užsiminęs, kad „Panathinaikos“ jums yra antroji meilė po „Žalgirio“. Ar šiame pusfinalyje yra ir emocinis veiksnys jums asmeniškai?
– Dabar aprimo. Atrodo, buvo ir „Maccabi“, ir „Barcelona“, bet su PAO tas jausmas kitoks. Žmonės manęs klausia, gal kitos komandos, bet ne – PAO yra aukščiausiai už viską už Lietuvos ribų. Net stebi rungtynes kaip sirgalius sezono viduryje.
– Jeigu reikėtų trumpai įvardinti, kas būtų svarbiausi dalykai, lėmę „Fenerbahče“ prisikėlimą?
– Pirmiausia, žaidėjų atsidavimas. Jie tikrai labai gerai dirbo, gerai priėmė informaciją. Labai padėjo, kad mums atėjus, pradėjome su pergalėmis – tai davė pasitikėjimo sistema, jiems buvo lengviau viską priimti. Jų atsidavimas, ypač pirmų 5-6 žaidėjų, yra kosminis. Jie labai nori laimėti ir daug aukojasi dėl komandos.
