| Penktadienis | Eurolyga | „Bayern“ – „Žalgiris“ | 21:30 | Miunchenas |
„Dabar geriausi mūsų vakarai!“ – prieš savaitę „Žalgirio“ arenoje simboliškai griaudėjo Marijono Mikutavičiaus hitas.
M.Grigonis smaginosi su „Olympiakos“ gynyba, kaip šokėjos, trypdamos 15-ai tūkstančių žiūrovų.
Šios akimirkos snaiperis kantriai laukė bent porą mėnesių.
Per tas savaites M.Grigonis pakėlė ne vieną Š.Jasikevičiaus kritikos bangą. Marius buvo griežtai baudžiamas už menkiausias koncentracijos klaidas gynyboje.
Užteko porą kartų suklysti dengiant Keithą Langfordą, kad Atėnuose žalgiriečio pasirodymas baigtųsi jau po 5 minučių. Mūšyje su „Barcelona“ M.Grigonis neišsilaikė ant parketo nė dviejų.
Vis dažniau ant kilimėlio gynėją išsikviesdavęs Š.Jasikevičius kartais net mėlynuodavo iš pykčio. M.Grigonis dar bandydavo ginčytis su „Žalgirio“ treneriu, bet vėliau jau šaltu veidu sugerdavo stratego pastabas.
„Žalgirio“ naujokas buvo patekęs į ketverių iš eilės rungtynių ruožą, kuriame jis rungtyniavo 10 minučių ir mažiau. Bet atėjo geriausi M.Grigonio vakarai.
Vid. 2,6 taško per 7 pirmąsias Eurolygos rungtynes rinkęs 25-erių snaiperis dabar pradėjo bausti varžovus po 13 taškų per vakarą.
Ketverias rungtynes paeiliui M.Grigonis rungtyniavo po 24 minutes ir daugiau – tiek, kiek Eurolygoje šį sezoną dar nebuvo žaidęs. Ir tas minučių skaičius stabiliai auga.
„Čia gal reikėtų labiau klausti trenerio, – paklaustas, kaip jam pavyko užsitarnauti trenerio pasitikėjimą, 24sek Miunchene sakė M.Grigonis. – Jei žaidžiu geriau, vadinasi, duodu daugiau naudos. Anksčiau darydavau klaidų. Dabar irgi darau. Gal tiesiog tas klaidų skaičius sumažėjo.“
M.Grigonis yra įžūlus žaidėjas. Jis moka palįsti po priešininko oda.
Nors daugumoje komandų jo prašydavo mesti iš toli, „Žalgiryje“ Šarūnas Jasikevičius prašo jo daugiausia susitelkti į gynybą.
M.Grigoniui tenka dengti ir fiziškai stipresnius, ir aukštesnius žaidėjus, ir Eurolygos žvaigždes.
Bet jis taip akiplėšiškai griebia priešininkams už gerklės, kad neatlaiko net ir geriausiųjų nervai. Štai Aleksejus Švedas Kaune užsidirbo nesportinę pražangą, kai pyktelėjęs ant lietuvio bandė trinktelėti šiam per pakaušį.
Pats Marius irgi buvo nepėsčias. Į „Chimki“ krepšį sviedęs tritaškį per A.Švedą, žalgirietis po metimo judesiu ranka į burną norėjo kažką pasakyti priešininkui.
„Taip tiesiog smagiau žaisti, – šypsosi M.Grigonis. – Tai ir prisigalvoji visokių dalykų. Ypač taip buvo pernai – daug ko prigalvodavome „Alba“ komandoje. Tiesiog smagiau taip žaisti. O ką reiškė tas gestas Švedui? Tegul tai lieka kaip vidinis pokštas (šypsosi).“
Dabar M.Grigonis vis dažniau užsiaučia aikštėje. Kartais jis nutraukia derinį ir švysteli metimą iš toli. Ne visada tai patinka Šarūnui Jasikevičiui. Jis taip mėgsta tvarką ir akcentuoja disciplinuotą žaidimą, jog sezono pradžioje M.Grigonis ankstyvose atakos fazėse vietoj sau būdingo metimo turėdavo rinktis perdavimą. Tačiau kol žalgirietis taip pataiko, treneris negali labai pykti.
Matote, M.Grigonis į „Žalgirį“ atvyko perėmęs daug ispanų krepšinio mokyklos pamokų. O žinote, kokie tie ispanai – siaučia atvirame krepšinyje, svaido tritaškius ir neskaičiuoja atakos laiko.
Grįžęs į Kauną, suispanėjęs M.Grigonis greitai gavo per pakaušį.
„Čia žaidžiame visai kitaip. Bet išskirti vieną Šaro taisyklę būtų sunku – kitokia ir gynyba, ir puolimas kitoks. Yra visokių dalykų“, – tikino M.Grigonis.
Atrodo, M.Grigonis atlaikė Š.Jasikevičiaus rykštes. Kitas žaidėjas jo vietoje galėjo palūžti, bet M.Grigonis visada buvo tvirtas vyras.
Prieš dvejus metus jis debiutavo Lietuvos rinktinėje Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Mažai kas žino, kad M.Grigonis Brazilijoje rungtyniavo su lūžusiais rankos pirštais.
Bet krepšininkas niekam nesiskundė.
Vingiuotas buvo ir jo kelias namo į Kauną. Nors spindėjo „Žalgirio“ dublerių komandoje ir vedė jaunimo rinktines ant prizininkų pakylos Europos bei pasaulio čempionatuose, niekas jam nenutiesė raudono kilimo į pagrindinę komandą.
„Kaip sako Pedro Martinezas, Grigonis yra žaidėjas su labai teisingu mentalitetu, – po pirmų geresnių M.Grigonio rungtynių su „Chimki“ sakė Š.Jasikevičius. – Mums LKL rungtynės labai svarbios. Jei žaidėjas supranta, kad Eurolygoje žaidžia mažiau, tai LKL yra auksinė galimybė.
Grigonis LKL pasidarė vienas svarbiausių žaidėjų per vieną dvi savaites. O dvi savaitės mūsų profesijoje yra gyvenimas. Per dvi savaites galima daug išlošti.
Labai džiaugiuosi už Marių. Jam nebuvo niekas duota – atėjo ir viską pasiėmė pats.“
Nereikalingas „Žalgiriui“
Mažai kas prisimena, kad dar 2012–2013 m. sezoną M.Grigonis užsivilko pagrindinės „Žalgirio“ komandos marškinėlius.
Jis sužaidė vienas VTB lygos rungtynes Joano Plazos vadovaujamame „Žalgiryje“, bet beveik per 2 minutes dvikovoje su „Nižnij Novgorod“ ekipa nepasižymėjo.
Tuomet jaunajam žalgiriečiui tebuvo 19 metų.
Išaugęs „Žalgirio“ dublerių marškinėlius, krepšininkas jau tikėjosi patekti į pagrindinę komandą.
Jis ilgai treniravosi su pagrindine komanda ir klausinėjo, ar jam jau atsiras vaidmuo „Žalgiryje“.
„Nebus“, – gavo jis atsakymą pirmą kartą.
Tada nebuvo trenerio, kuris pasitikėtų jaunais žaidėjais. Manimi tiesiog netikėjo. Nebuvo nė vieno žmogaus, kuris pasakytų, kad aš reikalingas.
Dar šiek tiek padirbėjęs ir palūkėjęs, M.Grigonis vėl kreipėsi į klubą.
„Tai ką man daryti?“ – teiravosi krepšininkas.
„Lauk“, – išgirdo žalgirietis.
Tačiau M.Grigonis nebenorėjo laukti. Agentas jam surado klubą Ispanijoje, antroje lygoje.
„Tada nebuvo trenerio, kuris pasitikėtų jaunais žaidėjais. Manimi tiesiog netikėjo. Nebuvo nė vieno žmogaus, kuris pasakytų, kad aš reikalingas, – atviravo M.Grigonis. – Realiai daugiau nieko nebuvo: arba važiuok, arba sėdėk čia ant suolo. Jau mačiau, kaip čia būna tiems, kurie sėdi ant suolo ir kaip vėliau sunku tobulėti ir siekti karjeros. Tad išvažiavau ir viskas gerai išėjo. Kitiems gal nesusiklosto, bet man pavyko.“
Kadangi dar turėjo sutartį su „Žalgiriu“, M.Grigonis 2013–2014 m. buvo paskolintas Hueskos „Magia“ komandai. Antroje Ispanijos lygoje gaudamas pasireikšti vid. po 26 minutes, jis rinko po 13 taškų, atkovojo 2,9 kamuolio, atliko po 2 rezultatyvius perdavimus ir sumetė net 49 proc. tritaškių.
M.Grigonis tikėjosi, kad įgijęs žaidimo praktikos ir pademonstravęs neblogus rodiklius, jis gaus vaidmenį „Žalgirio“ klube.
„Bet grįžau ir niekas nepasikeitė. Reikėjo eiti toliau“, – pasakojo M.Grigonis.
Jis neslepia – toks „Žalgirio“ sprendimas užgavo ambicijas.
„Buvo, buvo. Dar ypač kai jaunas, tai iš pradžių būdavo ir pyktis, – neslėpė M.Grigonis. – Bet po to pats realiai supranti, kaip yra. Jeigu būčiau Pauliaus Motiejūno vietoje, irgi kitaip matyčiau. O kaip žaidėjas, visada galvoji, kad esi geras, už kitus geresnis. Bet tuo metu turbūt buvo kitaip.“
Ypatingas Šaro skambutis
O tada prasidėjo M.Grigonio gastrolės Ispanijoje. Du sezonus jis praleido Manresos ICL komandoje, vėliau persikėlė į Tenerifės „Iberostar“.
„Sunkiausi metai buvo Manresoje. Ir labai menka alga, ir vėluodavo atlyginimai. Dvejus metus gyvenimo sąlygos buvo tikrai nekokios, – atviravo M.Grigonis. – Bet visada žinojau savo tikslą – judėti toliau. Taip sukrito, kad dabar tai „Žalgiris“.“
Į Kauną M.Grigonis persikėlė ne iš Ispanijos, o Vokietijos. Tačiau Berlyno „Alba“ ekipa žaidė ispanišką krepšinį, kurį užsuko treneris Aito Garcia Renesesas.
Toks lietuviui buvo labai parankus. M.Grigonis debiutavo Europos taurėje ir svariai prisidėjo prie „Alba“ pergalių – rinko vid. 11,6 taško, atkovojo po 3 kamuolius, atliko 2,6 rezultatyvaus perdavimo bei pataikė 48 proc. tritaškių.
Jau ne pirmą vasarą „Žalgiris“ kalbėjosi su Mariumi dėl galimybės sugrįžti į Kauną. Bet 2018-ųjų tarpsezonis buvo lemtingas.
M.Grigonis dar turėjo sutartį su „Alba“, todėl galėjo palikti Berlyną tik sumokėjus išpirką. Bet „Žalgirio“ neišgąsdino 100 tūkst. eurų viršijusi suma.
Daug ką pakeitė viena svarbi detalė. Pats Šarūnas Jasikevičius paskambino Mariui Grigoniui ir pareiškė, kad nori jį matyti „Žalgiryje“.
„Jau ir treneris norėjo, o kai treneris nori, viskas paspartėja, – šypsosi M.Grigonis. – Aišku, turėjau sutartį su „Alba“ ir reikėjo susiderinti išpirką. Buvo daug visokių niuansų, bet taip išėjo, kad Berlyne jau pribrendau ir treneris pasakė, kad jau reikia.
Buvo labai smagu, nes pats Šaras man paskambino, kai tik apsisprendė, kad liks „Žalgiryje“. Man patinka, kai treneriai parodo tokį norą ir dėmesį. Tada pasijautė, kad esu reikalingas ir tai būtų geras žingsnis prisijungti prie komandos.“
Nepaisant malonaus dėmesio, „Žalgirio“ treneris nepažadėjo snaiperiui konkretaus vaidmens.
Šaro komandoje viskas labai aišku – ateini ir dirbi. M.Grigonis žinojo, kad „Žalgiryje“ nebebus tryliktas žaidėjas. Tačiau suprato, kad jei prastai atrodys treniruotėse, tai ir nežais.
Tik treneris prašė naujoko būti aktyviam gynyboje, veržliam, žaisti du prieš du ir įnešti į žaidimą energijos.
„Kadangi pažinojau beveik visus žaidėjus, apie Šarą daugmaž viską žinojau. Manresoje dirbau su Pedro Martinezu. Jų treniruotės labai panašios – superintensyvios. Ta metodika labai panaši. Tik Šaras gal emocionalesnis – rėkia daugiau, pasako kandžių frazių, – šyptelėjo M.Grigonis. – Turbūt porą metų neturėjau tokių žiauriai sunkių treniruočių.“
Ir štai po penkerių metų klajonių užsienyje, M.Grigonis vilki „Žalgirio“ aprangą. Ir jis dabar dėmesio centre.
Kauniečiui „Žalgirio“ vardas visada buvo ypatingas, o atstovauti „Žalgiriui“ – didžiausia garbė.
Didžiulis džiaugsmas ir visai jo šeimai, kuri visada padėjo vaikinui siekti savo svajonės.
Bet kartu tai ir milžiniška atsakomybė. Apie tai visada leidžia priminti ir Šarūno Jasikevičiaus tirados.
Per kančias į žvaigždes. Šis posakis labai būdingas M.Grigonio krepšinio kelionėje.
