Neprasibrovęs į Lietuvos čempionų komandą tiesiausiu keliu, Kauno „Žalgirio“ sistemos vaikis Marius Grigonis gimtojo miesto klubą paliko 2013-aisiais. Bet jei užsidaro durys, atsiveria langas.
Palaipsniui per Ispanijos ir Vokietijos krepšinio vartus jis į „Žalgirį“ sugrįžo 2018-aisiais ir greitai tapo vienu iš pagrindinių vedlių rūbinėje ir aikštelėje.
Nuo vaikystės svajotus žaliai baltus marškinėlius užsivilkęs atakuojantis gynėjas pirmajame Eurolygos sezone prie Šarūno Jasikevičiaus rinko po 8,7 taško, sudėtinga trauma pažymėtame antrajame sezone – po 11,5 taško, o trečiajame, kuris lietuviui nukalė ir įspūdingą Maskvos CSKA kontraktą, 13,4 taško per mačą.
Martino Schillerio suteikta laisve pasinaudojęs M.Grigonis ėmė liepsnoti jau sezono starte, tapęs spalio mėnesio Eurolygos MVP.
Prieš šventes – pergalingas metimas į Miuncheno „Bayern“ krepšį, po Naujųjų metų – paskutinę sekundę paguldyta ir „Valencia“. Tuomet į lietuvį atsisuko ir Rusijos sporto pasididžiavimas CSKA.
Pirmasis Maskvos klubo pasiūlymas privertė Marių susimąstyti, bet antrasis nebepaliko vietos diskusijai.
„Gaila, žiauriai gaila palikti Kauną. Galvoju, kad kai susikrausiu visus lagaminus ir reikės išvykti į Maskvą, gali ir kokia ašara ištrykšti“, – 15min tinklalaidėje „PIKENROLAS“ sakė Marius Grigonis.
Kartais būna pasiūlymų, kurių atmesti negali. Kaip praneša 15min šaltiniai, 27-erių metų 198 cm ūgio krepšininkas suraitė parašą po garantuota trejų metų 4 mln eurų sutartimi, kuri brangiausiai apmokamų lietuvių Europoje sąraše jį kilstelėjo į pirmąją poziciją.
„Tu nieko nesupranti, kai tau pasako tokias sumas, kontrakto ilgį ar CSKA pavadinimą. Niekada nebūčiau patikėjęs, jog tokie klubai siūlys man sutartis. Sakai visiems, kad tikiesi ir toks buvo planas, bet realiai netiki, jog tai įvyks. Bet dar reikės uždirbti tuos pinigus ir įrodyti, kad esu jų vertas“, – sakė M.Grigonis.
Tinklalapyje 15min – M.Grigonio mintys apie naują karjeros stotelę Maskvoje, sirgalių piktas žinutes, dėmesį iš NBA bei nepadarytą „Žalgirio“ ėjimą, nusėdusias baterijas, susilpnėjusią gynybą, stipriausią ir silpniausią vietas, „Žalgirį“ paliekančius žaidėjus ir neramią širdį.
Persikėlimas į CSKA ir sirgalių reakcija
– Kada buvo pirmasis Maskvos CSKA susidomėjimo signalas?
– Praėjusiais metais sezono metu prasidėjo kažkokios kalbos. Gruodį ar sausį. Oficialiai kitų jokių variantų nebuvo. Jei būčiau laukęs, būtų atsiradę. CSKA nenorėjo laukti, padarė ir iš savęs spaudimą. Jei nenori sulaukti konkurencijos, klubai taip daro.
Prieš priimdamas sprendimą šiek tiek pasikalbėjau su Benu Matkevičiumi, parašiau žinutę ir Leo Westermannui, paklausiau, kaip ten viskas vyksta.
– Kokius pliusus ir minusus susidėjote galvoje prieš priimdamas sprendimą?
– Žvelgiant iš sportinės pusės, ten vien tik pliusai, nėra nė vieno minuso. Gali dėliotis pliusus ir minusus dėl gyvenimo – Kaunas ar Maskva. Kalba kita, žmonės kiti – čia yra momentų. Bet pora mėnesių ir pripranti. Pradžioje man nepatiko ir Berlynas, bet dabar važiuočiau ir važiuočiau. O dėl sportinio intereso, CSKA nėra jokio minuso.
– Ar bandysite išmokti rusų kalbą?
– Jei išbūsiu visus trejus metus, tuomet teks. Iš manęs ten to labai tikisi (šypteli).
– Koks buvo pirmasis pokalbis su vyriausiuoju treneriu Dimitriu Itoudžiu?
– Jis man paskambino, kai aš jau buvau pasirašęs kontraktą. Norėjo pranešti, kad tai buvo jo sprendimas mane įsigyti, bet prieš paskambindamas jis norėjo irgi prasitęsti sutartį.
Daug kalbėjome – ir apie taktikas, ir kitus dalykus. Jis labai susikoncentravęs į savo darbą. Tokie žmonės, manau, daug ir pasiekia. Jis krepšinyje viską mato, žiūri plačiai ir iš visų kampų. Pirmą kartą apie 20 minučių kalbėjomės, o nuskridus vėl nemažai teko.
Papasakojo, ko galiu tikėtis atvykęs. Nenustebino, nes visą informaciją jau buvau susirinkęs. Naujų dalykų neišgirdau. Maskvoje žaisiu kitaip nei „Žalgiryje“. Tik pagrindinius akcentus išsaugosime. Bet tai ir taip buvo aišku. CSKA kitaip žaidžia nei „Žalgiris“ ar Martinas Schilleris. Tai bus artimesnis krepšinis Šarui. Bet kiekvienas treneris turi savo žaidimo viziją.
– Ar nedrebėjo ranka dedant parašą po tokia sutartimi? Kiek tuomet buvo emocijų?
– Tu nieko nesupranti, kai tau pasako tokias sumas, kontrakto ilgį ar CSKA pavadinimą. Niekada nebūčiau patikėjęs, jog tokie klubai siūlys man sutartis. Kai neturi tokių pinigų, nejauti, kad pasirašai. Reiks dar uždirbti ir įrodyti, kad esu vertas.
Nesupranti, nes tai atrodo neįtikėtina. Tu sakai visiems, kad tikiesi ir toks buvo planas, bet realiai netiki, jog tai įvyks.
– Perėjimas iš „Žalgirio“ į CSKA turėjo atnešti ir nemažai neigiamų sirgalių reakcijų. Kiek atėjo negatyvo, o kiek buvo pozityvo?
– Pozityvo tikriausiai nebuvo (juokiasi). Bet man svarbiausia yra artimo žmonių rato nuomonė. Juk visiems neįtiksi. Buvo visko – nuo siūlymų susideginti ir pasikarti. Rašė ir „Ryto“ sirgaliai, buvo ir „Žalgirio“. Visiems neįtiksi, svarbiausia, kaip šeima ir artimieji reaguoja. Jei jie ir taip reaguotų, tuomet sunerimčiau.
– O kaip reagavo Vidas Mačiulis?
– Jis labai seniai žinojo apie tai. Nieko nesakė apie patį persikėlimą, tik labai norėjo publikuoti šį dalyką. Sakiau, kad negalima. Taip nesidaro (šypteli).
Lauktas „Žalgirio“ pasiūlymas ir dėmesys iš NBA
– Ar tiesa, jog buvo susidomėjimas iš NBA?
– Iš mano pusės nebuvo jokio pokalbio. Mano agentas žino mano poziciją, kad aš savęs NBA neįsivaizduoju. Taip, buvo žinučių su NBA klubų vadovais. Agentas man jas atsiuntė. Pasidariau nuotrauką, bus ką vaikams papasakoti, kad kažkada kažkur domėjosi.
– Kodėl jums nelimpa NBA?
– Reikia atsidurti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Žinoma, yra ir teigiamų pavyzdžių, tarkime, Joe Inglesas. Ką jis tokio turi, ko aš neturiu? Jis NBA žaidžia seniai, daug ir labai sėkmingai.
Aš ten savęs neįsivaizduoju. Reikia būti stipresniam ir dar geriau pataikyti, išlaikyti stabilumą atakuojant krepšį. Susibendrauti ir su kultūra reiktų, kas būtų sunku. Aišku, tai yra įmanoma. Jei kada nors susišvies, kad labai noriu patekti į NBA, tai bandyti kabintis ir rašytis 10 dienų kontraktus yra labai įmanoma. Bet gauti ilgalaikį ir užtikrintą kontraktą, reiktų padaryti daug dalykų.
Tačiau dėl buvimo NBA, tokio įrašo savo CV, netapčiau laimingesnis ar liūdnesnis.
– Ar tiesa, jog „Los Angeles Lakers“ norėjo jus įsigyti dar sezono eigoje?
– Tokio susirašinėjimo nuotrauką ir buvau pasidaręs. Pasiliksiu telefone agento ir Robo Pelinkos pokalbį. Nebuvo taip, kad viskas, atvažiuok į Los Andželą dabar. Šnekos buvo, bet kiek jos realios... Man atrodo, kad tai visiškai nerealu.
– Ar tiesa, kad „Žalgiris“ taip ir nepasiūlė naujo kontrakto?
– Aš norėjau anksti pasiekti susitarimą, norėjau kokio nors užtikrintumo, bet atsakė, kad nėra šansų. O kai sulaukiau antro CSKA pasiūlymo, nebebuvo realiai ką daugiau ir diskutuoti. Su Pauliumu Motiejūnu pakalbėjome, kad nebėra ką svarstyti. Jis viską puikiai suprato.
– Sklandė gandai, kad būtumėte likęs Kaune ir už mažesnius pinigus, nei pasiūlė CSKA. Bet tikriausiai ir tas „mažiau“ „Žalgiriui“ būtų per daug?
– Ar per daug „Žalgiriui“, tai abejoju. Bet kai nematai prieš save pasiūlymo, tai ne taip ir skauda priimti kitą. Apsispręsti sunkiau, kai gauni pasiūlymą.
– Kiek gaila palikti Kauną?
– Gaila, žiauriai gaila. Galvoju, kad kai susikrausiu visus lagaminus ir reikės išvykti, gali ir kokia ašara ištrykšti. Gaila ir draugų, kurie liks Kaune, ir visos „Žalgirio“ atmosferos, ir kad fanų nebuvo šiais metais, ir rūbinės, ir komandžiokų.
Bet gaila šiuo metu, praeis du mėnesiai, įsivažiuosiu ir suprasiu, ko ten atvykau, ir viskas atrodys kitaip.
Nusėdusi baterija, susilpnėjusi gynyba ir pergalingi metimai
– 2020–2021 metų sezonas pasibaigė, mintys ir emocijos turėjo susigulėti. Kaip vertinate „Žalgirio“ sezoną?
– Vietiniame fronte padarėme tai, ką ir turėjome bei reikėjo padaryti. Viskas gerai. Norėjosi kabintis į Eurolygos aštuntuką, galvoju, kad tikrai galėjome tai padaryti. Pritrūko labai nedaug. Pažymio neduosiu, bet sezonas nebuvo blogas. Jis buvo solidus. Niekas iš mūsų taip nesitikėjo. Aštuntukas Eurolygoje būtų leidęs įrašyti už sezoną dešimtuką.
– Eurolygoje pataikėte du pergalingus metimus – prieš Miuncheno „Bayern“ ir „Valencia“. Kuris iš šių metimų jums yra mielesnis?
– Prieš „Bayern“. Tai įvyko prieš šventes, buvo gera nuotaika. Toks buvo metas, kai visi žmonės dėl viruso buvo užsidarę namuose. Visi liūdni. Kažkiek pavyko pagerinti emociją.
Nė vienas iš šių pergalingų metimų neįvyko pagal planą. Nebuvo taip, kaip nubrėžė treneris. Mes su Thomu pasitarėme, jis sakė, kad niekam nepasuos, praeis derinys ir ateik pasiimti kamuolio. Abu kartus taip ir padarėme.
– Kuri sezono pergalė jums yra smagiausia?
– Jų buvo daug. Ta pergalinga atkarpa Eurolygoje buvo faina, kai laimėjome šešis kartus iš eilės. Eurolygoje kiekvieną pergalę verta švęsti. Kiekvienos rungtynės yra svarbios, o emocijos po pergalės būna labai geros.
– Ar sutinkate, kad sezono pabaigoje sėstelėjo jūsų fizinė baterija? Kaip pats sau tai aiškinate, kas nutiko?
– Gali būti. Jau žiemą jautėsi nuovargis. Galvoju, kad tai normalu. Pernai beveik nežaidžiau, o šįmet žaidžiau po daugiau nei 30 minučių. Nieko neprigalvosi, reikia geriau save prižiūrėti ir būti pasiruošusiam. Pabaigoje viskas sukrito. Pastangos ir energija buvo ta pati, bet rezultatas kitoks.
– Ar tai dalykas, kurį galite pagerinti? Ką dabar keistumėte?
– Galima viską visada daryti geriau. Galima geriau prisižiūrėti, galima kitokias treniruotes daryti bei galima daugiau procedūrų atlikti. Galima išbandyti viską ir žiūrėti, kas tau labiausiai tinka.
– Ar kalbame apie fizinį nuovargį, ar jautėsi ir psichologinis išsekimas?
– Psichologinis spaudimas Kaune visada būna. Šįmet pykčio gavau daugiausiai per visą karjerą. Jis kažkiek įlenda, nors stengiuosi tai ignoruoti. Įlenda į galvą ir būna. Bet tai kiekvieno sportininko dalia.
– Kalbant apie spaudimą, galbūt lengviau rungtyniauti užsienyje, kai nežinote vietinės kalbos ir pašalinis triukšmas jūsų taip nepaliečia? Ar jau domėjotės apie galimą spaudimą Rusijoje ir CSKA klube?
– Ten daugiau spaudimas ateina ne iš sirgalių, o iš paties klubo. Jei kas nors nėra gerai, tau bus pasakyta.
Berlyne spaudimo nebuvo. Buvo tinklalapių, kurie kažkiek ant mūsų papildavo, bet realiai nieko nebuvo. Ispanijoje nežaidžiau tokioje komandoje, kurioje būtų spaudimas – nei Tenerifėje, nei Manresoje nieko nebuvo. Tenerifėje mums sekėsi taip gerai, kad nesijautė jokio spaudimo.
Mariaus Grigonio savirefleksija
– Kaip galvojate, kuris jūsų, kaip krepšininko, savybė yra stipriausia, o kuri yra silpniausia?
– Nemėgstu savęs vertinti. Bet ką pasakysiu ir atrodys, kad save pervertinu. Norėčiau sakyti, kad stipriausia vieta yra krepšinio supratimas, bet dar Šaras netyčia pažiūrės šį podcastą ir sakys, kad aš nieko nesuprantu (juokiasi).
Galvoju, kad visa mano energija ir buvimas tarp žmonių. Man patinka visus sulipdyti į krūvą. Bendras tikslo siekimas. Jei nekalbant apie krepšinį, tai gal šis dalykas.
Silpniausia vieta? Atrodo, kad neapsikraunu, bet po prastesnių rungtynių yra buvę ir labai sunkių momentų. Krepšininkai negali bėdavotis tokiais dalykais, bet tikrai ateina daug blogų jausmų ir emocijų. Kartais tikrai sunku. Suprantu ir kitus, kurie po to užsidepresuoja, nors atrodo, kad gyvenimas yra geras. Bet tu tiek ant savęs dedi, krauni, žmonės daug tikisi ir nesupranta, kaip tu jautiesi. Aš tikrai per daug permąstau dalykus.
– Labiau permąstote teigiamus ar neigiamus momentus?
– Kai būna teigiamas momentas, galvoju, kad tuoj ateis neigiamas, o kai būna neigiamas, nesitikiu, kad kas nors greitai pagerės.
– Jums 27-eri metai. Ar turite dar konkrečių vietų, ką savajame žaidime iki karjeros pabaigos norėtumėte pagerinti, ar tiesiog per sezonus važiuojate sava vaga?
– Šiais laikais žaidėjai tobulėja būdami ir 30, ir 33 metų amžiaus. Pažiūrėkite į Stambulo „Anadolu Efes“ centrą (Sertačą Šanlį). Kada jis pradėjo žaisti gerai? Viskas yra įmanoma. Visada galima gerinti pataikymą, prasiveržimą silpnąja ranka, metimus po driblingo ar patį driblingą.
Eini, sportuoji, darai tą patį per tą patį, tad natūraliai kažkas gerėja. Kad dar įmanoma gerinti žaidimą, tai tikrai.
– Ar sutinkate, kad jūsų gynyba šį sezoną suprastėjo? Vieni tai aiškina padidėjusiu krūviu puolime, kiti – trenerio M.Schillerio laisvesne ranka. O ką apie savąją asmeninę gynybą praėjusį sezoną galvojate jūs pats?
– Tai natūralu. Kai tu žaidi 20 minučių ir neturi visada kamuolio rankose, energijos gintis yra pilna. Dabar teko viską kurti ir viską žaisti. Būdavo ir taip, jog 10 minučių atkarpoje kiekvienas derinys skirtas tau, o savoje aikštės pusėje dar dengi kitos komandos taškų rinkėją.
Pritariu ir kad treniruotės nebuvo tokios, kur už kiekvieną klaidą gausi pylos. Kažkiek atsipalaiduoji, jauti, kad šiandien ir be tavęs viskas praeis. Žinoma, turi save stumti, kad taip nebūtų, bet kad taip būna, tai tikrai.
Th.Walkupas, R.Jokubaitis, E.Ulanovas ir „Žalgirio“ situacija
– Kaip vertinate Thomaso Walkupo perėjimą į Pirėjo „Olympiakos“? Ar jums tiktų žaisti tik viename turnyre, Eurolygoje?
– Mūsų santykiai su Thomu yra geri. Jis dar visai neseniai rašė man, jog mums dar nėra vėlu atmesti pasiūlymus ir likti „Žalgiryje“. Aš irgi jo klausiau, kodėl jis nelieka Kaune. Jam buvo pasiūlytas labai geras kontraktas, bet Thomas norėjo ką nors pakeisti. Turės mažiau rungtynių, žais tik Eurolygoje, tai buvo svarbu, nes jis turi savų problemų.
Jam tikrai gerai ten seksis. Nuostabus žmogus. Žaisti su juo yra labai smagu, man buvo labai gerai. Mes turėjome ryšį aikštelėje. Pirėjuje jam viskas bus gerai, bet kodėl jis išėjo iš „Žalgirio“, iki galo aš nesuprantu. Gal tiesiog norėjo saulės ir geresnio gyvenimo.
– Ar teisingą sprendimą priėmė Rokas Jokubaitis, kuris persikels iš „Žalgirio“ į „Barceloną“? Ar jo vietoje būtumėte pasielgęs taip pat?
– Jei man būtų 20 metų, tai taip, bet jei būčiau 20-metis su 27-erių metų protu, tikrai nebūčiau niekur važiavęs. Būčiau likęs Kaune. Bet tai yra jo pasirinkimas – žaisti „Barcelona“ klube ir pas Šarą. Tai kiekvieno svajonė. Paskui gal bus kitaip.
Aš savo nuomonę jam pasakiau iš karto. Tikiuosi, kad Rokui viskas bus gerai ir turėsime labai gerą žaidėją.
– Martinas Schilleris jį naudodavo kaip atakuojantį gynėją, Darius Maskoliūnas stato įžaidėju, kaip ir Šarūnas Jasikevičius. Su Roku Jokubaičiu kartu Kaune buvote trejus pastaruosius metus, matėte jį kiekvieną dieną, jūsų akyse, kuri pozicija jam yra tinkamesnė?
– Šiais laikais yra daug combo gynėjų, žaidžiančių ir pirmu, ir antru numeriu. Mano akimis, jis yra labiau atakuojantis gynėjas nei įžaidėjas. Aš matau taip, bet tai tik mano nuomonė.
– „Žalgiris“ veda derybas su Edgaru Ulanovu, kuris neseniai tapo laisvuoju agentu. Kaip manote, ar tai yra situacija, kai E.Ulanovui labiau reikia „Žalgirio“, ar „Žalgiriui“ E.Ulanovo?
– Manau, kad „Žalgiriui“ reikia Ulios. „Žalgiriui“ apskritai reikia lietuvių. Jeigu Ulia nori grįžti, o klubas jo neima, tuomet „Žalgiris“ turi kažkokią prabangą.
– „Žalgiris“ vis tiek visada bus jūsų gyvenimo komanda, kurią seksite nepaisant kur bežaistumėte. Ar ramia širdimi paliekate Kauną, matydamas, kaip komplektuojasi „Žalgiris“?
– Nėra taip, kad ramia širdimi palikčiau „Žalgirį“. Martinui buvo pirmi metai Kaune, o mes buvome užsilikę su savomis taisyklėmis. Manau, kad padėjome jam. Nesu ramus, įdomu, kaip seksis „Žalgiriui“. Linkiu viso ko geriausio, bet yra kažkiek nerimo. Kai lieka tie patys lietuviai, yra kažkiek lengviau kontroliuoti situaciją, bet kai jų lieka mažiau, darosi sunkiau viską sukontroliuoti.
