Šiuo metu Serbijos krepšinio federacijos viceprezidento pareigas einantis 42-ejų I.Rakočevičius pasakoja, kaip ankstyvą rytą griežtumu garsėjantis treneris Erginas Atamanas jį išsiuntė prabėgti krosą šalia Stambulo.
Motyvacijos sportininkui netrūko, nes treniruotės metu jį vaikyti pradėjo laukiniai šunys.
„Atstovaudamas „Anadolu Efes“ ekipai neturėjau gerų santykių E.Atamanu. Pamenu, kai 7 ryto jis išsiuntė mane į mišką bėgti kroso. Miškas buvo per pusantros valandos kelio nuo miesto, tad teko keltis 5 valandą. Tai nebuvo problema, galiu sportuoti tokiu laiku.
Trenerio asistentas mane nuvežė į mišką. Stipriai lijo ir buvo šalta, treneris sakė nebėgti, nes sąlygos prastos – daug purvo bei sunku kažką matyti. Bet šioje vietoje suveikė serbiškas charakteris ir aš išbėgau. Buvo purvina, šalta ir šlapia. Buvo siaubinga.
Tuomet kelio viduryje pamačiau 10–12 laukinių šunų. Jie buvo gaujoje, nejudėjo ir stebėjo mane. Sustojau ir visiškai nežinojau, ką daryti. Ar turėčiau bėgti atgal, ar nebijoti ir eiti pro juos? Nusprendžiau eiti pro juos ir tuomet tęsti bėgimą. Vienas šuo pradėjo loti, o prie jo prisijungė ir likusieji. Jiems pradėjus mane vytis, užlipau ant uolos. Buvo labai baisu, tad kopiau aukštyn, kad galėčiau nuo jų pabėgti. Tai buvo vienas baisiausių atsitikimų mano gyvenime“, – pasakoja I.Rakočevičius.
I.Rakočevičius triskart iškovojo Alphonso Fordo trofėjų, skiriamą rezultatyviausiam Eurolygos krepšininkui. Dukart tokio pripažinimo jis sulaukė atstovaudamas Vitorijos „Baskonia“ ekipai, kartą – Stambulo klubui.
Serbas per karjerą Serbijos rinktinėje iškovojo pasaulio čempionato (2002 m.) bei Europos pirmenybių (2001 m.) aukso medalius.