Šarūnas Jasikevičius Lauryno Biručio adresu nusikeikė taip piktai ir garsiai, kad susirinkusieji „Žalgirio“ arenoje ėmė kvatoti. Tačiau vaizdas aikštėje visai nelinksmino.
Giorgas Printezis per 5 pirmąsias rungtynių minutes pataikė tiek tritaškių (4), kiek nebuvo įmetęs visą sezoną (3), o po 7 „Olympiakos“ tolimų metimų vien pirmajame kėlinyje, žiūrovams Kaune beliko kviesti į areną gaisrininkus (19:29).
Anksti dviženkliu skirtumu į priekį pasileidę graikai „Žalgirio“ arenoje užtraukė ne vieną nejaukią tylos akimirką.
Tai turbūt vyriškiausia pergalė, kokią pasiekėme su šia komanda. Nors viskas buvo prieš mus.
Bet Šaras neatsisakė savo plano.
Netrukus Antanas Kavaliauskas išnaudojo pranašumą po krepšiu ir treneris patenkintas spaudė kumštį. Edgaras Ulanovas apsižaidė savo priešininką vienas prieš vieną, o sveikindamas ir ragindamas savo komandos draugą, A.Kavaliauskas smagiai pečiu bumbtelėjo puolėją.
Bet tučtuojau Šaras nusivylęs savo komanda nepakeldamas galvos greitu žingsniu nukulniavo į rūbinę, nes „Žalgiris“ su pertraukos sirena praleido dar vieną tritaškį dūrį (40:48).
Grįžęs ant parketo, Šaras metė į aikštę jau anksčiau pasiteisinusį penketą su dviem centrais. Sprendimas greitai davė vaisių. Surakinęs „Olympiakos“ gynybą, „Žalgiris“ po truputį sliūkino prie svečių ir perėmė iniciatyvą.
Į kitą energijos lygį komandą pakėlė akibrokštas trečiojo kėlinio pabaigoje. Po abejotinos pražangos prieš V.Spanoulį užsikūrusi „Žalgirio“ arena, atrodo, uždegė ir visą ekipą.
Pasiutę dėl Šarui skirtos techninės pražangos, aistruoliai nušvilpė nuo lanko vieną graiko baudą. Tuo tarpu pakylėti žalgiriečiai skraidė virš krepšių – Aaronas White'as dėjimu kilnojo „Žalgirio“ arenos stogą.
Į ketvirtąjį kėlinį „Žalgirį“ kvietė fantastiška vikingų skanduotė. Edgaras Ulanovas kaip senais gerais laikais buvo taiklus iš toli ir patikimas gynyboje, o Šaras spaudė kumštį matydamas gerai žaidžiančius savo auklėtinius.
Ši atmosfera prisiminimais nusinešė į Eurolygos ketvirtfinalį. Kaip ir tąkart, „Žalgiris“ tokių emocijų burbule pralaimėti neturėjo teisės.
Nežinau, bet problema yra ta, kad mes, lietuviai, esame šiauriečiai. Gal reikia anksčiau pradėti alų gerti (šypsosi.).
„Dabar geriausi mūsų vakarai!“ – simboliškai aidėjo Marijono Mikutavičiaus daina, kai Marius Grigonis įsūdė savo rekordinį Eurolygoje 19-ąjį tašką ir pribaigė „Olympiakos“.
Buvo nesunku nuspėti, nuo ko pirmiausia prasidės Š.Jasikevičiaus spaudos konferencija.
„Eilinį kartą reikia padėkoti mūsų fanams, kurie taip fantastiškai renkasi į mūsų rungtynes, – pirmiausia tarė Šaras. – Jeigu kalbėsime apie rungtynes, ši pergalė yra fantastinė. Tai turbūt vyriškiausia pergalė, kokią pasiekėme su šia komanda. Nors viskas buvo prieš mus.
Turime 1 arba 2 gynybos sistemas. Pirmoji tikrai nedirba. Pirmoji yra ta, su kuria dirbame nuo pirmos sezono dienos. Ir, sąžiningai, šiemet ji nefunkcionuoja. Mes tą kažkiek žinojome ir bandome daryti korekcijas. Su kažkokiais skirtingais dalykais šiandien net planą B ir C teko koreguoti.
Bet žaidėjų atsidavimas po pertraukos buvo visai kitoks. Pirmoje pusėje buvo aibė situacijų, kur nebuvome pasiruošę mesti kūno ant grindų. Gal tie tritaškiai neplanuoti kerta per galvą... Bet čia ir yra kaip subrendusio žaidėjo ženklas, ar tu dėl varžovų puikaus žaidimo eini toliau į žaidimo planą, kimbi varžovams į atlapus ir bandai išlošti.
Aišku, kai nuo antro kėlinio pradžios keitėme gynybos sistemą, viskas ėjosi žymiai geriau. Po pertraukos suradome vedlį, nes visų trijų įžaidėjų pusė buvo slogi. Bet po pertraukos Nate'as sužaidė tikrai puikiai, ką pasako jo skaičiai. Ir ne tik skaičiai. Išskyrus vienintelį kartą, kai jis neprisiėmė atsakomybės už įžaidėjo darbą, jis antrą pusę žaidė fantastiškai.
Ši pergalė nėra šiaip pergalė. Tai vyriška pergalė. Norint kažką pasiekti, kiekviename sezone reikia tokių rungtynių. Reikia išmokti perlaužti rungtynes tada, kai viskas yra prieš tave. Ir šiandien tai labai geras ženklas. Tikėsimės, kad ir toliau gerinsime žaidimą.“
– Sakėte, viskas buvo prieš jus. Kas būtent?
– Kiekviena klaida ar net ne klaida, bet buvo nubausta tritaškiais. „Olympiakos“ pirmoje pusėje pataikė 10 tritaškių. Bet viską parodo ne šitas skaičius. Pirmoje pusėje „Olympiakos“ padarė 0 klaidų. Mūsų gynybos agresija neegzistavo.
Ir kaip tokią komandą priversti suklysti 16 kartų po pertraukos, man yra kosmosas. Bet viskas prasidėjo trečiame kėlinyje nuo Brandono labai geros padarytos baudos, nuo Brandono išprovokuotos pražangos puolime, ir tai uždavė toną.
Antro kėlinio gale jautėsi, kad keičiantis žaidėjais, gynyba davė kažkokių pranašumų. Ir, aišku, kai fanai taip prisideda... Prieš 14 tūkstančių žmonių nėra lengva žaisti, kad ir koks būtum superklasės žaidėjas.
Ir po techninės jautėsi toks garsas arenoje, kokio neatsimenu nuo atkrintamųjų. Ausį pradėjo skaudėti. Gal senstu, bet pradėjo skaudėti – sąžiningai sakau.
Tikrai labai ačiū jiems.
– Prieš rungtynes sakėte, kad norisi dar to žingsnio gynyboje. Ar jis buvo padarytas šiose rungtynėse?
– Gynyba buvo fantastinė. Jiems davėme įmesti tik 27 taškus po pertraukos. Tai fantastika. Tas jausmas, kai visi krenta po kiekvieno sustabdytos varžovų atakos. Visi šoka į viršų. Tikrai... Tai duoda labai daug energijos ir puolimui. Tie 43 taškai pelnyti puolime su aibe pramestų patogių metimų prieš aukščiausio lygio gynybinę komandą... Jie juk vieni geriausiai besiginančių.
Aukščiausio lygio krepšinis neegzistuoja be gynybos, bet „Žalgiriui“ iš viso – nieko žaisdami banguotai neaploštume. Turime gintis, turime išarti parketą gynyboje.
– Marius Grigonis pirmąkart žaidė starto penkete. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kaip įvertintumėte jo pasirodymą?
– Iš visų tų perimetro žaidėjų, pastarąsias dvi savaites jis buvo geriausias. Galvojome, kad jis tiktų prie visokių situacijų. Jei pastebėjote, Spanoulis dviejų iš keturių rungtynių nepradėjo, treneris jį labai stūmė į antro įžaidėjo poziciją. Galvojome, kad Marius tinka prie abiejų situacijų.
Su Spanouliu ar ne, bet Marius su Edgaru tiko labiausiai.
– Kas lėmė tokį Mariaus Grigonio rezultatyvumo išaugimą lyginant su sezono pradžia?
– Marius dar išlaiko save aikštėje. Mūsų prioritetas yra gynyba. Tu negali klysti, nes tada viskas griūna. Marius geriau pradėjo suprasti sistemą. Puolime – irgi.
Žinote, jis atėjo nuo juodo į baltą. Labai skiriasi krepšinio mokykla Ispanijoje ir mūsų. Žmogui reikia laiko. Bet nereikia dvejoti žmonėmis, kurie turi labai profesionalų atsivedimą į darbą. Jis tikrai vienas iš tų. Galvoju, jis gali būti dar geresnis.
– Kaip penketas su Kavaliausku ir Daviesu keitė žaidimo tėkmę? Ir ar būtumėte tokiu penketu pradėjęs mačą, jei Jankūnas būtų sveikas?
– Ne, Jankūnas pas mus didžiulė žvaigždė, negalime jo neleisti (juokiasi.).
Antanas žaidė super rungtynes. Kol kas jis turi labai solidų sezoną. Ir tikrai, manau, momentais dominavo savo žaidimu nugara. Ypač pradžioje rungtynių.
Daugelį rungtynių pradedame su idėja atakuoti žmogų. Mes tikrai suprantame Printezio svarbą jiems, bet tikrai nelaukiame 4 iš 4 tritaškių. Galvoju, tai mūsų pergalę padarė dar gražesnę.
– Ar galima sakyti, kad pastumtas į ketvirtą poziciją, Kavaliauskas iš naujo atrado save?
– Čia galima klausti jo. Galvoju, jis gali žaisti abiejose pozicijose. „Žalgiriui“ sunku nusipirkti žaidėjų, kurie gali žaisti per 2-3 pozicijas. Jam labai padeda, kad jis tą gali.
Kita vertus, stengiesi kažkiek galvoti apie varžovų komandą, kur jis gali turėti pranašumą. Žinome, kad be Pauliaus Aaronas turi žaisti daug minučių.
– Spanoulis sumetė 2 metimus iš 9. Daviesas keliskart sėkmingai jį stabdė prie tritaškio linijos. Kiek jo gynyba turėjo tam įtakos?
– Super. Sąžiningai, jis fantastiškai prieš jį gynėsi visą atkrintamųjų seriją pernai. Bet Spanoulis tada pataikė tiek sunkių metimų...
Brandonas pridaro problemų gynėjams savo mobilumu. Tai yra faktas. Gal reikės tą daugiau išnaudoti. Jam pačiam patinka. Jis labai kovingas. Jam patinka žaisti prieš geriausius perimetro žaidėjus.
Jei pasakai, kad gali apsiginti, jis dar labiau užsiveda.
– Ar jautėte praėjusio ketvirtfinalio serijos dežavu dėl teisėjavimo?
– Ne, negalvoju.
Žinome Eurolygos sistemą, kaip jie skiria teisėjus. Dabar „Žalgiris“ yra toks, kad pernai mes visada norėjome, jog du arbitrai teisėjautų iš labai aukšto reitingo, ir vieną visada duodavo augimui. Tai natūralus procesas.
Pernai dviejų tų nebūdavo. Šiemet du dabar labai kontroliuoja situaciją – „Žalgiris“ yra labiau gerbiamas.
Man nepatiko tas švilpukas už techninę, bet nei aš suprantu, kad viską gerai darau, nei žaidėjai, nei teisėjai.
– Sakėte, po tos techninės užsivedė žiūrovai, bet užsivedė ir komanda. Galėjo tai padėti?
– Tai aišku! (juokiasi.)
Nežinau, bet problema yra ta, kad mes, lietuviai, esame šiauriečiai. Gal reikia anksčiau pradėti alų gerti (šypsosi.).
