21-erių gynėjas gražiu judesiu suklaidino Lauryną Birutį ir smeigė tritaškį per aukštai iškeltą Kauno „Žalgirio“ bokšto irklą. Tai buvo vienintelis jo blyksnis pirmoje rungtynių pusėje sausakimšai užpildytoje „Žalgirio“ arenoje.
Pro šalį skriejo visi trys jo bandymai atakuoti „Žalgirio“ krepšį iš vidutinio nuotolio, mažeikiškio žaidime pasitaikė ir klaidų, tad Šarūnas Jasikevičius auklėtinį ant parketo per pirmus du kėlinius laikė tik 7 minutes.
Bet persikrovęs per ilgąją pertrauką, Rokas kur kas brandesnis išėjo antroje mačo dalyje.
Du prasiveržimai ir sėkmingi metimai bei šūsnis saldainiukų komandos draugams, daugiausiai – Janui Vesely, kuris tapo net trijų R.Jokubaičio rezultatyvių perdavimų adresatu ketvirtajame kėlinyje, atgaivino „Barcelona“, kai ši trečiajame kėlinyje buvo atsilikusi 11 taškų.
O galiausiai Rokas smeigė ir vieną svarbiausių rungtynių metimų, kai likus daugiau nei trims minutėms išvedė savo komandą į priekį 68:67.
Vis dėlto pabaigoje beveik be keitimų paskutines 14 minučių rungtyniavusiam R.Jokubaičiui ir „Barcai“ išplėšti pergalės nepavyko ir „Žalgiris“ dramatiškai triumfavo 73:72, pasivydamas katalonus ir turnyrinėje lentelėje – abi komandos dabar turi po dvi pergales ir du pralaimėjimus.
„Smagu grįžti į Kauną, kaip visada. Visus „Žalgirio“ sirgalius su pergale. Įspūdinga atmosfera, – gėrėjosi R.Jokubaitis 15 146 sirgalių sukurta švente. – Nesvarbu, ar priešininkas, ar „Žalgirio“ žaidėjas, man labai patiko. Tikrai nebuvome verti šiandien pergalės, prastai žaidėme, leidome jiems žaisti su fiziškumu, turi jie gerus kūnus. Strigome šiandien, žaidėme taškas į tašką, o tokioje arenoje žaidžiant taškas į tašką sudėtinga. Darkart „Žalgirį“ su pergale – jie buvo vertesni šiandien.“
Po pralaimėjimo „Žalgirio“ arenoje 10 taškų (2/5 dvit., 2/3 trit.), 6 rezultatyvius perdavimus ir 14 naudingumo balų surinkęs R.Jokubaitis kalbėjo apie pasikeitusį ir grėsmingą „Žalgirį“, vieną paskutinių atakų, kai pabūgo Rolando Šmito, ir Igno Brazdeikio pokyčius nuo tada, kai pirmą kartą jį išvydo vasarą.
– Antra iš eilės „Žalgirio“ pergalė keliais taškais. Ar Kazio Maksvyčio komandos išmoko žaisti pabaigas, ar „Barcelona“ kažką ne taip darė pabaigoje?
– Turėjo kažkada ateiti tos pergalės rungtynių pabaigose, nes Europos čempionate visą laiką kentėdavome. Bet čia reikia pamiršti, „Žalgiris“ tikrai ir pirmas, ir antras rungtynes gerai žaidė, tai viską ir lemia tos paskutinės atakos. Jie pralaimėjo svečiuose (Tel Avive) paskutinėmis sekundėmis kaip ir mes šiandien, bet namų sienos tikrai duoda pasitikėjimo, ypač kai dar tokie sirgaliai. Jie davė to stimulo, mes leidome jiems įsižaisti, o po to ir Dimša, ir Butkevičius metimus sumetė. Davėme jiems patikėti, kad gali mus nugalėti, tai taip ir nutiko, kad metimai sukrito, užsivedę, krenta ant kiekvieno kamuolio. Tas ir lėmė, kad pabaigoje jie iškovojo pergalę.
– „Žalgiris“ antrą kartą iš eilės nugalėjo „Barcelona“ komandą namuose. Ar jaučiasi papildoma žalgiriečių motyvacija žaidžiant prieš jus?
– Faktas, dabar jau du kartus žaidžiau ir abu pralaimėjau. Sužinojau prieš kelias dienas, kad soldoutas (visi išparduoti bilietai – aut. past.), tai jaučiasi, kai lietuviškoji „Barca“ atvyksta, kad žmonėms yra ir džiaugsmas, ir užsivedimas. Praėjusį kartą jie irgi mus nugalėjo, tad šįkart su dviguba motyvacija atėjo žaisti į aikštelę. Jie jaučia motyvaciją, o mus ir praėjusiais metais, ir šiemet apstumdė. Kamuolius laimėjo, nusiėmė 14 kamuolių puolime, nors tą akcentavome. Jie labiau nori, aišku, namie su tokiais sirgaliais tu turi norėti. Iš to noro jie mus ir nugali.
– Pačiam pirma rungtynių pusė buvo silpnesnė, bet antroje 7 taškai, 4 rezultatyvūs perdavimai ir pasirodęs aikštėje trečiajame kėlinyje žaidei be keitimų. Kas pasikeitė per ilgąją pertrauką?
– Nežinau, kažkaip tokios ne pačios geriausios tendencijos, kad Eurolygoje mano pirmos pusės šlubuoja. Reikia tą pataisyti. Antroje pusėje pirmos kelios minutės buvo geros, laimėjome atkarpą, išsiveržėme į priekį, tai treneriui nebuvo tikslo manęs keisti. Sunku kalbėti apie asmeninį žaidimą, nes pralaimėjome, bet toks tas krepšinis, pirmą pusę gali sužaisti labai gerai, antrą labai blogai ir komandą paskandinti. Šiandien įvyko atvirkščiai, bet kai pergalės nėra, tai ir tas asmeninis pasirodymas nelabai kam svarbus.
– Ar gali būti, kad jūsų komanda nevertina „Žalgirio“, žinant, kad pernai tai buvo Eurolygos autsaideris?
– Nežinau, už visą komandą kalbėti negaliu. Bet treneris mus perspėjo, kad negalime nuvertinti, bandė mums į galvas įkalti. Antroje pusėje jau buvo geriau, bet pirmoje leidome įsižaisti, o jie namie, +9, fanai užsivedę, tai sunku sustabdyti tą traukinį. Gali būti, kad nuvertinom, bet iš mano asmeninės pusės, atvykus į „Žalgirio“ areną prie pilnų tribūnų, nuvertinti nebūtų labai profesionalu. Nesakau, kad nuvertinome, bet tikrai „Žalgiris“ labiau norėjo. Išvažiuojame iš Kauno antrus metus kaip pralaimėtojai, tai viską pasako.
– Buvęs jūsų komandos draugas ir geras bičiulis Rolandas Šmitas pelnė 15 taškų, atkovojo 5 kamuolius. Kaip jo žaidimas patiko?
– Kol kas jis „Žalgiryje“, kaip ir sakiau vasarą, duoda labai daug naudos. Lipa ant kiekvieno kamuolio, tritaškius sumeta, nugara į krepšį gali sužaisti, gynyboje irgi switch-all (keitimasis ginamaisiais – aut. past.) tinkamas. Viską jis kol kas išnaudoja, kiek Kazys jam duoda šansų, tikrai gerai žaidžia. Šiandien sužaidė įspūdingai. Aš tikėjausi, kad jis bus motyvuotas prieš mus žaisti, o taip ir buvo. 15 taškų, 5 kamuoliai, dar kiek 50–50 kamuolių laimėjo. Norėjo Rolandas ir visas „Žalgiris“ įrodyti.
– Šaras minėjo, kad „Žalgiris“ kovos dėl Eurolygos atkrintamųjų. Kokį pats įžvelgtum šitos komandos potencialą?
– Pamatėme per pirmas ketverias rungtynes, kad tikrai potencialas didžiulis. Su visomis komandomis kovojo iki paskutinių minučių, sekundžių, o tai ir parodo. Su tokiu sirgalių užnugariu tikrai gali toli eiti. Aišku, šių metų Eurolygoje bet kas gali apžaisti bet ką, kaip ir šiandien pamatėme. „Žalgiris“ tikrai smagiai žiūrisi po praėjusio sezono. Tai visoms topinėms komandoms signalas, kad „Žalgiris“ šiais metais nejuokaus tikrai.
– Po teisėjų užfiksuotos jūsų pražangos prieš Tomą Dimšą, kuris metė tritaškį, matėme ir paties reakciją į švilpuką, po to buvo ir pagrūmojimas Tomui. Buvo pražanga ar Tomas gerai ją „pardavė“?
– Šiaip gal pardavė labiau Tomas. Nežinau, nenoriu pagal save traktuoti (šypsosi). Ir jis šiek tiek pardavė, ir aš jį kliudžiau. Bet žinote, kaip šiais laikais traktuoja pražangas. Šioks toks prisilietimas, tam cilindre, taisyklių daug labai. Dažniausiai nereaguoju į teisėjų sprendimus, nes nereikalingai eikvoji energiją, bet šįkart sureagavau, gal tam ir buvo priežastis. Galvoju, kad pražangos nelabai buvo, bet Tomas pardavė gerai ir aš jį kliudžiau. Yra kaip yra, pralaimėjome.
– Pačioje pabaigoje prasiveržėte po krepšiu, likote vienas, bet nusimetėte kamuolį. Kodėl nusprendėte nusimesti?
– Matot, prieš mane Šmitas stovėjo. Aš jį žinau jau antri metai, per treniruotes ne kartą stogą gavęs nuo jo, didelis žmogus. Aišku, galėjau užbaigti, bet pamačiau Kaliničių kampe, irgi nėra blogas variantas. Pritraukiau gynėją ir taip išėjo. Nežinau, kaip būtų pasibaigę, jei būčiau bandęs mesti per Rolandą – nelabai gerai, spėju. Įvertinau situaciją, kad geriau prieš Rolandą neiti vienas prieš vieną.
– Igną Brazdeikį pirmą kartą gyvai pamatei vasarą, nuo tada praėjo jau beveik trys mėnesiai. Kaip jis pasikeitė nuo to laiko?
– Ką galiu pasakyti, tai solidesnis žaidėjas – kokį pirmą kartą pamačiau, ir kokį dabar. Eurolyga, matyti, jam duoda patirties ir gynyboje, ir puolime. Tikrai sprendimai geresni. Šiandien nemačiau jo statistikos, bet apskritai žiūrint, kaip žaidėjas pasikeitė, jis auga dienomis. Eurolygoje turi jis tobulėti ir tobulės. Jis talentingas, palaikau Iggy visu šimtu procentų, gerai mes sutariame. Tikiuosi, kad džiugins „Žalgirio“ sirgalius pergalėmis tokie pasirodymai.