| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Panathinaikos“ | 20:00 | Eurolyga |
Laisvadienis Brandonui Daviesui dažniausiai yra rytas po LKL rungtynių.
Tada amerikietis paprastai leidžia sau miegoti tol, kol jo nepažadina dukrelė.
Vidurio puolėjas yra vienas tų, kurie laisvas dienas mėgsta leisti ant fotelio.
„Sofos bulvė“, – šmaikštų terminą turi amerikiečiai.
B.Daviesas sutelkia visą savo energiją dukrytei, taip leisdamas atsipūsti visą savaitę aplink ją zujančiai mamai.
Tokių, ypač pastaruoju metu, žalgiriečiai turi nedaug, tad laisvadienis jam – šeimos laikas. O šeima kartu ar tai žvalgosi po Kauną, ar tai keliauja į prekybos centrą, ar tai pasisvečiuoja Vilniuje.
„Kur tik benuvykdavau, visi elgdavosi pagarbiai, – pabrėžia B.Daviesas. -Aišku, daug žmonių mane atpažįsta ir aš nieko prieš nusifotografuoti – visada stengiuosi būti malonus. Bet, iš tikrųjų, Vilniuje yra daug „Žalgirio“ sirgalių.“
„Žalgiris“ yra šeimyniška organizacija.
Žaidėjai dažnai kartu leidžia laisvas valandas tarp treniruočių ar po rungtynių.
Pavyzdžiui, po vėlyvų rungtynių žalgiriečiai rezervuoja stalą jų pamėgtame Laisvės alėjos restorane „Cassa della Pasta“ ir renkasi vakarienei. Jeigu mačas baigiasi anksčiau, ten ateina ir su vaikais. Šie Kaune lanko tą pačią mokyklą, dažnai susitinka sporto pamokose.
„Visi čia kaip šeima“, – tikina B.Daviesas.
Kaip šeima „Žalgiris“ sprendžia ir problemas, kurios pastaruoju metu užklupo Kauno pasididžiavimą. Žalgiriečiai penktadienį sutinka Atėnų „Panathinaikos“ ekipą kęsdami keturių pralaimėjimų seriją.
Šioje šeimoje sunkiu metu vis tvirtesnis B.Davieso balsas. Jis jau toks savas „Žalgirio“ rūbinėje, jog, atrodo, kad žaistų žaliai baltų klube ne pusantro, o puspenkto sezono.
Galutinis „Žalgirio“ rezultatas jam yra esmių esmė. Kai „Žalgiris“ pralaimi, amerikietis ilgai negali pakelti galvos nuo žemės. „Žalgirio“ rūbinėje jis net nusisuka į spintelę, kol nuryja pralaimėjimą.
Pergalės atveju, „Žalgirio“ rūbinėje aidi B.Davieso juokeliai ir šmaikščios lietuviškos frazės.
Legionierius labai greitai susitapatino su žaliai baltų vertybėmis ir Kaunu. Internete jis seka lietuvišką žiniasklaidą ir straipsnius ne tik apie krepšinį, bet, pavyzdžiui, naujus greičio matuoklius Kauno gatvėse.
„Juk dabar tai mano namai“, – 24sek pasakoja B.Daviesas.
Jam namai yra „Žalgirio“ rūbinė, o joje amerikietis tampa viena pamatinių kolonų.
Su 15 taškų vidurkiu B.Daviesas yra trečias Eurolygoje. Jis yra daugiausiai dvitaškių išmetantis ir antras daugiausiai jų pataikantis Eurolygos krepšininkas.
Amerikietis ir rezultatyviausias, ir naudingiausias komandos narys.
Bet dar didesnį indėlį jis įneša už aikštės ribų – savo tvirtėjančiu balsu rūbinėje ir sėkmės istorijos pavyzdžiu.
Prisimenant pirmąjį savo sezoną, aš labai strigau. Ne tik psichologiškai, bet aikštėje man buvo sunku.
Tai sektinas pavyzdys visiems žalgiriečiams. Ne tik dėl neišblėstančios energijos ir atsidavimo komandai, bet ir išdidumo nurijimo bei prisitaikymo prie sistemos.
Pernai ilgai nesupratęs, ko iš jo nori „Žalgiris“, B.Daviesas ilgainiui tapo „Žalgirio“ veidu.
„Man atrodo, jis jaučia, kad jam reikia būti vienam iš lyderių, – 24sek sakė Šarūnas Jasikevičius. – Šiemet turime kiek tylesnį įžaidėją, todėl šiomis atkarpomis, kai nežaidė Paulius ir Nate'as, jautėsi Aarono ir Brandono lyderystė. Jie daugiau šneka, agresyvesni su komandos draugais. Kaip tik tai, ko mums reikia.“
– Brandonai, laisvadienių „Žalgirio“ tvarkaraštyje pastaruoju metu turbūt nebuvo labai daug. Kaip sekasi atlaikyti šią sunkią atkarpą? – 24sek paklausė B.Davieso.
– Šis sausis yra beprotiškas. Mes praktiškai dirbame be laisvadienių.
Bet net ir laisvu mes su vyrukais esame linkę ateiti į salę, prasimėtyti, padirbėti. Čia papildomai dirba daug žaidėjų (vėliau pokalbio metu kamuolį treniruočių salėje bumbsina N.Woltersas, viena ranka driblinguodamas, o kita mėtydamas teniso kamuoliuką į viršų).
Tos savaitės tikrai sekino, bet dabar svarbiausia grįžti į pergalių kelią.
Pradėjome pergalių seriją LKL. Taip, kai kurios pergalės sunkios, bet jos retai kada ateina lengvai.
Mes esame komanda, kuriai reikia dirbti dėl kiekvienos pergalės. Ir LKL varžovai visada atiduoda visas jėgas, kad mestų mums iššūkį.
Dabar turime žengti kitą žingsnį ir daryti viską, kad laimėtume Eurolygoje. Į Kauną atvyksta gera komanda su gerais treneriais ir žaidėjais.
Sezonas klostosi – kažkur trūksta sėkmės, kažkur mums reikia padirbėti, pakovoti. Sezonas dari ilgas ir galime viską susidėlioti taip, kaip norime. Mes vis dar kontroliuojame savo likimą.
– Žinote nemažai žodžių lietuviškai, bet gal ir gerai, kad neskaitote lietuviškos žiniasklaidos. Ten dabar „Žalgiriui“ daug pasiūlymų, kaip jis turėtų žaisti, ką turėtų keisti. O jūsų akimis, koks yra išėjimas iš duobės?
– Aš stengiuosi sekti naujienas ir domėtis tuo, kas vyksta aplink Kauną. Ne tik kalbant apie krepšinio žiniasklaidą, bet, pavyzdžiui, greičio matavimo kameras.
Dabar Kaunas yra mano namai ir stengiuosi būti informuotas kiek įmanoma labiau.
Tačiau mes – komanda, esame šeima. Viską, ką mes darome, laikome namuose – rūbinėje.
Ką besakytų žiniasklaida – gero ar blogo, vis tiek turime žaisti kartu, vienas kitą motyvuoti ir palaikyti.
Krepšinis yra žaidimas. Niekada nesužaisi tobulai, nelaimėsi visų rungtynių. Bet privalome stengtis laimėti kiekvieną mačą.
Kartais girdime dalykų apie tritaškius ar mūsų pataikymo procentą, girdime, ką sako treneris. Bet kas bebūtų, tai nepakeis to, ką darome kaip vieninga komanda – mūsų tikslų, darbo.
Kartais tai gali mus pastumti ir motyvuoti, bet tuo pačiu stengiamės į tai pernelyg nereaguoti.
– Jeigu sekate naujienas, ko gero, matėte, kad Eurolygos vadovų apklausoje patekote tarp keturių žaidėjų, kuriuos Eurolygos klubai įsigytų kaip pirmą žaidėją. Šalia tokių vardu kaip Nando De Colo, Sergio Llullas bei Janas Vesely. Ką jums tai reiškia?
– Būti minimam prie tų vardų yra kažkas ypatingo. Bet tuo pačiu nežinau, ar tai turi kažkokios reikšmės.
Eurolygoje žaidžiu tik antrą sezoną ir vis dar esu naujokas. Tiesiog stengiuosi kasmet tobulėti.
Apklausos nieko nereiškia, kol tai nėra sezono pabaiga. O dabar mano susitelkimas nukreiptas į darbą ir geriausią savo paties versiją.
Sezono pabaigoje noriu būti geriausias žaidėjas, koks tik galiu būti, kad padėčiau komandai pasiekti kiek įmanoma daugiau pergalių ir keliamus tikslus.
– Palyginkite Brandoną Daviesą po sezono Monake ir Brandoną Daviesą antro sezono „Žalgiryje“ viduryje.
– Man tai buvo pasikeitimas kaip iš nakties į dieną.
Prieš Monaką turėjau gerą sezoną Italijoje. Monake, jaučiau, irgi turėjau gerą sezoną. Aš kasmet stengiuosi būti vis geresnis ir vasaromis labai save spaudžiu.
Po sezono Monake pasamdžiau naują agentą ir viskas pradėjo kilti aukštyn.
Šis suteikė man galimybę parodyti, jog galiu žaisti dar aukštesniame lygyje. Gavau galimybę tą padaryti ir lygiai tas pats vyksta šiemet.
Tai mano žemėlapis jau pastaruosius ketverius metus.
Niekada neužbėgdavau sezonui už akių ir neprasimuliuodavau metų. Visada susitelkdavau tikslui, kad tas sezonas būtų pats geriausias.
Gerai, „Žalgiryje“ dabar kitas lygis, bet turiu būti čia geriausias. Lygiai taip pat galvoju apie šį sezoną. Nepaisant mūsų dabartinės pozicijos, mes galime tai padaryti geriausiu sezonu.
Man sėkmingas sezonas yra paremtas ant komandos sėkmės. Todėl spaudžiu save atiduoti komandai maksimumą, kad pagerėtų visų komandos draugų žaidimas.
– Ką tokio vasarą nuveikėte su žaidimu vienas prieš vieną po krepšiu, kad dabar esate toks efektyvus – netgi trečias rezultatyviausias Eurolygos krepšininkas, taip pat išmetantis daugiausiai dvitaškių metimų?
– Manau, pastaraisiais metais irgi žaisdavau nemažai nugara į krepšį. Bet kai atėjau į Šaro sistemą, ne visada viskas buvo taip. Turėjau užsitarnauti savo vietą aktyvumu, kad jis pasitikėtų manimi leisti kurti sau ir kitiems.
Daug dirbau su žaidimu nugara į krepšį visą sezoną, kiekvieną vasarą. Pastaraisiais metais norėdavau parodyti, kad galiu mesti iš toli, kad galiu veržtis, žaisti greitajame puolime.
Bet tai, kas man padėjo šio sezono pradžioje, tai kad po metų „Žalgiryje“ žinojau savo vaidmenį, žinojau, kad žaisiu pas tą patį trenerį, kad mano vaidmuo bus dar svarbesnis.
Norėjau dominuoti ten, kur nedominavau prieš tai. Kai tik kažkur dominuoji, gali susitelkti kitam žaidimo elementui ir taip bandyti plėsti savo žaidimą.
Vasarą dirbau su tokiais metimais, kuriuos aš planavau gauti Šaro sistemoje.
Manau, kad malonus prisitaikymas prie sistemos, trenerio pasitikėjimas ir pasitikėjimas komandos draugais padeda augti pačiam ir visai komandai.
Stengiausi daryti tai, ko reikia komandai.
– Atrodo, kad bandote išplėsti savo žaidimą gindamasis vienas prieš vieną prie tritaškio linijos, kai ten tenka išsikeisti dengiamaisiais ir dengti tokias taškų mašinas kaip Vassilis Spanoulis ar Aleksejus Švedas.
– Taip, mūsų sistemoje mes nemažai keičiamės – tai jokia paslaptis. Bet man patinka iššūkis, kad turiu galimybę parodyti, jog galiu juos uždengti.
Mūsų sistemoje yra situacijų, kai tiesiog lieki tu ir varžovas. Tada turi atlikti savo darbą ir atimti varžovo stiprybes.
Stengiuosi susitelkti ant tų mažų smulkmenų, nes dažniausiai geriausi varžovų žaidėjai turi kamuolį paskutinėmis atakos sekundėmis.
O aš kovotojas. Žinau, kad galiu sustabdyti varžovą.
Tai sezono metas, kai kiekviena pergalės bus pasiekiama, galima sakyti, tik po muštynių.
– Esate geras „Žalgirio“ pavyzdys, kad sezono metu galima prisitaikyti prie Šarūno Jasikevičiaus sistemos ir tapti lyderiu. Kaip galima tą patirtį perduoti naujiems žaidėjams, kurie vis dar bando pritapti komandoje?
– Tai niekada nėra lengva. Nesvarbu, į kokią komandą ir pas kokį trenerį patektum, sunku įsilieti į bet kurią sistemą.
Kartais turi praryti savo išdidumą, turi būti paklusnus. Tai procesas.
Prisimenant pirmąjį savo sezoną, aš labai strigau. Ne tik psichologiškai, bet aikštėje man buvo sunku. Stengdavausi iš visų jėgų, žaisdavau su didele energija, bet kartais nerdavausi iš kailio. Turi laikytis plano, mąstyti. Ir man pavyko tai perprasti.
Treneris vis tiek iš tavęs daug reikalauja, bet tu vis tiek klysi ir tai bus procesas. Bet kai tik pavyksta iki minimumo sumažinti savo klaidas, atsiranda daugiau minučių, o su jomis – geresnės pamokos ir progresas.
Man reikėjo labai susitelkti, kad įtikėčiau į sistemą. Patikėčiau situacijomis, kuriose jis mato mane sėkmingą.
Bet dabar jaučiuosi, kad viskas taip ir turėtų būti.
– Tapote lyderiu ne tik aikštėje, bet ir rūbinėje. Ar tenka daugiau kalbėti su žaidėjais ir demonstruoti vokalias lyderio savybes?
– Nemažai to prasidėjo dar praėjusio sezono pabaigoje. Matote, aš esu pakankamai tylus. Pavyzdžiui, per ilgąją pertrauką ar rungtynes mano galvoje sukasi milijonai dalykų, kaip galėčiau pagerinti žaidimą. Todėl man kartais sunku kalbėti kitiems žaidėjams.
Bet pastaruoju metu turėjome daug traumų. Buvau ne vienintelis, kuriam reikėjo pasitempti, pasikalbėti su vyrukais.
Visi suprato, kad jie irgi gali pasisakyti ir daugiau bendrauti vieni su kitais.
O aš supratau, kad turiu įnešti pozityvios energijos.
Bandžiau vesti komandą labiau pavyzdžiu, ne balsu. Jeigu komandos draugai mato, kad aikštėje atsiduodu maksimaliai, manau, jie gali tai perimti.
Bet bandau būti dar garsesnis ir stengiuosi padėti vyrukams išsiaiškinti dalykus.
Ypač daug tą darau su naujokais – šiuo metu su Deonu Thompsonu. Daug kalbuosi su Nate'u Woltersu, nes pirmaisiais metais komandoje pats turėjau žmonių, kurie man padėdavo sunkiu laikotarpiu.
Komandos draugams labai svarbu kalbėtis. Todėl bandau dalintis savo pirmojo sezono patirtimi ir parodyti, kad galima pakeisti dalykus, žaisti geriau ir komandai duoti dar šiek tiek daugiau.
– „Panathinaikos“ atvyksta į Kauną labai rimtai nusiteikę atsirevanšuoti už pralaimėjimą pirmajame etape Atėnuose. Anot kolegų iš Graikijos, jiems tai kaip mažasis finalas, siekiant vietos ketvirtfinalyje. O kaip „Žalgiris“ pasitinka šį mūšį?
– Tai sezono metas, kai kiekviena pergalės bus pasiekiama, galima sakyti, tik po muštynių.
Pernai irgi buvo taip, kad niekas nebeįteikinėdavo pergalių. Reikėdavo išeiti ir žaisti geriausią krepšinį. Toks mūsų požiūris.
Išanalizuosime varžovus, tobulinsime savo žaidimo aspektus ir bandysime sau suteikti geriausius šansus laimėti.
Bet mums nėra prasmės kažką papildomai sakyti ar daryti, kad sau keltume dar didesnį spaudimą. Vienintelis mūsų rūpestis – mūsų troškimas laimėti labiau nei jie.
Jie gali sakyti, ką nori, bet dienos pabaigoje tai tik žodžiai, kol nežengi ant parketo ir turi norėti labiau nei varžovas. Jeigu laikysimės savo plano, turėsime geriausius šansus pasiekti to, ko norime.
