| Eurolyga | „Žalgiris“ – „Real“ | 19:00 | „Žalgirio“ arena |
Augusto Césaras Lima Brito, arba tiesiog Augusto Lima, 14 metų augo Brazilijoje, o dar dešimtmetį kaip krepšininkas brendo Ispanijoje, todėl lietuviška žiema ne mažiau nei griežtos Šaro replikos greitai išspyrė jį iš komforto zonos.
Mursiją, kurią A.Lima dabar vadina savo naujausiais namais, kadangi ten praleido kol kas produktyviausius karjeros metus ir sutiko gyvenimo meilę, po 33 metų pertraukos vėl nuklojo sniegas. Bet to nepalyginsi su baltu žemės patalu bemaž kiekvieną žiemos rytą Kaune, kuris nepaliauja stebinti brazilo.
Tačiau A.Lima ne iš tų legionierių, kurie vien tik pagalvoję apie žiemišką vaizdelį už lango Lietuvoje susiraukia. Į naujus gyvenimo potyrius 208 cm ūgio žaidėjas žiūri su šypsena. Todėl ir kol kas vilčių dar nepateisinęs A.Limos žaidimas „Žalgiryje“ nenumušė legionieriaus ūpo. „Centras“ nenuleidžia rankų ir tikisi demonstruoti kokybiškesnį žaidimą antroje sezono pusėje.
„Žalgirio“ vadovams belieka tik laukti, nes kitokių problemų su A.Lima jie neturi. Kadangi Kaune gyvena su pakankamai griežta mylimąja, brazilas ne iš tų užsieniečių, dėl kurių gyvenimo už aikštės ribų vėliau jie nuleidę akis klausytų iš gatvės atėjusių istorijų.
Vidutiniškai 5,5 naudingumo balo per 13 minučių renkantis žalgirietis į „Žalgirio“ gerbėjų atmintį įstrigo kaip efektingas stogdengys – jo išrašyti blokai puikuojasi ant kai kurių varžovų gėdos lentos.
Bet Šarūnas Jasikevičius nori pamatyti dar daugiau brazilo energijos. A.Lima pelno 3,7 taško, atkovoja 3,3 kamuolio ir dar tikrai turi, kur tobulėti. Šaras griežtas su legionieriumi. Pavyzdžiui, po pirmų penkių minučių su Belgrado „Crvena Zvezda“ treneris pasodino „centrą“ ant suolo ir nuo jo nebepakėlė visą mačą.
„Treneris griežtas su manimi. Jis toks, nes buvo nugalėtojas. Toks jo charakteris. Bet treneriui ir reikia tokiam būti, kad iš mūsų išspaustų maksimumą. Jis nori laimėti kiekvieną mačą ir bando tą įskiepyti visai komandai. Man tai patinka“, – 24sek tikino A.Lima.
Futbolo šalies krepšinio pamokos
Galbūt Vaidui Čeponiui „Viasat Sport Baltic“ eteryje nereikėtų burnoti dėl Augusto Limos žaidimo nugara į krepšį. Galbūt išvystume ne tik įspūdingus užsieniečio šuolius. Bet energingas ir atletika paremtas krepšinis lyg kokia mikroschema pakištas po A.Limos oda.
Suprasdami, kad A.Lima pirmą kartą į krepšinio treniruotę atėjo dvylikos metų, galbūt nepyksite ant jo dėl kai kurių aikštėje priimtų sprendimų. O pasigesdami brazilo technikos, prisiminsite, kad krepšinio mokykloje Rio de Žaneire 90 proc. treniruočių buvo sutelkta jo fizinėms savybėms pabrėžti, o ne technikai.
„Vieninteliai Tiago Splitteris ir Nene yra techniškesni. Visi kiti – blokai, atkovoti kamuoliai ir taip toliau“, – neslėpė A.Lima.
Aukštaūgio ten niekas pernelyg nesistengė išmokyti krepšinio abėcėlės, todėl vaikinas nelabai ką galėjo pakeisti. Pastaraisiais metais brazilai dėjo didesnių investicijų jaunų krepšininkų įgūdžiams gerinti, bet praeityje visi žiūrėjo, kaip išnaudoti A.Limos duomenis.
Sakoma, kad Brazilijoje vaikai gimsta su futbolo kamuoliu. Bet aš nekenčiau futbolo.
Beje, A.Lima į krepšinį pasuko iš neapykantos futbolui. Tėtis su seneliu grūdo į berniuko rankas futbolo kamuolį, tačiau šio žaidimo jis nekentė. Suveikė tas vaikiškas ožiukas – kuo labiau jį kažką daryti spaudė artimieji, tuo labiau Augusto tai nepatiko. Bet ištrūkti iš futbolo stadiono į krepšinio aikštę pavyko dvylikos.
„Sakoma, kad Brazilijoje vaikai gimsta su futbolo kamuoliu. Bet aš nekenčiau futbolo, – juokiasi A.Lima. – Kai tik atsirado galimybė žaisti krepšinį, iškart pasakiau, kad baigiu savo futbolininko karjerą.“
Tėtis norėjo, kad išstypęs sūnus imtųsi antros populiariausios sporto šakos Brazilijoje – tinklinio. Tas pats tėtis privertė dešimtmetį Augusto rašyti dešine ranka, nors berniukas yra kairiarankis.
Bet Michaelo Jordano ir Oscaro Schmidto pasirodymai aikštėje užbūrė Augusto.
„Norėjau būti kaip jie. Krepšinis man teikė ypatingą jausmą“, – lyg sugrįžęs į vaikystę vėl užsisvajojo A.Lima, puskablius ir metimus iš po krepšio realizuojantis kaire ranka, o iš vidutinio nuotolio ar baudas metantis dešine. Mat kairiarankius bandė perauklėti ir krepšinio treniruotėse.
Futbolo šalyje žaisti krepšinį atrodo problematiška užduotis. Tačiau A.Limai pasisekė. Jis gyveno Rio de Žaneiro rajone, kuriame valdžia daug investavo į sporto kompleksų statybas.
„Brazilijoje yra krepšinio aikščių, bet niekas jų nenaudoja. Tas juokingiausia“, – šypsosi A.Lima, pridurdamas, kad jam pasisekė atsidurti tokioje aplinkoje.
Jei pakalbėtumėte su mano seneliu, jis išvardytų visus trečiojo futbolo diviziono žaidėjus, bet apie krepšininkus jis jums nepasakytų nieko.
Įžvelgę A.Limos potencialą, tėveliai sutiko išsiųsti vaiką į San Paulą, kur sąlygos žaisti krepšinį buvo geresnės. O vos po 2–3 metų treniruočių A.Lima jau krovėsi lagaminus vienišai kelionei į Malagą – gavo „Unicaja“ iškvietimą.
Beje, A.Lima yra vienas iš tų laimės kūdikių, kuriam pasisekė per visą gyvenimą Rio de Žaneire išvengti apiplėšimo. Net man per trijų savaičių komandiruotę olimpinėse žaidynėse teko atiduoti pinigus ir laikrodį ginkluotiems plėšikams Copacabana paplūdimyje.
„Rimtai? Apiplėšė? – susirūpinęs per interviu perklausė A.Lima. – Kur? Copacabanoje? Ai, tai čia klasika. Čia viena iš tų vietų, kokių yra kiekviename didžiuliame pasaulio mieste. Turiu daug draugų, kurie taip pat nudegė, bet pats nebuvau patekęs į apiplėšimą. Manau, man pasisekė.“
Augusto suskuba raminti. Rio de Žaneire jo vaikystės laikais nebuvo taip blogai, kaip yra dabar. Tačiau, kaip sako žalgirietis, 6,5 milijono žmonių miestas dabar blogose rankose. A.Lima keikia valdžią, dėl kurios kaltės, pavyzdžiui, gydytojai ir policininkai negauna atlyginimo jau pusmetį.
„Man tai ypatinga vieta, nes grįžęs sutinku šeimą. Tačiau dabar ten labai sunku gyventi. Tai sunkus miestas. Kasmet kai ten grįžtu, vis kas nors pasikeičia. Dabar ten tikrai nėra labai saugu gyventi. Aišku, yra gerų ir blogų vietų. Bet didesnė tikimybė, kad tau nutiks kas nors blogo. Daug žmonių neturi darbo. Pats Rio jaučiuosi saugus, bet negalėčiau užtikrinti šimtu procentų, kad man ten nieko nenutiktų“, – surimtėjo A.Lima.
Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių situacija mieste tik dar suprastėjo. Visa šalis išgyvena didžiulę finansinę krizę. Žaidėjo manymu, Rio reikėjo investuoti ne į olimpines žaidynes ar 2014-ųjų pasaulio čempionatą, o į svarbesnių socialinių problemų sprendimą.
Vienintelis džiaugsmas po olimpiados – atvertos brazilų akys, kad šalyje pergalingas ne tik futbolas. Pavyzdžiui, vietiniai labai susidomėjo krepšiniu ar net tuo pačiu dziudo, kur šeimininkams pavyko nuskinti daug medalių.
O ir A.Limą po olimpinių žaidynių atpažino žmonės Rio gatvėse. Iki olimpiados A.Lima ten jautėsi tik kaip tiesiog aukštas vyrukas. Po žaidynių krepšininką sveikindavo paplūdimiuose ar restoranuose.
„Jei pakalbėtumėte su mano seneliu, jis išvardytų visus trečiojo futbolo diviziono žaidėjus, bet apie krepšininkus jis jums nepasakytų nieko, – kikena brazilas. – Tačiau krepšinis Brazilijoje dabar atrado daug rėmėjų. Federacija bando jų pritraukti dar daugiau ir parodyti kuo daugiau krepšinio. Brazilai myli krepšinį, tik neturi galimybės pamatyti aukšto lygio kovų.“
Jonas Mačiulis – UFC kovotojas
Brazilija A.Limai yra gimtinė, į kurią sugrįžta kartą per metus. Bet savo namais 25-erių vyras laiko Mursiją. Ten 2014–2015 metų sezoną A.Lima sužaidė geriausią savo sezoną – Ispanijos čempionate rinko vid. 10,4 taško, 7,2 atkovoto kamuolio ir 15,6 naudingumo balo.
Po šio sezono A.Lima pakilo į Madrido „Real“. 2015–2016 metų sezoną karališkasis klubas registravo net 17 žaidėjų, todėl brazilui nenukrito daug žaidimo minučių, bet per trumpą laiką jis spėdavo įnešti vėjų – per 11 minučių Ispanijoje pelnydavo 4,9 taško ir sugriebdavo 3,1 atšokusio kamuolio.
Mačiulis atrodo kaip UFC kovotojas. Bet štai todėl tokie žaidėjai žaidžia „Real“ ir laimi titulus.
Jo sutartis su „Real“ galioja iki 2018-ųjų vasaros, o Madridas paskolino „Žalgiriui“ vidurio puolėją šiam sezonui.
Per 5 pastaruosius metus, kaip džiaugiasi A.Lima, Ispanijos klubuose jis atrado daug naujų gerų draugų. Į brazilo atmintį įstrigo ir lietuvis J.Mačiulis bei jo... alkūnės.
Nusišypsojęs, A.Lima papasakojo, kas jam iš pažinties su J.Mačiuliu 2015–2016 metų sezoną Madride įsiminė labiausiai: „Jis toks stiprus... Ir kiekvieną kartą treniruotėse taip trankydavosi (juokiasi.). Jis atrodo kaip UFC kovotojas. Bet štai todėl tokie žaidėjai žaidžia „Real“ ir laimi titulus. Jis ten labai svarbus, nes savo užduotis atlieka gerai. Tiesiog aikštėje jis labai rimtas ir labai nori laimėti, o už aikštės ribų Jonas linksmas vyrukas.“
„Real“ A.Limą išsiuntė į „Žalgirį“, kad šis gautų daugiau minučių ir įgytų vertingų Š.Jasikevičiaus pamokų. Likimo ironija – Kaune „centras“ žaidžia trumpiau nei Madride, tačiau jeigu „Real“ vadovai dabar paskambintų savo žaidėjui pasiteirauti, kaip šis laikosi, A.Lima nesiskųstų.
Per sezoną „Real“ su jam priklausančiu žaidėju nebendrauja. Pats A.Lima į tai žiūrėtų labai keistai.
„Manau, būtų negerai. Juk mano galva turi būti čia. Juk čia mano komanda. Nenoriu kalbėti su kita komanda“, – aiškią žinutę, ką jam reiškia „Žalgiris“, perdavė A.Lima.
Pagalvojęs, kad, galbūt, A.Lima nesuprato mano minties, ir patikslinęs, jog neieškau jokio kriminalo, brazilas pridūrė: „Suprantu, ko klausiate. Bet čia jaučiuosi labai gerai. Visi man padeda. Žinau, kad kartais žaidžiu geriau, kartais blogiau. Bet toks tas krepšinis. Tiesiog turiu tobulėti.
Sezonas yra ilgas. Mums reikia finišuoti kaip įmanoma geriau. Liko dar viena sezono pusė. Manau, turiu išlaikyti koncentraciją, kad žaisčiau geriau. Kad tapčiau geresniu žaidėju ir komandai atneščiau daugiau naudos.“
A.Lima tikisi, kad jis yra „Real“ investicija į ateitį. Madrido klubas turi nemažai patyrusių žaidėjų, todėl brazilas viliasi, jog, sulaukęs 26–27 metų ir pradėjęs savo karjeros piką, galėtų praversti Eurolygos grandams.
Su A.Lima nemažai vilčių siejo kitas Eurolygos senbuvis Malagos „Unicaja“, kai išsivežė aukštaūgį iš Brazilijos šiam dar nė nesulaukus pilnametystės. Bet kai A.Lima dar būdamas vos 19-os Eurolygoje rinko vid. 4,9 taško ir 2,8 atkovoto kamuolio, andalūzai atleido vyriausiąjį trenerį Aito Garcia Renesesą, o jo vietą vėliau užėmę Chusas Mateo, Luisas Casimiro ar Jasminas Repeša nematė brazilo savo planuose. O dar ta nugaros trauma, dėl kurios jis negalėjo žaisti beveik metus...
Ir štai A.Limą matome čia, Kaune. Penktadienio dvikova su „Real“ jam bus ypatinga. Bet ypatingos jam visos „Žalgirio“ rungtynės šį sezoną. Sutartis A.Limą apibrėžia kaip „Real“ krepšininką, bet brazilui Madridas dabar – tiesiog „kita komanda“. Jo komanda šiuo metu – „Žalgiris“.
„Kaunas man bus ypatingas miestas. Juk čia gims mano vaikelis. Mano mergina nėščia jau beveik 6 mėnesius, – kukliai pasidžiaugė A.Lima. – Dabar geroji istorija yra ši, bet tikiuosi, kad kai baigsiu sezoną, turėsiu daugiau gražių istorijų. Su pergalėmis ir titulais.“
