| Eurolyga | Kauno „Žalgiris“ – Bambergo „Brose Baskets“ | 19:45 | „Žalgirio“ arena |
47-erių italas Andrea Trinchieri šį sezoną pakėlė Vokietijos krepšinį į naują kokybės lygį. Ir ne tik todėl, kad pagaliau Bambergo klubas nutraukė „Top 16“ etape nelaimėtų rungtynių prakeiksmą.
Tos rungtynės Bamberge įėjo ir į Kauno „Žalgirio“ istoriją. Būtent po šio pralaimėjimo iš vyriausiojo trenerio pareigų buvo atleistas italui taktinę dvikovą pralaimėjęs ilgametis žalgiriečių strategas Gintaras Krapikas. Jam italų krepšinio didmeistrio pamoka buvo ypač skausminga. Ar jo įpėdiniui Šarūnui Jasikevičiui seksis geriau?
„Pagrindinis skirtumas yra tas, kad dabar yra Šaras. Manau, to užtenka – dvikovos su „Žalgiriu“ išvakarėse 24sek sakė A.Trinchieri, palenkęs galvą, žvilgtelėjęs ir tyčia padaręs pauzę. – Gaila Krapiko, nes jis puikus profesionalas, puikus treneris. Bet Šaras suteikė komandai naują gyvenimą – energiją. „Žalgiris“ taip pat įsigijo Randle'ą, todėl tikiu, kad „Top 16“ etape jie dar laimės rungtynių“.
Prieš „Top 16“ varžybas Bambergas tokioje velniškoje grupėje buvo nurašytas prie autsaiderių. Dar neseniai vokiečiai džiaugėsi istorine pirmąja pergale „Top 16“ etape, o vėliau įkando tokiems Europos sunkiasvoriams kaip „Olympiakos“ ar „Barcelona“. Net patį trenerį stebina kalbos, jog aplinkiniai pagalvoja apie „Brose Baskets“ sensaciją ir patekimą į ketvirtfinalį.
A.Trinchieri: "Sporte nėra jokių paslapčių. Jokių kelio patrumpinimų".
„Sporte nėra jokių paslapčių. Jokių kelio patrumpinimų, – paklaustas apie Bambergo krepšinio paslaptį, klausimą nutraukia ir galvą purto A.Trinchieri.
– Turime labai gerą kolektyvą, kuris nori tobulėti ir peržengti savo ribas. Ir mes nebijome nepatogių situacijų. Sugebėjome nugalėti „Barceloną“, kai prieš tai pralaimėjome Maskvoje 20 taškų. Mokame atsitiesti. Žinome, kad esame coliukai – Eurolygoje debiutavo 10 mūsų žaidėjų, bet tiesiog mėgaujamės krepšiniu.
Norėjome laimėti keletą rungtynių. Jau laimėjome trejas. Bet mes vis dar alkani“.
Kaip tokioms komandoms kaip „Žalgiris“ ir „Brose Baskets“ mesti iššūkį turtingesniems, garsesniems ir stipresniems varžovams?
A.Trinchieri ilgai atsakymo neieškojo: „Reikia žinoti savo ribas, bet nebijoti mesti iššūkio stiprioms komandoms. Taigi – motyvacija ir iššūkis kautis prieš geriausias komandas“.
Teoretiko sėkmė
Iš Milano kilęs dviejų vaikų tėvas A.Trinchieri nevengia improvizuoti tiek gyvenime, tiek aikštėje ir šį sezoną iš naujo užkariauja krepšinio sirgalių simpatijas.
A.Trinchieri yra vienas iš tų trenerių, kurie savo vardą susikūrė ne liedami prakaitą aikštelėje, bet braižydami taktines schemas.
Savo temperamentą specialistas greičiausiai paveldėjo iš tėvų. Jo venomis teka mažiausiai keturių tautų kraujas. Trenerio motina yra kilusi iš Kroatijos, o senelė – Juodkalnijos, tėvas – amerikietis, o senelis gimė Italijoje.
A.Trinchieri yra vienas iš tų trenerių, kurie savo vardą susikūrė ne liedami prakaitą aikštelėje, bet braižydami taktines schemas. Profesionaliai krepšinio niekada nežaidęs italas trenerio karjerą pradėjo 1998-aisiais, kaip gimtojo miesto „Olimpia“ klubo vyriausiojo trenerio padėjėjas.
Po šešerių Milane praleistų metų Andrea netikėtai nusprendė priimti naują iššūkį ir išvyko į Kremoną, kur tuometinis „Vanoli“ klubas žaidė tik trečiajame pagal pajėgumą Italijos krepšinio ešelone.
Netrukus „Vanoli“ jau žaidė antrajame divizione, o A.Trinchieri pavardė vis dažniau šmėžuodavo Italijos sporto dienraščių puslapiuose. 2007 metais trumpai padirbęs su Kazertos „Juvecaserta“, strategas persikėlė į sostinę ir kuklų Lacijaus regiono klubą išvedė į elitinę „Serie A“.
Štai tuomet išmušė šio specialisto šlovės valanda. Geriausią antro diviziono trenerį kaipmat nugvelbė „Cantu“ klubas, kurį per ketverius metus A.Trinchieri padarė viena galingiausių jėgų Italijos krepšinyje.
2012 metais jis atvedė komandą į Eurolygą, kartą laimėjo šalies supertaurę, dar du kartus žaidė jos finale, sykį rungtyniavo Italijos lygos finale, du kartus iš eilės (2010 ir 2011) tapo geriausiu Italijos treneriu.
2013-aisiais strategas nusprendė išmėginti laimę svetur, bet pirmasis blynas svečiose šalyje gana stipriai prisvilo. Metų pradžioje A.Trinchieri priėmė Graikijos krepšinio federacijos pasiūlymą.
Ruošdamiesi tų metų Europos čempionatui graikai demonstravo įspūdingą formą, tačiau nuvykę į Slovėniją visiškai sugriuvo. Graikų žiniasklaida iš karto pradėjo skalpuoti bilieto į pasaulio čempionatą neiškovojusios komandos vedlį bei italą pasirinkusius federacijos vadovus.
Nors treneris turėjo dvejų metų sutartį, 2014-ųjų birželį jį pakeitė Fotis Katsikaris.
A.Trinchieri grįžo į klubinį krepšinį ir stojo prie Kazanės UNIKS vairo. Sugrįžo su trenksmu. Tatarstano klubą italas nuvedė iki pat Europos taurės finalo, kuriame buvo nusileista tik „Valencia“ ekipai. Vis dėlto vešlių garbanų trenerio indėlis į pergales neliko nepastebėtas – A.Trinchieri buvo išrinktas geriausiu Europos taurės sezono treneriu.
Nuo 2014-ųjų birželio treneris dirba Vokietijoje ir jau spėjo su „Brose Baskets“ pernai laimėti Vokietijos čempionų titulą.
Šį sezoną Bambergo klubas irgi tvirtai žygiuoja link aukso ir pirmauja Vokietijos čempionate – 20 pergalių ir 2 pralaimėjimai. Antrąją vietą užimantis Miuncheno „Bayern“ atsilieka trimis pergalėmis.
Kitoks treneris
Puikiai Vokietijoje pritapęs specialistas vietos sirgalių simpatijas pelno ne tik dėl to, jog kiekvienose rungtynėse laviruoja labai universaliu penketu, o aikštėje esantys krepšininkai darniai dalijasi kamuoliu iki to momento, kol galiausiai kuris nors jų atsiduria laisvas.
Linksmų plaučių strategas naujomis spalvomis nušvito per sausio mėnesį vykusią Vokietijos krepšinio lygos žvaigždžių dieną.
Vieno epizodo metu strategas nusprendė skirti techninę pražangą mačo arbitrui ir išvarė jį iš aikštės. Toks emocingojo italo sprendimas sulaukė didžiulių ovacijų, o vaizdo įrašas su trenerio poelgiu staigiai išplito internete.
Beje, tai nebuvo vienintelis linksmas epizodas, nutikęs treneriui dirbant Vokietijoje. Praėjusį birželį strategas vokiečius pralinksmino po Bundeslygos pusfinalio, kuriame „Brose Baskets“ 3:0 sutrypė Ulmo „Rathiopharm“.
Spaudos konferencijos metu strategas paėmė vieną, o po akimirkos ir kitą buteliuką, galvodamas, jog jame vanduo. Visgi treneriui teko nusivilti – jokio gėrimo buteliuke nebuvo.
Galiausiai italas pastebėjo šalia stovintį kitą buteliuką ir įsipylė gėrimo iš jo, tačiau vėl nieko nepešė – tai tebuvo sultys.
Po šio nutikimo Ulmo klubas atsiuntė A.Trinchieri visą dėžę jam patikusio gėrimo.
„Dabar jau žinau, kad tai nėra vanduo“, – „Twitter“ paskyroje rašė linksmų plaučių A.Trinchieri.
