| Eurolyga | Kauno „Žalgiris“(2-10) – „Chimki“(6-6) 71:76 | „Žalgirio“ arena |
„Aš mačiau, kaip žaidėjams dingsta pasitikėjimas savimi, nes jie taip ilgai negali iškovoti pergalės. Tas silpnumo laikotarpis trečiajame kėlinyje „Chimki“ leido susikrauti pranašumą. Tai prie gero neveda. Komandos tokių kankinančių ir niekur nevedančių etapų žaisti nereikėtų. Tai tiesiog slegia“, – apie „Žalgirio“ situaciją po rungtynių kalbėjo R.Paulauskas.
Tiesa, šias rungtynes greičiausiai prisiminsime ne dėl „Chimki“ pergalės, o trenerio Duško Ivanovičiaus akibrokšto. Juodkalnietis likus žaisti 15 sekundžių ir pirmaudamas 7 taškais paprašė minutės pertraukėlės.
R.Paulauskas yra įsitikinęs, kad tokiais atvejais treneriams reikia išlaikyti šaltą protą: „Treneris turi į viską spjauti ir į tai nereaguoti. Žiūrovai gali švilpti ir parodyti, ką galvoja.“
Nors tai buvo jau dešimtas „Žalgirio“ pralaimėjimą „Top 16“ etape, pirmoji rungtynių dalis sukėlė daugiau pozityvių minčių.
Tiesa, antrojoje D.Ivanovičius ne tik abejotinais akibrokštais, bet ir taktiniais sprendimais nuslopino žalgiriečių pasipriešinimą.
„Chimki“ padarė svarbų ėjimą – uždarė „Žalgirio“ priekinę liniją. Visiškai neleido niekam žaisti trijų sekundžių zonoje. „Žalgiriui“ tai buvo smūgis. Nes mūsų mažesni žaidėjai, atakuojantys gynėjai, praktiškai nieko negalėjo padaryti", – konstatavo pašnekovas.
R.Paulauskui klausimų sukėlė ir Š.Jasikevičiaus pasirinkimas daugiau laiko žaisti duoti Kasparui Vecvagarui, o ne Olivier Hanlanui. Kanadietis šįkart aikštėje praleido vos tris minutes.
– Jūsų komentaras apie šias rungtynes.
– Man gaila „Žalgirio“, nes ta pralaimėjimų serija žaidėjus gniuždo. Gali daug ko prisigalvoti – kad tai rengimasis ateičiai ar uždavinių vykdymas, bet tokia situacija nėra lengva. Aš mačiau, kaip žaidėjams dingsta pasitikėjimas savimi, nes jie taip ilgai negali iškovoti pergalės. Tas silpnumo laikotarpis trečiajame kėlinyje „Chimki“ leido susikrauti pranašumą. Tai prie gero neveda. Komandos tokių kankinančių ir niekur nevedančių etapų žaisti nereikėtų. Tai tiesiog slegia.
– Kaip jūs vertinate Duško Ivanovičiaus sprendimą rungtynių pabaigoje imti minutės pertraukėlę?
– Aš žinau, kad tai labai skaudu. Bet treneris, šiuo atveju Šarūnas Jasikevičius, turi į viską spjauti ir į tai nereaguoti. Žiūrovai gali švilpti ir parodyti, ką galvoja. Bet treneriui tai neturėtų būti dėmesio vertas dalykas.
– Pirmi du kėliniai maloniai nustebino, bet trečiajame kažkas atsitiko. Tai buvo nuovargis ar geresnė „Chimki“ gynyba?
– Manau, kad tie pirmi kėliniai „Žalgiriui“ buvo vieni iš geriausių, pavyzdiniai. Matėsi, kad komanda buvo parengusi namų darbus. Norėjosi, kad ta gera atkarpa kuo ilgiau tęstųsi. Bet „Chimki“ padarė svarbų ėjimą – uždarė „Žalgirio“ priekinę liniją. Visiškai neleido niekam žaisti trijų sekundžių zonoje. „Žalgiriui“ tai buvo smūgis. Nes mūsų mažesni žaidėjai, atakuojantys gynėjai, praktiškai nieko negalėjo padaryti.
„Chimki“ yra stipri komanda. Šiuo metu jie labiau akcentuoja gynybą. Ir žalgiriečiams ji buvo neįveikiama.
– Ar D.Ivanovičius jau padarė pastebimų pakeitimų po to, kai pakeitė Rimą Kurtinaitį?
– Dar tik antra savaitė, todėl sunku pasakyti. Dar vyksta adaptacija prie naujo trenerio. Matyti, kad per minutės pertraukėles yra akcentuojama gynyba. „Chimki“ reguliariajame sezone ir „Top 16“ etapo pradžioje buvo išties labai galinga ir įvairiapusė komanda, kuri traiškė visus. Atrodo, kad dabar bus formuojamas kitoks žaidimas. Tačiau jie yra pajėgūs patekti į kitą etapą.
– Aleksejus Švedas pelnė vos 7 taškus. Net 14 rungtynių iš eilės jis pelnydavo bent jau dviženklį taškų skaičių. „Žalgiris“ siekė jį uždengti?
– Žalgiriečiai tikrai stengėsi jį uždengti, bet A.Švedas, kiek esu matęs, dažnai taškus pelno ne pačiais svarbiausiais momentais. Jis prisirenka taškų, kai baigtis jau aiški. Atrodo, kad D.Ivanovičius jau yra jį prigriebęs ir neleidžia jam mesti bet kokių metimų – įsibėgėjus ir negalvojant apie kitus. Dabar jis ieško sau kitos vietos. Jam irgi reikia prisiderinti prie naujo trenerio. Rimas Kurtinaitis irgi ilgai su juo vargo.
– Š.Jasikevičius ne kartą per rungtynes aikštėje vienu metu laikė Kasparą Vecvagarą, Renaldą Seibutį ir Luką Lekavičių. Ar pasiteisino šis tandemas?
– Niekada nenoriu smerkti trenerio pasirinkimo. Mes galime nesuprasti, ko jis norėjo toje situacijoje. Bet man iš tiesų iškilo klausimas, kodėl Vecvagaras, o ne Hanlanas aikštėje? Olivier žaidė tik tris minutes. Kasparo buvimą aikštėje galima paaiškinti tuo, kad jis turėjo daugiau duoti komandai gynyboje. Kad K.Vecvagaro puolimas yra ribotas, Lietuvoje niekam aiškinti nereikia.
– „Žalgiris“ iš paskutinės vietos grupėje jau neišsikapstys. Bet ar galima teigti, kad žaidimas gerėja?
– „Žalgirio“ rungtynių pradžios atrodo tikrai neblogai. Mes matome komandos pasirengimą. Tik grįšiu prie minties, kad pralaimėjimai labai slegia. O jų priežastys yra aiškios – varžovai yra stiprūs. Nieko tu čia nepadarysi. „Žalgiriui“ trūksta žaidėjų. Kai varžovai kraunasi pranašumą, „Žalgiris“ praranda viltį. Žaidėjai yra realistai ir supranta, kas vyksta. Galima tik palinkėti jiems su šviežiomis galvomis kibti į darbus LKL čempionate.
