| Eurolyga | „Panathinaikos“ – „Žalgiris“ 94:93 | Atėnai |
Nekurkite peticijų ir neieškokite feisbuke teisėjų brigados Miguelio Perezo, Milivoje Jovčičiaus ar Jakubo Zamojskio.
Taip, teisėjai baisiai suklydo neužfiksavę pražangos prieš Keviną Pangosą, tačiau tai nebuvo prieš „Žalgirį“ sušvilptos rungtynės.
Jums paliudytų teisėjavimo specialistai. Klaidų buvo ir į vieną, ir į kitą pusę, bet Šarūnui Jasikevičiui, ko gero, nereikėjo užsipulti graikų žurnalisto, taip kategoriškai kalbant apie tendencingai teisėjautą visą mačą.
Dar blogiau arbitrams būtų pasibaigę „Žalgirio“ pergalės atveju, kadangi švilpukai kaip reikiant siutino vietinius. Jie ir taip jau pradėjo karą su Eurolyga dėl esą tendencingo prieš PAO nukreipto teisėjavimo viso turnyro metu.
„Panathinaikos“ gerbėjų armija tiesiogine to žodžio prasme jau lipo ant Eurolygos parketo, norėdama pamokyti arbitrus teisėjavimo. Graikai būriais veržėsi arčiau aikštės, kad pasakytų trims vyrukams su oranžiniais marškinėliais, ką galvoja apie juos, jų darbą ir jų šeimas.
Net vietiniai juokauja, kad ironiškas graiko šaržas – uždaroje patalpoje rūkantis ir daug besikeikiantis vyras. Jeigu kalbama apie krepšinio sirgalius, tai prie šių bruožų dar reikia pridėti didžiulį polinkį prikalbėti blogiausių dalykų apie puolamo žmogaus šeimą.
O jei rimčiau, net jeigu Kevinas Pangosas būtų stojęs prie baudų metimo linijos, niekas nėra užtikrintas, kad rezultatas iš 83:83 būtų persisvėręs į „Žalgirio“ pusę. Kanadietis šį sezoną baudas meta tik 63 procentų taiklumu.
Jeigu būtų įmetęs abi ar kad ir vieną baudą, „Panathinaikos“ būtų likę 4,5 sekundės. Tiek užteko Nickui Calathesui perbėgti per visą aikštę pratęsimo pabaigoje ir įridenti pergalingą dvitaškį.
Tad per anksti laidoti teisėjų trijulę ir sakyti, kad jeigu ne jie, „Žalgiris“ būtų grįžęs iš OAKA su pergale. Teisėjai klysta, o jų klaidos irgi yra sporto dalis. Tik šįkart skauda, nes ta klaida įvyko „Žalgirio“ nenaudai. Kai tos pergalės ypač svarbios kaunantis dėl Eurolygos ketvirtfinalio ir patogesnių vietų kitame etape.
Užtat daug įdomių dalykų vyko ir be teisėjų.
Lyg „Panathinaikos“ sirgalių užhipnotizuotas „Žalgiris“ sužaidė prasčiausią pirmą kėlinį per visą sezoną. 29 taškų per 10 pirmųjų minučių žalgiriečiai dar nebuvo praleidę.
Užliūliuoti žalgiriečiai nebrangino kamuolio ir aikštės viduryje leido PAO pradėti greitas atakas. Iškylavę prie perimetro jie leido laisvam Marcusui Denmonui vien per pirmą kėlinį pataikyti 4 tritaškius ir taip greitai pasidvigubinti taškų vidurkį.
Šaras desperatiškai ieškojo sprendimų keisdamas žaidėjus, mesdamas į aikštę net ir už rotacijos anksčiau likusius Gytį Masiulį ar Paulių Valinską. Bet antrojo kėlinio viduryje treneris jau sėdėjo su -19 švieslentėje.
Atrodė, kad tai yra viskas. Sprendimas palikti Paulių Jankūną Kaune jau atrodė kaip baltos vėliavos kėlimas, o toks žaidimas tik įrodė „Žalgirio“ kapituliaciją. Žaidimas buvo katastrofiškas.
Kol Šaras pjovėsi su teisėjais eidamas į rūbinę prasidėjus rungtynių pertraukai, Xavi Pascualis ramus gudriu veidu ėjo prie pat lietuvio ir jau galvojo apie 13-ąją pergalę. Katalono taktinės schemos jau antrą sykį šį sezoną išbalansavo žalgiriečių startą.
Bet „Žalgiris“ sugrįžo visiškai pasikeitęs: supertikslus, drausmingas ir kovingas.
Pirmiausia, Antanas Kavaliauskas gavo aiškų nurodymą dar agresyviau žaisti vienas prieš vieną baudos aikštelėje ir šį planą jis įgyvendino maksimaliai gerai. Viskas labai logiška – „Panathinaikos“ gynybos filosofija paremta atletiškų žaidėjų susikeitimais dengiamaisiais. Taip prieš centrą, pavyzdžiui, dažnai atsidurdavo gynėjas, o prieš gynėją – aukštaūgis. Nenuvertinkite tokio manevro – ši Xavi Pascualio gynyba Eurolygoje patenka į geriausiųjų šešetą.
Bet A.Kavaliauskas po pertraukos sumetė net šešis dvitaškius ir neprametė nė karto. Tokia agresija po „Panathinaikos“ krepšiu jam leido sužaisti rezultatyviausią karjeros mačą Eurolygoje (21 tšk.).
Šarūnas Jasikevičius šį sezoną ne sykį baksnojo pirštu į komandą, prašydamas atrasti savo būryje naujų lyderių ir nesižvalgyti tik į Keviną Pangosą ar Paulių Jankūną.
Atėnuose atsirado žmonių, kurie bendromis pastangomis kompensavo naudingiausio žaidėjo netektį. A.Kavaliauską graikai iš viso praminė Kareemu Abdul-Jabbaru. Mykolo Stumbro skaičiavimais, po pertraukos „Žalgiris“ tą beveik 15 minučių atkarpą su juo aikštėje laimėjo net 25 taškais. Tai geriausias rezultatas visoje komandoje.
Tuo metu, kai A.Kavaliauskas ir kiti tirpdė milžinišką deficitą, lyg niekur nieko į žurnalistų tribūną įsiveržė dvi dešimtys „Panathinaikos“ sirgalių, per ją bandę patekti į VIP vietas. Graikų ultros ten pamatė „Panathinaikos“ futbolo klubo prezidentą. Šis pastaruoju metu itin kritikuojamas dėl komandos gramzdinimo. PAO chuliganai puolė grasinti vadovui.
Atidžiai žurnalistų judėjimą prižiūrėjęs apsauginis staiga tapo visiškai nereikšmingas, o rimtos apsaugos pajėgos taip ir neprisistatė. Žurnalistams pabandžius pafilmuoti situaciją, grėsmingi „Panathinaikos“ aistruoliai savo gestais aiškiai parodė, kad to daryti nevalia, antraip baigsis liūdnai.
Slėpti kameras puolė prašyti ir „Panathinaikos“ atstovas spaudai, kuriam, ko gero, tai toli gražu ne pirma tokia situacija.
Visam dėmesiui sugrįžus į aikštę, po pertraukos suspindėjo Kevinas Pangosas.
Jis iki pertraukos buvo visiškai atkirstas nuo komandos. Graikai labai agresyviai užvaikė kanadietį nuo pat pirmųjų minučių, dažnai dvigubindavę gynybą dar prie aikštės vidurio. K.Pangosas turėjo numetinėti kamuolį ir tapo daugiau stebėtoju nei dalyviu. Dėl to mačo pradžioje ypač rezultatyviai žaidė Axelis Toupane'as, gavęs daug laisvės puolime, bet, kaip rodė laikas, tai buvo neparanku „Žalgiriui“.
Vis dėlto po pertraukos Kevinas buvo toks, kokį mes jį įpratę matyti. Įžaidėjas baigė susitikimą su 14 taškų ir 8 rezultatyviais perdavimais, vos netapo pergalingo metimo autoriumi pratęsimo pabaigoje, o pagrindinio laiko pabaigoje „Panathinaikos“ galėjo pribaigti baudų metimais, jei tik būtume išgirdę teisėjo švilpuką.
Su K.Pangosu aikštėje po pertraukos „Žalgiris“ įmetė 14 taškų daugiau nei graikai. Jis išprovokavo 4 šeimininkų pražangas, dėl kurių itin siuto „Panathinaikos“ gerbėjai.
Beje, jie patys sykį pasimovė, kai vienas žiūrovas panaudojo švilpuką. „Panathinaikos“ žaidėjai pagalvojo, kad tai teisėjo ženklas, tad nustojo gintis, o „Žalgiris“ pelnė lengvus taškus.
Girdėjosi net žvangantys OAKA turėklai, kai juos ramstė arčiau aikštės susigrūdę „Panathinaikos“ sirgaliai, supuolę pamokyti teisėjus dirbti. Arbitrai iš tiesų jautė milžinišką spaudimą. Buvęs „Panathinaikos“ savininkas Thanasis Giannakopoulas netgi buvo įžengęs į aikštę, iš kurios atgal į ryškų baltą VIP fotelį jį sugrąžino paties asmens sargybiniai.
Kitas ryškus ir penkiomis išprovokuotomis pražangomis aistruolius iš kantrybės varęs žmogus buvo Aaronas White'as, kurio +/– rodiklis siekė +11.
Jis vėl lemiamomis rungtynių akimirkomis nepailsdamas lakstė iš vienos aikštės pusės į kitą ir graibstė puolime kritinius kamuolius po netaiklių komandos draugų metimų. Amerikietis yra geriausiai abiejose aikštės pusėse žaidžiantis žalgirietis.
„Būčiau įmetęs ir būtų viskas...“ – apmaudą nuščiuvusioje „Žalgirio“ rūbinėje OAKA arenoje liejo Artūras Milaknis, pratęsimo pabaigoje iš tritaškio zonos paleidęs kamuolį, kuris, jau atrodė, krepšyje, bet staiga iš jo išsisuko.
Tyla keista buvo todėl, kad pusė komandos turėjo sėdėti vienoje patalpėlėje, pusė – kitoje. Bet ta tyla „Žalgirio“ rūbinėje bylojo ne tik apie apmaudą dėl neišgirstų teisėjų švilpukų, netaiklių metimų lemiamomis akimirkomis ar skaudaus pralaimėjimo su sirena.
„Žalgiris“ išsiugdė tokį charakterį, kad net ir vienoje sunkiausių šalių Europoje (PAO šį sezoną namie per 10 rungtynių pralaimėjo tik CSKA), prieš vieną Eurolygos favoritų, be naudingiausio savo žaidėjo, sugebėjo tik per plauką ar vieną švilpuką neišsivežti pergalės.
Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai net ir beviltiškoje situacijoje sugebėjo prisikelti ir vos nenudobti Eurolygos grando.
Grįžus iš OAKA arenos, belieka tik sumesti marškinius į skalbyklę, kadangi jie dvokia rūkalais, susigėrusiais į drabužius prirūkytoje krepšinio arenoje.
Apmaudo dėl neužfiksuotos pražangos ir pralaimėtų beveik laimėtų rungtynių taip lengvai neišskalbsi.
Tačiau dienos pabaigoje, išsklaidžius cigarečių tvaiką ir emocijų audros debesis, matome dar paaugusią „Žalgirio“ komandą. Tai buvo fantastiškas krepšinio spektaklis, kurio pasižiūrėti prie televizorių ekranų priklaupė net ir krepšiniu mažai besidomintys žmonės.
