Eurolygoje nėra tokio stabiliai galingo klubo už tą, kurį trečiadienio vakarą sutiks „Žalgiris“.
Sugriuvus TSRS, pasikeitus finansavimo svertams, CSKA dešimtmetį išgyveno pereinamąjį laikotarpį, kol su nauja jėga ir pinigais iškilo šio tūkstantmečio pradžioje ir per du dešimtmečius pasiekė Eurolygos finalo ketvertą 17 kartų.
2002-ieji (kai klubas dar tik tvirtėjo), 2011-ieji (tragiškas sezonas su treneriu Duško Vojoševičiumi) ir 2020-ieji (dėl pandemijos sezonas nutrauktas) yra išimtys iš taisyklės, kad CSKA privalo būti tarp geriausių Eurolygoje. Ir dar daugiau – ten laimėti.
Keturis kartus – 2006, 2008, 2016 ir 2019 metais – CSKA triumfavo Eurolygoje, o kartais net patekimas į turnyro finalą ir titulai vietos fronte nepadėdavo išsaugoti treneriams vietos klube – tai patvirtins Jonas Kazlauskas, vadovavęs komandai 2011–2012 metais.
Pastaraisiais dešimtmečiais treneriai ir žaidėjai keičiasi tarsi rusiškoje karuselėje, bet du pamatai lieka nekeičiami CSKA klube – tai nuo 2002 metų klube dirbantis ir nuo 2009 m. vadovaujantis Andrejus Vatutinas, taip pat pagrindinis komandos rėmėjas „Norilsk Nickel“.
Injekcijos – iš labai turtingo, labai šalto ir labai užteršto miesto
Seniai praėjo laikai, kai krepšininkai dar buvo kviečiami sovietinės karinės tarnybos priedanga (kaip Rimas Kurtinaitis), nors karinių simbolių liko apsčiai.
CSKA šifruojamas kaip Centrinis armijos sporto klubas, arenoje netrūksta militaristinės simbolikos, krepšininkai vis dar pavadinami „armiečiais“ Rusijoje („armeicy“ – armijos kariai).
Bet klubas nebėra finansuojamas tiesiogiai iš karinių struktūrų, galbūt tik pavedimai dėl rėmimo įsakomi karine tvarka.
Kaip ir „Gazprom“ futbole, taip ir CSKA svarbiausiam rėmėjui „Norilsk Nickel“ nėra prasmės reklamuoti savo prekių, nes dujų ir brangiųjų metalų neįsigysi kaip automobilio, banko kortelės, telefono ar gaiviųjų gėrimų.
„Norilsk Nickel“ labiausiai pasirūpina, kad CSKA biudžetas kasmet būtų vienas didžiausių Eurolygoje (siektų po 30–40 mln. eurų), nors kasybos gamyklų bendrovė yra per kelis tūkstančius kilometrų nuo Maskvos.
Šiauriausias Sibiro miestas Norilskas vadinamas ir turtingiausiu, ir labiausiai užterštu pasaulio miestu dėl tos pačios priežasties – „Norilsk Nickel“.
Bendrovė yra įkūrusi milžiniškas gamyklas, kuriose perdirba nikelį, paladį, platiną, varį, šviną, seleną ir cinką.
Tarybiniais laikais daug dešimtmečių šiuos brangiuosius metalus kasė daugiau nei 600 tūkst. kalinių iš netoliese esančio gulago. Šiandien gulago neliko, o kasyklose dirbantys žmonės džiaugiasi didelėmis algomis. Bet yra ir minusų, vienas jų – už lango.
Kiek didesnis už Klaipėdą Arkties miestas yra ir vienas šalčiausių pasaulyje. Norilske temperatūra žiemą gali kristi iki -55 laipsnių šalčio. Metinis temperatūros vidurkis čia yra -10 laipsnių šalčio.
290 km šiauriau poliarinio rato įkurtas Norilskas yra ir be galo izoliuotas. Nors ten gyvena apie 180 tūkst. žmonių, nėra į jį vedančių kelių. Norilską galima pasiekti tik lėktuvu arba valtimi. Nuo 2001 metų uždrausta atvažiuoti užsieniečiams.
Gyventojai uždirba daug, bet jaunimas mieliau traukia į didesnius Rusijos miestus, o ne lieka vienoje labiausiai užterštų teritorijų, ant kurios dėl taršos iškrenta juodų snaigių. Anot „National Geographic“, gyventojams netgi draudžiama rinkti uogas ar grybus, nes jie visi gali būti nuodingi.
„Times“ yra rašę, kad vienu metu ši bendrovė per metus į orą paleisdavo daugiau sieros dioksido nei visa Prancūzija.
Nikelis visame pasaulyje plačiai naudojamas baterijos elementams. Paladis naudojamas automobilių katalizatoriams, tad „Norilsk Nickel“ privalo suktis į žaliuosius projektus. Pernai jie pažadėjo skirti 5,5 mlrd. dolerių aplinkosaugai, kaip dalį bendrai 27 mlrd. dolerių sumai 10-ies metų švaros investicijoms. Pažadai nuskambėjo po ekologinės katastrofos.
Gegužę iš degalų rezervuaro į Arkties upę išsiliejo dešimtys tūkstančių tonų dizelinių degalų.
Nepaisant užtvarų, teršalai taip išplito, kad pasiekė už 20 km nuo miesto buvusį ežerą bei išplito po tundrą.
Aplinkosaugos specialistai nuostolius skaičiavo milijardais rublių, net Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai stebėjosi, kodėl apie tokias avarijas sužino iš socialinės erdvės. Be to, dėl nepakeisto rezervuaro kritikavo „Norilsk Nickel“ kompanijos bosą milijardierių Vladimirą Potaniną.
Avarija Sibire atsiliepė CSKA biudžetui
Iš šio oligarcho vadovaujamos bendrovės pinigai jau daug metų byra į Maskvos CSKA kasą, o bendrovės džiaugsmai ir vargai atsiliepia krepšiniui.
Laidai „Sakalinaja ochota“ („Sakalo medžioklė“), Maskvos krepšinio klubo prezidentas Andrejus Vatutinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad šį sezoną CSKA biudžetas yra kiek mažesnis, o to priežastis – „Norilsk Nickel“ sumažinta parama po ekologinės katastrofos vasarą.
A.Vatutinas teigė, kad klubas būtų įsigijęs dar 2–3 žaidėjus, kuriais galėtų padidinti rotaciją ir taip sumažintų krūvį komandos lyderiams.
Kita vertus, net keturi CSKA žaidėjai patenka į 20-ies brangiausių Eurolygos žvaigždžių sąrašą.
Turnyro lyderis pagal atkovotus kamuolius Dejanas Milutinovas ir rezultatyviausias Eurolygos žaidėjas Mike'as Jamesas uždirba po pustrečio milijono per metus. Eurohoops.net teigimu, skiriasi tik valiuta – serbo uždarbis sutartyje eurais, o amerikiečio – doleriais.
Sezono milijonierių sąraše yra ir Willas Clyburnas bei Tornike Šengelija.
Buvęs plaukikas išplaukė ir iš skandalų
Kai CSKA praėjusią vasarą nepratęsė sutarties su 14 metų komandoje žaidusiu Andrejumi Voroncevičiumi, klube liko vienintelis plačiai visuomenei žinomas ilgametis darbuotojas, du dešimtmečius Maskvoje komandoje dirbantis A.Vatutinas, kurio žodis CSKA klube yra svarbiausias.
47 metų maskvietis jaunystėje neturėjo beveik nieko bendra su krepšiniu.
Abu jo tėvai baigė žurnalistiką, kurią studijavo ir dabartinis CSKA prezidentas, po studijų dirbęs „TASS“ agentūros sporto apžvalgininku.
Jaunystėje A.Vatutinas 7–8 metus lankė plaukimą, o vėliau niro dar gilyn į vandenį, kai atostogaudamas Havajuose ir kituose šiltuose kraštuose rimtai nardė. Pasakojo, kad buvo pasiekęs 82 metrų gylį, nors žmogui be didesnės nardymo patirties yra pavojus lįsti giliau nei į 30 metrų.
Nors kasdien atlieka daug metimų, jaunystėje A.Vatutinas krepšinį žaidė tik mėgėjiškai universitete.
Pradėjęs nuo žemesnių pareigų CSKA klube 2002 metais, komunikabilus ir apsukrus vadybininkas perėmė klubo prezidento postą 2009 metais, kai prieš tai vadovavęs Sergejus Kuščenka buvo perkeltas vadovauti Rusijos biatlonui.
A.Vatutino savybės tiko Sergejui Ivanovui – neoficialiam CSKA tėvui ir prievaizdui, buvusiam KGB karininkui, tapusiam Vladimiro Putino dešiniąja ranka ir šalies prezidentūros administracijos vadovu.
Nei net septynerius metus lauktas Eurolygos čempiono titulas, nei stiprus skandalas neišjudino A.Vatutino iš posto, nors Vakarų pasaulyje jis tikriausiai būtų netekęs pareigų po 2013 metų įvykių, Rusijoje pramintų „basketgeitu“.
Paviešintame telefono pokalbyje A.Vatutinas akivaizdžiai spaudė, žadėjo atlyginti bei kitaip įkalbinėjo Rusijos krepšinio federacijos buvusį prezidentą Sergejų Černovą paveikti naujo federacijos prezidento rinkimų rezultatus, kai dėl sporto varžėsi Julija Anikejeva ir Svetlana Abrosimova.
A.Vatutinas ilgam buvo pasitraukęs iš viešumos, bet tyliai dirbdamas nustūmė į užmarštį povandenines kovas, atsidėjęs darbui, kurį CSKA klube dirbo taikydamas meduolio ir botago principą.
Per interviu „Sakalinaja ochota“ A.Vatutinas pripažino, kartą skyręs 70 tūkst. dolerių vertės baudą krepšininkui už režimo pažeidimą – laidoje buvo užuominų, kad anksčiau dažniau klystkeliais nusukdavo Rusijos krepšininkai, o aktualiausia jų problema – vairavimas išgėrus.
Bet A.Vatutinas pasakojo, kad yra ir grąžinęs krepšininkams už baudas nusavintas sumas po sezono, jei šie sugebėdavo suimti save į rankas ir padėdavo komandai.
A.Vatutinas išmoko dirbti krepšinio rinkoje, stengdamasis nesudaryti kontraktų su prasto charakterio žaidėjais, o rimtais drausmės pažeidimais pasižymėję talentai ypač retai patenka į CSKA.
Kita vertus, išimčių pasitaiko. „Prasta reputacija ateina greitai. Padirbėkime, kad būtų gera reputacija. Padirbėkime tuo klausimu“, – prašė jis M.Jameso, kai su amerikiečiu buvo sudaryta sutartis 2019 metų vasarą.
Nepaisant to, prieš pat pirmojo rato rungtynes Kaune tarp trenerio Dimitrio Itoudžio ir Mike'o Jameso įvyko konfliktas, kai krepšininkas praleido Eurolygos rungtynes. CSKA vadovas ir tą kartą atsisakė komentuoti konfliktą.
A.Vatutinas teigė, kad žmogiški santykiai jam padėjo išlaikyti ryšį ir su tais žaidėjais, kurie jau seniai nebežaidžia CSKA: Theodoru Papalouku, Milošu Teodošičiumi, Matjažu Smodišu, Aleksejumi Savrasenka, JR Holdenu, Trajanu Langdonu, treneriu Ettore Messina ir kitais.
„Jis yra geras organizatorius, be jokios abejonės. Rusijoje išsilaikyti tokiose pozicijose nėra paprasta, nes tikrai būtų norinčių į jo vietą“, – apie CSKA vadovą sakė klubo treneriu vieną sezoną dirbęs Jonas Kazlauskas.
CSKA prezidentas pripažino – dusyk buvęs arti, kad pakeistų darbus. Jis lengvai galėtų atsisakyti didelės įtampos ir atsakomybės reikalaujančių pareigų ir daugiau laiko praleistų savo sodyboje, kur su didele šeima, įtraukiant savo mamą ir žmonos brolį, praleido ilgąjį pandemijos laikotarpį.
Jis pripažino, kad yra didelis gero maisto ir vyno mėgėjas, o jei ne krepšinis, gyvenime būtų norėjęs pabandyti atrasti savo vietą gerame restorane.
Tačiau CSKA klube A.Vatutinas yra sukūręs labai profesionaliai veikiančių darbuotojų mechanizmą, vertinamą žaidėjų ir trenerių, taip pat ir varžovų.
A.Vatutinas juokavo, pasiruošęs dirbti toliau, kol darbuotojai jį pakenčia.
„Periodiškai atsiranda noras: „Jūs žaiskite, aš jau varau“. Bet paskui ateina mintis, kad tai yra ir malonumas“, – sakė A.Vatutinas, aiškinęs, kad sportas jam yra kaip narkotikas, kad po nuovargio ateina įdomios rungtynės, pakraunančios naujų emocijų.
Jis teigė, kad pergalės prieš elitinės Eurolygos komandas, tarp jų ir prieš „Žalgirį“, kompensuoja nuovargį ir jis vis dar mėgaujasi jomis bei visu procesu keliaujant aukštus tikslus.
Atėjęs į CSKA prezidento postą, dėkojo savo pirmtakams – Michailui Reznikovui, Viktorui Petrakovui, Aleksandrui Gomelskiui ir Sergejui Kuščenkai. Dabar jis pripažino, jog dar nėra numatęs savo įpėdinio klube. O tokiu atveju, procesas tęsiasi.
