Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu ir buvusiu krepšininku, prieš 19 metų su „Žalgiriu“ laimėjusiu Eurolygą, Dainiumi Adomaičiu.
– Treneri, matote panašumų tarp to meto jūsų „Žalgirio“ ir dabartinio „Žalgirio“?
– Manau, visi tuos panašumus norime turėti ir turėti iki galo. Norisi palinkėti „Žalgiriui“, kad viskas susiklostytų lygiai taip pat kaip ir mums tada susiklostė. Turime labai motyvuotą, labai alkaną komandą, kuri nori laimėti titulą. Manau, kad jie tikrai tai gali padaryti.
– Kalbama apie tai, kad „Žalgiris“ turi pranašumą, nes neturi spaudimo. Suprask, ir taip jau padarė daug patekdami į Finalo ketvertą. Ar taip būna? Ar galima tokiose rungtynėse nejausti spaudimo? Juk visi atvažiavo laimėti, ar ne?
– Per ilgas kelias yra nueitas reguliariajame sezone ir „play off`uose“ (ketvirtfinalyje – LRT.lt), per daug darbo įdėta, kad nebūtų spaudimo, kad jo nejaustų. Treneriai daro spaudimą, spaudimą daro klubo vadovybė, sirgaliai ir galiausiai patys žaidėjai save spaudžia. Mūsų rezultatai Eurolygoje rodo, kad nesame ta šalis, kuri metai iš metų gali džiaugtis tokiais laimėjimais. Taigi natūralu, kad bus spaudimas. Svarbiausia, kad nebūtų per didelės įtampos ir žaidėjai darytų tai, kas yra sutarta.
– Tada, prieš 19 metų, irgi turbūt sutapo daug aplinkybių: ir finansinės „Žalgirio“ galimybės buvo geresnės nei iki tol, treneris, komandos sudėtis. Kas dabar? Kur, jūsų nuomone, dabar slypi ta sėkmės istorija?
– Manau, yra vienas labai panašus dalykas – tiek treneris Jonas Kazlauskas su klubo vadovybe, tiek Š. Jasikevičius su klubo vadovybe turi labai aiškią viziją. Treneris J. Kazlauskas turėjo labai aiškią viziją, kokią komandą nori matyti ir tai buvo ne prieš pat sezoną suburta komanda, o ji pradėta burti 1996-aisiais m. Metais anksčiau buvo laimėta Europos taurė, tuo metu – Saportos taurė. Dar sezonas prieš tai mums buvo labai nepasisekęs su vienu metimu nuo Eurolygos – tai turbūt jau retas pamena. Taigi tas procesas buvo gana ilgas. Dabar irgi matome, kad atėjus Šarui dirbti, klubo vadovybė pasitiki treneriu ir jo vizija. Dėl to matome ir rezultatą.
– Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai kalbama – patirtys. Trenerio Ž. Obradovičiaus patirtis yra milžiniška – devynis kartus Eurolygos čempionas. Tai neįtikėtina. Bet turbūt kiekvienoje situacijoje galime rasti ir privalumų, ir minusų. Kaip manote?
– Mano nuomone, susitiks geriausias Europos treneris Ž. Obradovičius su geriausiu šio sezono Eurolygos treneriu Š. Jasikevičiumi. Šaras, manau, turi visas galimybes tapti geriausiu treneriu ne tik Eurolygoje, bet apskritai Europoje. Taip, Ž. Obradovičiaus pusėje yra milžiniška patirtis tokių sunkių rungtynių, tokių situacijų – nė vienas treneris neturi tokios. Šarūno pusėje, galbūt, pliusas yra tas, kad jis yra rungtyniavęs tose komandose ir kartu laimėjęs Eurolygą. Yra žaidęs prieš Ž. Obradovičiaus komandas ir finaliniuose etapuose, ir yra pats tose komandose rungtyniavęs. Jis žino, ką treneris akcentuoja, ką daro. Galbūt dėl to gali būti truputį lengviau. Bet vėlgi – tai tik teorija. Treneriai gali sukurti genialiausią planą, bet galiausiai aikštelėje jį įgyvendina žaidėjai.
– Nesigilinant į „super“ subtilybes, kurias suprastų tik krepšinio specialistai, kokios yra silpnosios Stambulo „Fenerbahce“ vietos, jūsų nuomone?
– Tai yra labai gerai subalansuota komanda, kaip ir visos Ž. Obradovičiaus komandos. Jis puolime komandą priverčia žaisti labai kantriai ir gerai įžaisti kamuolį. „Pikenrolo“ komanda turi žaidėjus, kurie žaidžia labai gerai. Žinoma, „Žalgiris“ turi ką pastatyti prieš, nes tai „pikenrolų“ gynyboje tikrai labai gera komanda. Silpnų vietų pas varžovą rasti yra sunku, bet šiokių tokių niuansų galima surasti. Jie dažnai naudoja besikeičiančią gynybą, laiko mažus žaidėjus perimetre, didelius viduje. Matėme Kaune rungtynes, kai tas jų fiziškumas visas 40 minučių būtent ketvirtajame kėlinyje davė vaisių. Naudodami tą gynybą jie laimėjo rungtynes. Bet rungtynėse, kurios vyko Stambule, „Žalgiris“ su ta gynyba kuo puikiausiai susidorojo. Yra įvairių patirčių, treneriai tai mato ir tikrai bus įdomu pažiūrėti, koks bus tas planas.
– Yra jau paskelbta teisėjų sudėtis. Nesigilinant į konkrečius asmenis, vienas momentas, kuris turbūt visiems įstrigo, tai nuolatinis Š. Jasikevičiaus kalbėjimas apie teisėjus tokiu netikėtu kampu: „nieko neprašau, tik kad mus gerbtų“, „nieko neprašau, tik kad vertintų lygiai taip pat kaip visus kitus“. Tai turbūt irgi daro tam tikrą spaudimą teisėjų darbui? Tarsi nekritikuoja, bet psichologiškai veikia?
– Žinoma. Tai yra žaidimo dalis. Žinoma, statistiškai teisėjai yra išsianalizavę, kiek jie daro klaidų. Su tam tikru klaidų kiekiu tu gali susitaikyti. Bet jeigu, pavyzdžiui, yra padarytos aštuonios teisėjų klaidos ir jų santykis yra 6–2 ar 7–1, tuomet tai krenta į akis. Bus tų klaidų. Mes, treneriai, darome klaidas savo sprendimuose ar taktikoje, žaidėjai taip pat klysta, taip ir teisėjai padaro. Žmogiškasis faktorius veikia. Šarūnas gerai tai daro. Reikia pripažinti – labai gerai tai daro. Pirmiausiai, Šaras yra asmenybė. Jis yra labai stambi figūra Europos krepšinyje ir Eurolygoje. Jis yra gerbiamas ir kaip buvęs puikus žaidėjas, ir dabar kaip treneris.
– Treneri, žiūrint į „Žalgirio“ sudėtį, pirmiausiai turiu omenyje lietuvius krepšininkus, yra kas jus maloniai stebina? Žinoma, turint omenyje rinktinės kontekstą.
– Kai komandos toks rezultatas – tai gali pasidžiaugti visų žaidėjų indėliu ir žaidimu. Manau, kiekvienas turi savo rolę ir yra spaudžiamas, kad tą savo rolę atliktų kuo geriau. Žinoma, gal daugiau dėmesio kreipiu į jaunus žaidėjus.
– Čia turbūt irgi reikėtų dėkoti „Žalgiriui“, kad jauni žaidėjai gauna žaisti ir svarbiose rungtynėse.
Žinoma taip. „Žalgiris“ Lietuvoje turi geriausią jaunimo ruošimo programą ir tai jau eilę metų įrodė. Jų sistemoje paruoštų žaidėjų žaidžia ir įvairaus amžiaus rinktinėse, ir nacionalinėje rinktinėje. Ta sistema veikia ir džiugu, kad ir kitos komandos tai daro.
– Pradėjote kalbėti apie jaunimą. Šiuo metu Belgrade vyksta ir kitas finalų etapas – vadinamosios jaunimo Eurolygos, kur „Lietuvos ryto“ jaunimo komanda žaidžia finalo aštuonete. Tą turnyrą pradėjo labai sėkmingai – pergale. Atrodo, kad yra daug perspektyvaus jaunimo, bet nemaža dalis jo metai iš metų išvažiuoja žaisti į antrines komandas užsienyje. Matote tame problemą?
– Fantastiškas rungtynes sužaidė „Lietuvos ryto“ jaunimas. Tikrai reikia tuo pasidžiaugti. Penktadienį jų laukia labai svarbios rungtynės su ispanais, kurios lems, pateks jie į kitą etapą ar ne. O problema iš tiesų yra. Gal ta problema nebūtų taip eskaluojama, jeigu tas jaunimas, kuris išvyksta, grįžtų geresniais žaidėjais. Kalbame daugiausiai apie 15–16 metų jaunimą, kurį ruošia lietuvių treneriai, Lietuvos krepšinio sistema. Viskas būtų gana neblogai, jeigu tas jaunimas grįžtų į Lietuvą vis geresniais ir geresniais žaidėjais, rungtyniautų Eurolygos komandose ir t.t. Bet matome tendenciją, kad tie jauni žaidėjai, kurie, susivilioję pažadais, išvažiuoja, jie po to pradeda grįžti į Lietuvą arba visiškai sustoja jų progresas.
– Jūs sakote, kad Lietuvoje sistema yra geriau pritaikyta jaunam žaidėjui tobulėti? Turiu omeny moksleivių lygą, nacionalinę krepšinio lygą dar iki LKL.
– Pirmiausiai visi LKL klubai turėtų pasitempti, kad įtrauktų tuos jaunus žaidėjus. Profesionalios komandos jau atkreipia į tai dėmesį. Jie turi tų galimybių tobulėti. Man paprasčiausiai gaila, kad kartais talentingi žaidėjai patiki kitų komandų pažadais ir lieka nuvilti. Pažadėti yra viena, bet reikia ir tesėti. Tekę girdėti, kad pasakoja, jog dirbs vienas ar kitas garsus treneris, dar keli jų padėjėjai, o realybė būna visai kitokia. Lietuvoje turime puikius vaikų trenerius. Gal reikia mums patiems tiesiog labiau pasitikėti savimi.
– Pabaigai, treneri, kaip jūs pats vertinate „Žalgirio“ šansus finalo ketverte?
– Aš tikiu, kad jie gali laimėti Eurolygą. Yra daug dalykų, kurie buvo ne tai, kad tendencija sezono metu, bet sulaužė stereotipus. „Žalgiris“ sulaužė tuos stereotipus, kad jeigu pralaiminėji 15-16 taškų, tai pralaimėsi visas rungtynes. Ne, „Žalgiris“ sugebėjo tokiose rungtynėse atsitiesti ir dar laimėti užtikrintai. Išvykoje jie rungtyniauja tikrai labai gerai. Nėra taip, kad namų komanda atvažiavo į išvykos rungtynes. Yra daug faktorių, kurie suteikia vilties, jog gali laimėti. Trenerių štabas atlieka fantastišką darbą. Treneriai išmokė žaidėjus, ką reikia daryti, ir žaidėjo išmoko, kaip juos reikia išnaudoti ir ko treneris iš jų nori. Įdirbis tikrai yra. Komanda turi stuburą.
