„Galbūt „Žalgiriui“ praėjusio sezono pabaiga nebuvo sėkminga, tačiau šio sezono pradžioje žaidžia aukščiausiu lygiu, įjungę aukščiausią pavarą“, – po mačo „Žalgirį“ liaupsino D-Mo.
Į gimtinę sugrįžęs 213 cm ūgio centras nieko lengvo rungtynėse nesitikėjo. Lietuvis aiškino komandos vangumą pirmoje pusėje ir pabrėžė, kad žaidėjai aikštėje išsikrovė maksimaliai.
„Kaip ir sakiau prieš rungtynes, kad laukia intensyvi kova, tas ir įvyko. Susitikimo pradžioje galbūt mums buvo sunkiau įsivažiuoti dėl kelionių, – pralaimėjimo priežastis vardijo lietuvis. – Į antrą rungtynių pusę išėjome tikrai solidžiai ir gynyba buvo aukščiausios klasės. Galbūt turėjome problemų puolime, bet nugalėtoją lėmė paskutinės atakos.
Galime kaltinti tik save, tačiau to ir tikėjomės. Antros rungtynės, dviguba Eurolygos savaitė. Atidavėme manau visus resursus.“
Susitikimą starto penkete pradėjęs D.Motiejūnas pirmuosius savo taškus pelnė jau antrąją rungtynių minutę. 34-erių lietuvis viso aikštėje praleido 19 minučių, per kurias pasižymėjo 8 taškais (4/6 dvit.), pridėjo 1 rezultatyvų perdavimo, padarė 2 klaidas ir surinko 5 naudingumo balus.
S.Obradovičiaus treniruojamos komandos pagrindinis išskirtinumas – neįprastai aukšti žaidėjai naudojami ketvirtoje ir penktoje pozicijose. Tai patvirtina ir D.Motiejūno žaidimas sunkiuoju kraštu.
Po rungtynių krepšininkas buvo paklaustas apie Kauno „Žalgirio“ efektyvų darbą gynyboje, tvarkantis su „Monaco“ aukšta priekine linija. Aukštaūgis akcentavo prastą kamuolio įžaidimą ir statišką puolimą.
„Sunku pasakyti. Pradėjo keistis vienu metu, – galimas priežastis vardijo D.Motiejūnas. – Po praeitų ir šių rungtynių treneris akcentavo, kad mūsų žaidimas pasidarė vienpusiškas. Tik vienas prieš vieną žaidimas. Treneris reikalauja dalintis kamuoliu. Nėra lengva, vienuose rungtynėse tai pavyksta geriau, kitose blogiau, tačiau viską išsispręsime.“
– Išskyrėte Kauno „Žalgirio“ fiziškumą. Ar galėtumėte jį palyginti su kitomis Eurolygos komandomis?
– Vėlgi, sužaidėme dar tik septynis Eurolygos turus. Nesužaidėme dar su visomis komandomis, tad negaliu per daug lyginti su kitais. Jie turi aiškų braižą, turi aiškią strategiją kaip žaisti. Kol kas jie tikrai gerai atrodo ir pelnytai laimėjo.
– Kauno „Žalgiris“ išgyvena pakilimo laikotarpį. Kuo Kauno klubas galbūt jus stebina šį sezoną?
– Nestebina. Vėlgi, antri metai su tokiu treneriu kaip Andrea Trinchieri. Aš jau tikrai įsitikinau, kad kiekvienam treneriui reikia duoti laiko, kad jis priprastų prie žaidėjų ir žaidėjai prie jo. Treneris pradėtų matyti, kaip juos naudoti ir žaidėjams priprasti prie sistemos. Labai dažnai būna pakeitus trenerį tos pirmos emocijos pakyla, tačiau jos labai greitai nuslūgsta. Jei nori gero galutinio rezultato, reikia nuoseklumo. Galbūt „Žalgiriui“ praėjusio sezono pabaiga nebuvo sėkminga, tačiau šio sezono pradžioje žaidžia aukščiausiu lygiu, įjungę aukščiausią pavarą.
– Jordanas Loydas sugrįžo į Monaką. Kaip jam sekasi įsibėgėti?
– Žingsnis po žingsnio. Su juo mes visi palaikėme kontaktą. Praleidome gerus dvejus metus kartu. Vėlgi, atvažiavus įsilieti nebūnant kartu ruošiantis sezonui yra sunku. Nesvarbu, kad taktikos yra tos pačios, tačiau turi atkurti ryšį. Taip, krepšinis yra gražus, bet yra daug mažų detalių, kurių paprastas žmogus nemato. Ryšis tarp žaidėjų yra labai svarbus.
– Treneris buvo minėjęs, kad Mike‘as Jamesas dar nėra optimalioje formoje. Kaip jam sekasi atrasti savąjį žaidimą?
– Pirmiausia, džiaugiuosi, kad jis iš vis rungtyniauja. Jis grįžo ankščiau, nei turėjo. Visi žino, kokio lygio tai yra žaidėjas ir manyčiau, kad tai yra tik laiko klausimas, kol jis pasieks optimalią formą. Normalu, kad yra duobelė po traumos.
