| Eurolyga | Trečiadienis | „Žalgiris“ – „Galatasaray“ | 20:00 | „Žalgirio“ arena |
„Buvau visiška kito Lietuvos rinktinės įžaidėjo, Dariaus Maskoliūno, priešingybė. Man šis žaidėjas turėjo nepaprastai didelę reikšmę. Buvome komandos draugai, mūsų charakteriai ir žaidimo stiliai idealiai vienas kitą papildydavo. Darius buvo pagrindinis įžaidėjas, gynybiškai kur kas tvirtesnis krepšininkas, gebantis tvarkingai valdyti rungtynių ritmą. Tiesą sakant, su juo komanda rungtyniaudavo geriau“, – autobiografijoje „Laimėti neužtenka“ atviravo Šarūnas Jasikevičius.
Šis skirtingas, bet vienas kitą papildantis duetas, dabar diriguoja „Žalgirio“ žaidimui.
Beje, D.Maskoliūnas dar 2007-aisiais pasuko į trenerio kelią, kai tapo „Žalgirio“ asistentu. Iš pareigų pasitraukus Gintarui Krapikui, jis pats pusmetį 2009–2010 m. sezone projektavo komandos žaidimą, iki kol LKL finalo serijos įkarštyje dėl absurdiškų priežasčių trenerį atleido Vladimiras Romanovas, išvadinęs šį „Zuoko kareiviu“.
Paklajojęs Kauno „Baltuose“, Vilniaus „Lietuvos ryte“ ir Sopoto „Trefl“, D.Maskoliūnas po 6 metų pertraukos grįžo į „Žalgirį“. Nors nuoskaudos dėl V.Romanovo veiksmų niekur nedingo, noras padėti geram bičiuliui buvo didesnis už visus principus.
Ir nors Šaras „Žalgirio“ vyr. trenerio poste dar neskaičiuoja nė vienerių metų, D.Maskoliūnas greitai suprato, kad dirba su neeiline krepšinio asmenybe, iš kurios pats jau turi daug ko pasimokyti.
„Taip žaidimą suprantančio ir skaitančio žmogaus savo karjeroje dar nebuvau sutikęs. Nors jis ir jaunas treneris, drąsiai galiu pasakyti, kad dirbdamas su juo daug ko mokausi, nors pats seniau dirbu šį darbą nei Šarūnas“, – interviu 24sek pasakojo D.Maskoliūnas, į treniruotę rungtynių su Stambulo „Galatasaray“ išvakarėse su Šaru atvykęs vienu automobiliu.
– Atvykęs į „Žalgirį“ sausį minėjote, kad pirmiausia reikia susidirbti su Šarūnu Jasikevičiumi, o tada žiūrėsite, ar liksite po sezono. Likote „Žalgiryje“. Tai duetas veikia?
– Man viskas gerai. Jei vyr. treneriui tinka, man viskas taip pat tinka. Mūsų idėjos ir mintys sutampa 95 procentais, o tai yra aukštas procentas. Viskas gerai. Jei treneriui tinka ir mane jis pasilieka, tai man tik džiugu. O aš turiu dar augti ir mokytis.
– Atsargiai buvote užsiminęs, kad viena yra būti draugais, o visai kas kita – kartu dirbti. Kada tos draugystės gali trukdyti tokioms sąjungoms?
– Paprasčiausiai reikia atskirti du dalykus: darbas lieka darbu, draugystė yra draugystė. Bet vienas kitam tai tikrai netrukdo. Daugeliu klausimų mūsų idėja yra labai panaši arba dažniausiai ta pati. Todėl nėra kažkokių konfrontacijų, kur galėtume nesutarti, apeliuoti į draugystę.
Jokia paslaptis, kad mes ginčijamės. Bet ginčijamės, kad komandai būtų geriau. O aš pats neturiu visiškai jokių problemų. Esu labai patenkintas. O kaip kita, reikėtų klausti Šarūno.
– Šarą pažinojote kaip gerą bičiulį. Kokį jį pažinote kaip trenerį?
– Kaip treneris jis yra jaunas. Bet taip žaidimą suprantančio ir skaitančio žmogaus savo karjeroje dar nebuvau sutikęs. Nors jis ir jaunas treneris, drąsiai galiu pasakyti, kad dirbdamas su juo daug ko mokausi, nors pats seniau dirbu šį darbą nei Šarūnas. Manau, kad dirbdamas su juo augu. Džiaugiuosi, ir jei jam padedu augti šioje srityje.
Darbo kokybė, intensyvumas ir žaidimo mintis yra gerame kelyje. Manau, kad viskas pagerės.
– Nuo pirmųjų Šaro rungtynių vyr. trenerio poste praėjo 11 mėnesių. Kuo per tą laiką jis pasikeitė?
– Šį sezoną mes dar tik pradedame įsivažiuoti. Tas įsivažiavimas nėra lengvas. Bet visi supranta, koks Eurolygos formatas. Matote visas rungtynes, žinote biudžetus. Nenoriu to akcentuoti, bet žiūrint į visas rungtynes, nė vienerių nepralaimėjome dideliu skirtumu. Visur esame šalia. Aišku, labai gaila namuose pralaimėtų rungtynių. Bet tikrai stengiamės, ruošiamės ir analizuojame.
O sakyti, kaip viskas pasikeitė, dar anksti. Duokite šiek tiek laiko. Mums reikia toliau sunkiai ir daug dirbti, kad rezultatai Eurolygoje gerėtų.
Darbo kokybė, intensyvumas ir žaidimo mintis yra gerame kelyje. Mums tik daug ko trūksta. Treneris patenkintas tada, kai komandai sukuriama daug padėčių metimams. O kad kol kas nepataikome taip, kaip norėtume, tik rodo, jog reikia dirbti. Bet mes tą darome ir darysime. Manau, kad viskas pagerės.
– Šaras buvo išskirtinių gabumų žaidėjas, vienas geriausių trenerio sumanymų vykdytojų Europoje. Ar jis labai išgyvena, kad neturėdamas atitinkamo kalibro vykdytojų, negali įgyvendinti tam tikrų sumanymų? Pradedant elementariausiu pataikymu į krepšį – ne sykį šį sezoną žalgiriečiai išpildydavo derinį, bet tiesiog neįmesdavo laisvi.
– Kiekvienam treneriui sunku, kai, atrodo, viskas padėta kaip ant lėkštutės, tik paimk ir padaryk. Bet čia ir yra krepšinis. Jei užtektų pabraižyti ir žinoti, kad žaidėjas tą išpildys, žaidimas būtų visai kitoks.
O mes turime jauną komandą. Mūsų branduolys jaunas. Turime žaidėjų be Eurolygos patirties. Bet visada žiūri į treniruočių kokybę. O tas kažkada persiduos į aikštę. Galbūt mes tikėjomės, kad tai įvyks greičiau.
Bet pernai dirbau „Žalgiryje“ pusę sezono ir vien per tokį laikotarpį pamačiau, kaip sezono pabaigoje mes pagerėjome. Tikiuosi, kad šia linkme eisime tolyn ir kiek leidžia mūsų galimybės, demonstruosime vis geresnį žaidimą.
– Iš šono susidarė įspūdis, kad sezono pradžioje „Žalgiris“ planavo daugiau pergalių. Atrodė, geram startui strategavote ir komandos pasiruošimą, „Žalgiris“ sutiko sužeistas Atėnų „Panathinaikos“, Tel Avivo „Maccabi“ ir Stambulo „Daruššafaka“ komandas, bet per 6 rungtynes pasiekėte tik vieną pergalę. Ar ir jums toks rezultatas buvo neplanuotas?
– Visos komandos turėjo vienokių ar kitokių problemų. Gal varžovai nebuvo tiek susižaidę, bet tikėtis, kad kažką lengvai paimsime... Puikiai žinojome, kad niekas nieko neduos.
Mums labai gaila pralaimėjimų namie „Maccabi“ ir „Daruššafaka“. Mes įsitikinę, kad esame pajėgūs juos įveikti ne tik namie, bet ir išvykoje. Tačiau su tokiu pataikymu ir žaidimo plano neišpildymu sunku nugalėti bet ką.
O pažiūrėjus į sudėtis, juk nežaidžiame prieš bet ką. Jei kažkas galvojo, kad mums kažkas kažką namuose dalins už dyką... Mes tokie, kokie esame. Turime patys nagais ir dantimis išsitraukti pergalę.
– Atvykęs į „Žalgirį“ užsiminėte, kad ambicijos grįžti į vyr. trenerio postą kuriame nors klube niekur nedingo. Ar vasarą buvo variantų palikti „Žalgirį“ dėl darbo kitoje komandoje?
– Jei sąžiningai, nieko nebuvo. Po sezono prasidėjo Lietuvos rinktinės darbai, o su „Žalgiriu“ buvau apsitaręs, kad jei viskas tiks, liks ir tas pats štabas. Todėl nieko labai ir neieškojau.
– Ketverius metus talkinote Jonui Kazlauskui Lietuvos rinktinėje. Trenerių štabo darbas baigtas?
– Pasitraukė treneris, pasitraukia ir trenerių štabas. Ateina naujas treneris, kuris kuria savo štabą.
