Žiūrovų trūkumas nebuvo vienintelis akis badantis dalykas Pirėjuje – abi komandos daug blaškėsi tiek gynyboje, tiek puolime, taip pat turėjo ilgas atkarpas, kurių metu nesugebėjo susikurtų patogių progų užbaigti taikliais šūviais iš žaidimo. Viskas visiškai pateisinama, žinant, kokioje sezono stadijoje esame ir po kokios pertraukos žaidėjai grįžta rungtyniauti į aukščiausią lygį.
Itin svarbu buvo pasiimti tą pergalės taškelį bet kokiu žaidimu, kuris turėtų ne tik duoti teigiamą postūmį toliau tobulinti žaidimą, bet ir nuimti šiek tiek spaudimo nuo naujojo trenerių štabo.
Kategoriškai teigti bet ką po vienų rungtynių nebūtų adekvatu, todėl geriau tiesiog pažvelkime į tai, kas buvo nauja, kas bloga ir gera „Žalgirio“ ir jų varžovų žaidime.
Naujojo „Žalgirio“ kontūrai
Natūralu, kad naujas treneris atsineša savąją ideologiją, tačiau tokio kardinalaus pasikeitimo net buvo sunku tikėtis.
Buvome pripratinti prie lėtų, taktiškų atakų, ieškojimų visiškai laisvų metimų, specialiai daromų pražangų, stabdant pranašumą įgijusius varžovus. Vietoj to M.Schilleris kauniečiams bando įdiegti laisvo ir greito žaidimo strategiją – kauniečiai į greitą puolimą bando skubėti po kiekvieno tolėliau atšokusio kamuolio. Ką jau kalbėti apie perimtą.
Įstrigo vaizdas, kuomet antrojo kėlinio viduryje, nė vienam treneriui jau 6 minutes neprašant pertraukėlės, kauniečiai toliau greitai traukė į puolimą, o „Olympiakos“ žaidėjai vos pavilko kojas. Žalgiriečiai atrodo gerai pasiruošę atlaikyti tokios ideologijos krūvius.
Kiekviena pusprogė bei akimirka laisvės ties tritaškio linija bandoma išnaudoti momentaliai. Galbūt tik N.Hayesas dar atrodo kartais per daug galvojantis apie savo sprendimus tokiose situacijose, kuomet kiti kauniečiai atrodo pakankamai pripratę prie šios strategijos.
Lietuvoje jau įžymiomis tapusios pražangos „iki bonuso“ taip pat atrodo kol kas neakcentuojamas dalykas. Minutės pertaukėlės, pagal kurias Šaro „Žalgiris“ pirmavo lygoje, irgi yra naudojamos tik ekstra situacijose. Visa tai puikiausiai iliustravo skriete praskriejusi pirmoji rungtynių pusė, kuri truko vos 36 realias minutes, per kurias „Žalgiris“ prasižengė vos 5, o „Olympiakos“ – 7 kartus. Iš viso buvo mesti vos 4 baudų metimai.
Gynyboje – vėlgi naujovės. Galime matyti, kad „Ice“ bei „Side“ gynybos pakeis Šaro dažniausiai naudotus agresyvius stepoutus bei keitimosi taktiką. Tai labai panašūs principai.
Side gynyba vykdoma aikštelės kraštuose, kuomet varžovų gynėjui neleidžiami naudotis užtvara bei veržtis link vidurio. Ice gynyba naudojama užtvarai vykstant aikštelės viduryje, o kamuolį turintis žaidėjas stumiamas į pasirenkamą pusę – dažniausiai tai būna jo silpnoji ranka. Matėme, kaip Kostas Sloukas aikštelės viduryje dažniausiai buvo stumiamas į dešinę pusę, o kitiems žaidėjams aikštelės kraštuose nebuvo leidžiama naudotis užtvaromis. Gerą įspūdį paliko agresyvi Ice gynyba prieš Slouką, kuris buvo ne tik stumiamas į silpnąją ranką, bet ir aukštai spaudžiamas A.Rubito ar J.Lauvergne'o.
Bus labai įdomu stebėti, kiek efektyvi bus sezono metu komandos gynyba, kuri labiausiai remsis būtent šiomis dviem gynybos taktikomis.
Kiek nemaloniai nustebino Milaknio panaudojimas aikštelėje. Per beveik 20 sužaistų minučių Artūrui mesti buvo skirti vos keli deriniai, tai yra ženkliai mažiau nei praėjusiais sezonais. Tačiau net 2 kartus pamatėme pikenrolą, jam įžaidinėjant kamuolį. Tą matyti buvo itin keista ir natūralu, kad šios situacijos jokio pranašumo nesukūrė.
Naujovių – labai daug. Žaidėjams prireiks laiko jas įsisavinti, o mums – prie jų priprasti.
Prieš kokią gynybą „Žalgiris“ puolė geriausiai ir prieš kurią strigo?
Po greitojo puolimo geriausiai „Žalgiriui“ sekėsi atakuoti „Olympiakos“ pasyvią (drop) pikenrolo gynybą. Ši stiprybė buvo itin ryški ir praėjusiais kauniečių sezonais.
Būtent geriausios „Žalgirio“ atkarpos metu, pirmojo kėlinio gale – antrojo pradžioje, kauniečiai vieną po kito vertė taškus atakuodami besitraukiančius „Oly“ aukštaūgius. Tą daugiausiai darė puikias rungtynes sužaidęs Rokas Jokubaitis ir Marius Grigonis.
Po dviejų iš eilės sėkmingų atakų antrojo kėlinio pradžioje „Oly“ pradėjo dažniau keistis. Tai padarė didelę įtaką kauniečių puolimo sklandumui. Po Edgaro Ulanovo bei Zacho LeDay išėjimo, vienintelė žaidimo nugara į krepšį opcija liko J.Lauvergne'as, tačiau kol kas ir iki jo kamuolys retai atkeliaudavo net ir varžovams išsikeitus. Reikalus spręsti likdavo žaidžiant 1 prieš 1 – tai irgi būtų buvę neįprastas vaizdelis ankstesniuose sezonuose.
Grigonis, Walkupas, Jokubaitis, Hayesas – visi turėjo savų momentų. Daug iš jų nebuvo sėkmingi, bet būtent rungtynes perlaužęs Jokubaičio solo reidas su pražanga buvo vienas iš kertinių rungtynių momentų.
Akivaizdu, kad kauniečiai dar turės įdėti nemažai darbo, norėdami suprasti, kaip geriausiai išnaudoti atsiradusius pranašumus bei atakuoti itin populiarią visko keitimosi gynybą.
Ketvirtasis kėlinys
Rungtynėse „Žalgiriui“ sekėsi ne itin daug dalykų. Klaidų neišvengė side gynyba, kurioje dažnai vėlavo pagalba iš silpnosios pusės bei kurią „Oly“ ne kartą nubaudė su tik iki baudos linijos besileidžiančiu aukštaūgiu (short roll), kuris vėliau perduodavo kamuolį į kitą aikštelės kampą ar bausdavo metimu iš vidutinio nuotoliu.
Ketvirtajame kėlinyje ne itin sekėsi ir atkovoti kamuolius – „Oly“ turėjo ne vieną ir ne du antruosius šansus kartoti savo atakas.
Neblizgėjo ir pataikymas iš toli. Tikslą pasiekė vos 6 metimai iš 19. Klaidų grafoje taip pat „Žalgirio“ ekipos „pranašumas“ – 15 prieš graikų 11.
Bet svarbiausia rungtynių statistika – įmesti taškai – vis tiek kauniečių pusėje. Kaip? Kodėl?
Reiktų išskirti kelis dalykus: neleidimas „Oly“ pabėgti dar daugiau į priekį trečiame rungtynių kėlinyje, kauniečių kovingumas lemiamame ketvirtyje ir dar prastesnis aikštelės šeimininkų žaidimas jame. Graikams tai buvo pirmosios oficialios rungtynės šiame sezone ir tai puikiai atsispindėjo jų žaidime. Neužtikrinti sprendimai komandiniame puolime bei prametami net ir laisvi metimai buvo lemiami faktoriai, leidę kauniečiams pavogti pirmąjį tašką išvykoje.
Apibendrinimas
Matėme dvi komandas, kurios dar tik ieško savojo identiteto ir yra šio kelio pradžioje. Nė viena jų neatrodė gerai, tačiau to kol kas nereikėtų sureikšminti. Šioje sezono stadijoje tai visiškai normalu. Minimalus kauniečių tikslas pasiektas, o tuo reikėtų ir pasidžiaugti.
