Ar pateks „Žalgiris“ į Eurolygos atkrintamąsias?
Organizacijos kryptį vasarą pakeitusių Lietuvos čempionų rezultatai Eurolygoje po pirmojo rato yra stulbinantys, tačiau bendra situacija turnyrinėje lentelėje – primena mėsmalę.
Saugiu dėl savo vietos jaustis negali nė vienas. Trečioje pozicijoje esančią „Barceloną“ nuo vienuoliktosios Stambulo „Anadolu Efes“ skiria vos trys pralaimėjimai.
Šios grūsties viduryje stūkso ir Kauno „Žalgirio“ ausys.
Jei tikėsime, kad lentelės dugne įsitaisę Rimo Kurtinaičio auklėtiniai prisikels iš numirusių ir pergalių į kairę bei dešinę visiems varžovams nebedalins, tuomet šiuo metu itin aukšta esanti kartelė dėl patekimo į atkrintamąsias gali sumažėti iki maždaug 17 laimėjimų per sezoną.
Martino Schillerio vadovaujamas „Žalgiris“ pusiaukelėje stovi savo rankose turėdamas 10 pergalių. Todėl reikia dar bent 7.
Antrasis ratas startuos trimis Rusijos milijonierių egzaminais iš eilės.
Maskvos srities „Chimki“ kraujavimo negalinčio sustabdyti Rimo Kurtinaičio vizitas Kaune įvyks jau šį penktadienį, tuomet – kitos savaitės dviguba išvyka į Maskvą ir Sankt Peterburgą pas pirmojo penketo ekipas CSKA bei „Zenit“.
Iš viso žalgiriečiai antroje sezono dalyje išvykose sužais 9 rungtynes.
Žvelgiant į tendenciją pirmoje sezono pusėje, „Žalgiriui“ vėl teks laimėti savo lygos rungtynes namuose prieš panašaus ar silpnesnio kalibro priešininkus, nes prieš pirmąsias šešias Eurolygos komandas teks žaisti jų tvirtovėse.
Primenu, kad pirmajame rate „Žalgiris“ prieš pirmajame aštuonete esančias komandas laimėjo tik kartą. Ir tam prireikė Mariaus Grigonio metimo su sirena.
Užduotis sunki, bet įdomi. Retas aistruolis prieš sezoną būtų galėjęs patikėti, jog Mesiją Šarūną Jasikevičių praradę žalgiriečiai nagais ir ragais kabinsis į atkrintamųjų traukinį.
Kas pateks į finalo ketvertą?
Ramūs turėtų būti Europos krepšinio banginiai – Maskvos CSKA ir „Barcelona“ klubai, turintys ir įspūdingo talento žaidėjus, ir jų stiprybes išryškinančius krepšinio protus šalia šoninės aikštelės linijos.
Šarūno Jasikevičiaus ir Dimitrio Itoudžio dalyvavimu Eurolygos finaliniame ketverte neabejoja ir beveik visi (94,4 proc.) anoniminiame balsavime dalyvavę klubų vadovai.
Savų argumentų turi ir karališkas Madrido „Real“, tačiau aukštas sudėties amžiaus vidurkis bei įžaidėjo Facundo Campazzo ir aukštaūgio Anthony Randolpho netektys gali ketvirtfinalio serijoje pakišti koją.
Nors Stambulo „Anadolu Efes“ krepšininkai šiuo metu yra vos vienuoliktoje vietoje, tačiau klubų vadovai juos mato rungtyniaujančius keturių stipriausių sezono ekipų mini turnyre. Taip spėjo daugiau nei pusė Eurolygos klubų direktorių – 55,6 proc.
Miegančiu žvėrimi galima pavadinti genialiojo Xavi Pascualio diriguojamą Sankt Peterburgo „Zenit“.
Artūro Gudaičio atstovaujama komanda jau yra iškovojusi 10 pergalių per 15 rungtynių, liko nesužaisti mačai Sankt Peterburge prieš Milano „Olimpia“ ir Atėnų „Panathinaikos“, o pasiektos pergalės „Zenit“ pakylėtų net iki antrosios pozicijos.
Praėjęs sezonas „Zenit“ krepšininkams buvo pirmasis Eurolygoje, o šis gali tapti pirmuoju finalo ketverte.
Prisiminkime 2019-ųjų vasarą. Ar Eurolyga išties suklydo kvietimo neduodama Vilniaus „Rytui“?
Kas taps reguliariojo sezono MVP?
Nors liko dar pusė sezono, bet kovoje dėl naudingiausio sezono krepšininko prizo išryškėjo du lyderiai – kaprizingasis CSKA amerikietis Mike'as Jamesas bei brangiausiai apmokamas Europos žaidėjas Nikola Mirotičius, atstovaujantis „Barcelona“ komandai.
Eurolygos klubų vadovai spėja Mike'o Jameso pergalę (61,1 proc. prieš 38,9 proc.).
CSKA žvaigždė renka po 20,6 taško (1 vieta), atkovoja po 3,4 ir perima po 1,1 kamuolio, atlieka po 6 rezultatyvius perdavimus (6 vieta), klysta po 3,3 karto ir fiksuoja po 21,4 naudingumo balo (2 vieta).
Tai lyg bjauraus ančiuko istorija. Gynėjas žinomas dėl karšto ir kartais sunkiai suvaldomo charakterio. 2019-aisiais jis netiko Milano projektą perėmusiam profesoriui Ettorei Messinai, šį sezoną turėjo konfliktą ir su D.Itoudžiu, tačiau išlieka realiu kandidatu kovoje dėl Eurolygos MVP ir čempionų titulo apdovanojimų.
Įsismarkavęs aikštingasis M.Jamesas pergalingais metimais trejose rungtynėse paeiliui užliejo Kauno „Žalgirį“, Madrido „Real“ ir Miuncheno „Bayern“, o dvikova su Maskvos srities „Chimki“ įsirašė į Eurolygos istoriją.
Rungtynėse su Rimo Kurtinaičio auklėtiniais sprogstamas gynėjas buvo per plauką nuo itin retai Europos krepšinyje matomo trigubo dublio – 36 taškai, 9 atkovoti kamuoliai ir 10 rezultatyvių perdavimų.
51 surinktas efektyvumo balas – šeštas pagal dydį rezultatas turnyro istorijoje.
Trigubą dublį Eurolygos istorijoje yra užfiksavę vos du žaidėjai – dukart tai padarė „Maccabi“ legenda Nikola Vujčičius, kartą – „Panathinaikos“ atakų organizatorius Nickas Calathesas.
Apdovanojimą iš M.Jameso rankų ištraukti gali Šaro auklėtinis Nikola Mirotičius, kurį dar prieš metus specialistas iš Lietuvos įvardijo kaip geriausią žaidėją Europoje.
N.Mirotičius šį sezoną vidutiniškai rungtyniauja po 26 minutes, per kurias varžovus baudžia po 16,8 taško (5 vieta), atkovoja po 6,6 (4 vieta) ir perima po 1,4 kamuolio (9 vieta), atlieka po rezultatyvų perdavimą ir sukrapšto po 23,7 naudingumo balo (1 vieta).
Tai stabiliausias Eurolygos žaidėjas. Rungtynės „Žalgirio“ arenoje jam buvo vienintelės šį sezoną, kai aikštelę jam teko palikti su žemesniu nei 19 efektyvumo rodikliu protokole – 9.
Netikėtai į šias dviejų žirgų lenktynes dėl MVP dar įšokti galėtų nebent Walteris Tavaresas, žaidžiantis karjeros sezoną.
Žaliojo Kyšulio monstrui ne tik reikia išlaikyti ar pakelti dabartinį 19 naudingumo balų vidurkį, bet ir tikėtis „Real“ šuolio iš trečiosios vietos turnyre į pirmąją. Tai būtų stebuklingas scenarijus.
Ar Marius Grigonis pateks į simbolinę sezono komandą?
Liepsnojantis Kauno „Žalgirio“ lyderis Marius Grigonis gali tapti devintuoju lietuviu istorijoje, kuriam pavyko patekti į pirmąją ar antrąją simbolinę Eurolygos komandą, kurios renkamos nuo 2000-ųjų metų.
Pirmoje geriausių sezono žaidėjų komandoje kadaise buvo atsidūrę šie krepšininkai: Šarūnas Jasikevičius (2004 ir 2005 m.), Arvydas Sabonis (2004 m.), Arvydas Macijauskas (2005 m.), Ramūnas Šiškauskas (2008 m.) ir Linas Kleiza (2010 m.).
Antroje – Darjušas Lavrinovičius (2006 m.), Ramūnas Šiškauskas (2007, 2009 ir 2010 m.), Kšištofas Lavrinovičius (2008 ir 2011 m.) ir Paulius Jankūnas (2018 m.).
Kalbant apie „Žalgirio“ krepšininkus, šio garbingo pripažinimo dar buvo sulaukę trys Kauno komandos atstovai iš užsienio: į antrąsias sezono komandas išrinkti Tanoka Beardas (2005 m.) ir Kevinas Pangosas (2018 m.), pirmosios komandos vidurio puolėju 2019-aisiais tapęs Brandonas Daviesas.
Šį sezoną M.Grigonis, atakuodamas elitiniu taiklumu, per beveik 27 minutes pelno po 14,9 taško. Tikslą pasiekia vidutiniškai 54,1 procentai dvitaškių metimų, 50,7 proc. tritaškių ir 98,1 proc. baudų metimų.
Lietuvis dar prideda po 2,5 atkovoto kamuolio, 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir 15,9 naudingumo balo.
Pagal rezultatyvumą žalgirietis Eurolygoje yra septintas, pagal tritaškių pataikymą – ketvirtas, pagal baudų taiklumą – pirmas, o pagal efektyvumo balus – dvyliktas.
Kol kas „Žalgiris“ laimi, o M.Grigonis atrodo kaip būsimos pirmosios komandos narys, tačiau persekiotojų netrūksta – įkandin seka Jordanas Loydas (Belgrado „Crvena Zvezda“), Scottie Wilbekinas (Tel Avivo „Maccabi“), Nando De Colo (Stambulo „Fenerbahče“) ir Sh.Larkinas (Stambulo „Anadolu Efes“).
Pusė darbo padaryta, bet gazo atleisti nevalia.
Kuriam kitam treneriui bus parodytos durys?
Taip dar nėra buvę – per pirmąją sezono pusę trenerius pakeitė vos du Eurolygos klubai.
Pralaimėjimų neapsikentusi Belgrado „Crvena Zvezda“ atsisveikino su šiltai pristatytu Saša Obradovičiumi, o Atėnų „Panathinaikos“ dar kartą duris parodė nuolatiniu asistentu vadintam Georgiui Vovorui.
Kuris strategas bus trečiasis?
Rimas Kurtinaitis įrodė, kad turi tiek pat gyvybių, kiek ir Kaune neliečiamojo statusą turėjęs Šarūnas Jasikevičius. 60-metis Kurtis valdo kosminio biudžeto Maskvos srities „Chimki“ komandą, tačiau pralaimėjo jau devynis kartus iš eilės. Kaip ir Šaras pernai lapkričio–gruodžio mėn.
Galbūt niuksas Nemuno saloje galutinai išverstų specialistą iš „Chimki“ kėdės?
Kalbama, kad Kurčio ryšiai su didžiuoju klubo rėmėju oligarchu Ališeru Usmanovu yra svari priežastis, kodėl lietuvis dar tęsia darbus Pamaskvėje.
Iš šono „Chimki“ atrodo subyrėjusi komanda. Tai atspindi ir vos 2 pergalės per 17 rungtynių.
Keista, tik į puolimą orientuota sudėtis, aikštingi charakteriai, dėl COVID-19 uždarytų sienų gerokai apsunkęs legionierių atsigabenimas, traumos, ligos ir prastas mikroklimatas.
R.Kurtinaitis vis dar turi „Chimki“ galvų pasitikėjimą, bet ar jis amžinas?
Ant karštųjų kėdžių sėdėjo ir Eurolygoje debiutuojantis Stambulo „Fenerbahče“ treneris Igoris Kokoškovas bei Vilerbano ASVEL vairininkas TJ Parkeris.
Željko Obradovičių pakeitęs serbas sezono starte patyrė šoką, tačiau neseniai atliko sudėties korekcijų, laimėjo paskutinius du susitikimus prieš Pirėjo „Olympiakos“ ir ASVEL, o ketvirtadienio vakarą laukia „Crvena Zvezda“ testas.
I.Kokoškovas įkvėpė gryno oro, visai kaip gruodžio viduryje „Chimki“ ir „Maccabi“ įveikusi Vilerbano komanda.
Kurios komandos kėsinsis į „Žalgirio“ vietą aštuonete?
Dėl vietos ketvirtfinalyje užvirs tikros šunų peštynės, o rimčiausiomis pretendentėmis išlupti iš „Žalgirio“ rankų bilietą į atkrintamąsias atrodo Tel Avivo „Maccabi“ ir Stambulo „Anadolu Efes“ komandos.
Turkijos ekipos vyr. treneris Erginas Atamanas vadina vagyste tai, jog nebuvo užbaigtas praėjęs sezonas, nes Shane'o Larkino kompanija rimtai kėsinosi į titulą ir tvirtai žengė pirmoji.
Tuo metu efektyviausią gynybą turnyre demonstravusi „Maccabi“ prieš sezono sustabdymą buvo penkta, visai kaip ketvirtoje pozicijoje žygiavusi CSKA, iš kurios žydai siekė atimti namų aikštelės pranašumą atkrintamosiose.
Pirmoje sezono pusėje šie du klubai tikrojo savo veido neparodė.
„Anadolu Efes“ šiuo metu yra 11-oje vietoje (8 pergalės) Eurolygoje, „Maccabi“ – 12-oje pozicijoje (7 pergalės).
Dėl Turkijos ekipos yra labai keista, nes vasarą sudėtyje buvo atliktos tik minimalios korekcijos. Komandą kiek purtė COVID-19 virusas, bet labiausiai ji kenčia nuo Shane'o Larkino, kuris dar ieško savęs.
Dar prieš metus rekordus fiksavęs sprogstantis amerikietis prie komandos prisijungė vėlai, pirmąsias rungtynes sužaidęs pirmajame ture, o per 11 sužaistų mačų jis vos tris kartus įžengė į 20 naudingumo balų ribą.
Apskritai Sh.Larkinas šį sezoną per 27 minutes pelno po 13 taškų, demonstruodamas prastą taiklumą (46,8 proc. dvit., 28,3 proc. trit., 77,3 proc. baud.), prideda po 2,9 atkovoto ir 1,4 perimto kamuolio, 4,5 rezultatyvaus perdavimo bei 14,5 naudingumo balo.
Stabilumo ir taiklumo trūksta ir kitai „Anadolu Efes“ žvaigždei, buvusiam žalgiriečiui Vasilije Micičiui (28,9 proc. trit.).
Vis dėlto akivaizdu, jog komandos potencialas siekia galbūt net ir titulą. „Anadolu Efes“ – tiksinti Eurolygos bomba.
„Žalgiris“ per petį turėtų dairytis ir į Izraelio krepšinio pasididžiavimą Tel Avivo „Maccabi“.
Tai turbūt labiausiai likimo skriaudžiama komanda. Sezono starte nuo traumų krito vienas po kito žaidėjai, o daugybė rungtynių baigėsi vos per vieno metimo atotrūkį.
Dešimties pralaimėjimų atsilikimų vidurkis – vos 5 taškai.
„Maccabi“ visada buvo arti, bet galiausiai įvykiai pasisukdavo varžovų naudai.
Ar pergalių žirgą Ioannis Sfairopoulos pasikinkys antrajame Eurolygos rate?
Ar Miuncheno „Bayern“ pasaka baigsis?
Bavarijos ekipa – didžiausia pirmosios Eurolygos sezono pusės pelenė.
Praėjusį kovą, kai ant Europos atslinkęs COVID-19 pandemijos debesis sustabdė krepšinį, Miuncheno „Bayern“ per 28 mačus buvo iškovojusi vos 8 pergales bei su Sankt Peterburgo „Zenit“ dalijosi paskutine vieta.
Vasarą komandos vairą perėmė atlyginimą susimažinti dėl šanso dirbti Eurolygoje nutaręs italas Andrea Trinchieri, garsėjantis griežta ranka, karštu vadovavimo būdu, bet ir rezultatais aikštelėje. Tačiau vokiečių atžvilgiu ekspertai ir sirgaliai visi buvo skeptiški.
O skrydis į viršų buvo fantastiškas, suteikęs 52-ejų strategui šansą ne tik siekti vietos atkrintamosios, bet ir iškovoti geriausio Eurolygos sezono trenerio apdovanojimą, pervadintą legendinio SSRS trenerio Aleksandro Gomelskio garbei.
Pirmąjį sezono ratą Miuncheno „Bayern“ užbaigė skambia pergale namuose 90:77 prieš „Barceloną“. Tai buvo 11-oji pergalė per 17 mačų. Tiek pat pergalių kišenėje turi ir Šarūnas Jasikevičius.
Wade'as Baldwinas, Vladimiras Lučičius ir Jalenas Reynoldsas sudaro komandos stuburą, trise rinkdami 48 naudingumo balus.
Andrea Trinchieri ir trys jo muškietininkai, padedami puikios grupės atsarginių, demonstruoja solidų žaidimą gynyboje ir akcentuotą bei puikiu išsidėstymu pasižymintį puolimą.
Ketvirtas pagal naudingumą Eurolygos žaidėjas V.Lučičius (vid. 19,8 naud. bal.) jaučia nugaros skausmus bei rungtyniauti negali daugiau nei mėnesį.
Ar šio sraigto netektis neišardys visos „Bayern“ mašinos mechanizmo?
Kaip išsispręs nemaloni E.Ulanovo situacija?
Stambule – blogi ženklai lietuviui Edgarui Ulanovui, kuris nors dar rungtynes pradeda startiniam „Fenerbahče“ penkete, bet vaidmuo ir minutės sparčiai tirpsta.
Karti pirmoji legionieriaus duona, net jei už ją klubas per sezoną išmokėjo 850 tūkst. eurų.
Pirmosiose septyniose rungtynėse E.Ulanovas buvo vienas svarbiausių Igorio Kokoškovo karių, ant parketo vidutiniškai praleisdavęs po beveik 29 minutes. Tačiau per paskutinius septynis susitikimus lietuvis žaidė jau vos po 16,1 minutės.
Paskutinių trejų rungtynių atkarpoje pasitaikė du 12 minučių pasirodymai, pasibaigę bendrai 4 taškais ir -1 naudingumo balu.
Krepšininko iš Lietuvos situacijai nepadeda taikliarankio serbo Marko Guduričiaus sugrįžimas į „Fenerbahče“ šeimą, pagalbos rankos netiesia ir rezultatai – Stambulo krepšininkai laimėjo pastarąsias dvejas rungtynes, o ketvirtadienio vakarą namuose priims užstrigusią Belgrado „Crvena Zvezda“.
E.Ulanovas atrodo lyg atsidūręs ne savo rogėse. Treneris neieško jo baudos aikštelėje ir nebando išnaudoti pagrindinio arkliuko – žaidimo nugara, kuriuo jis Kaune keletą metų efektyviai rinko taškus bei kūrė žaidimą kitiems.
Dabar 28-erių kaunietis neranda sau vietos (4,4 taško, 1,6 atkovoto kamuolio, 1,6 rezultatyvaus perdavimo bei 4,3 naudingumo balo).
Ir tai už 850 tūkst. eurų atlygį. Ko gero, būtent garantuotas kontraktas E.Ulanovą vis dar saugo Stambule.
Kokio sezono įvertinimo nusipelnys A.Gudaitis?
Artūras Gudaitis yra startinis Sankt Peterburgo „Zenit“ komandos, galinčios pasiekti Eurolygos finalo ketvertą, centras. Tai dalis didžiųjų lietuvio svajonių.
Nors brangiausiai apmokamas lietuvis krepšininkas Europoje (1,1 mln. eurų uždarbis – aut. past.) nežaidžia prastai, bet viltys buvo didesnės.
Mėlynus „Zenit“ marškinėlius užsivilkęs A.Gudaitis rungtyniauja po 18 minučių, pelno po 8,4 taško, atkovoja po 3,6 kamuolio ir fiksuoja po 10,5 naudingumo balo.
Pastarasis rodiklis – ketvirtas Sankt Peterburgo komandoje.
Klaipėdietis 7 kartus per 14 mačų pasiekė dviženklį naudingumo balų skaičių, o triskart įkopė ir į 20 zoną.
Tokie rezultatai neprimena A.Gudaičio siautėjimo prieš dvejus metus, dar prieš patiriant kelio raiščių traumą, kuri jam nubraukė visą sezoną. Tuomet centras buvo trečias pagal naudingumą Eurolygos žaidėjas (vid. 18,7 naud. bal.). Be to, jis svajojo apie NBA.
„Terminatoriaus“ laiką riboja lėtumas gynyboje bei puikiai nuo suolo kylantis Alexas Poythressas. Atletiškas ir mobilus centras per 20 minučių „Zenit“ komandai duoda po 9,3 taško ir 4,9 atkovoto kamuolio. Jo efektyvumo rodiklis – 9,5.
„Artūras yra pagrindinis mūsų centras. Sezono starte jam nesisekė, nes patyrė traumą, o vėliau dar buvo iškritęs 3 savaitėms dėl COVID-19. Jis grįžta po truputį, žaidžia vis geriau. Džiaugiuosi dėl jo. Tai vienas mėgstamiausių mano žaidėjų, vienas svarbiausių žaidėjų komandoje. Esu tikras, kad jis su laiku tobulės ir toliau gerins žaidimą“, – po pergalės Kaune kalbėjo „Zenit“ treneris Xavi Pascualis.
Artūras Rusijoje nežaidžia prastai, bet esminis klausimas: ar jis gali duoti daugiau?
Kur veda „Baskonia“ lietuvių trajektorijos?
Dar viena „lietuviška“ Eurolygos komanda – Vitorijos „Baskonia“, savo sudėtyje turinti du žaidėjus iš Lietuvos.
Griežtojo Duško Ivanovičiaus vadovaujamoje komandoje rungtyniauja Rokas Giedraitis ir Tadas Sedekerskis, pirmoje sezono pusėje išgyvenę permainingą laikotarpį.
Trejų metų sutartį vasarą su baskų klubu sudaręs 28-erių R.Giedraitis startavo fantastiškai, neretai buvo įvardijamas trečiu geriausiu lietuviu krepšininku planetoje, kuris artimiausiu metu šoks į NBA.
Bet žaidimas ėmė svyruoti. Galbūt dėl nuovargio – ACB pirmenybėse snaiperis žaidžia po 31 minutę, Eurolygoje – po 27. Nepamirškime trumpo atsarginių suolelio bei sunkių treniruočių. Krūvis lietuviui tenka tikrai didžiulis.
Per pirmąsias ketverias rungtynes 19,3 balo vidurkis po pirmojo rato sumenko iki 10,4. Tai ketvirtas rezultatas komandoje.
Sugrįžimas į Berlyną aptemo. Trečiojo kėlinio pradžioje rungtynėse su ALBA dukart paeiliui suklydęs R.Giedraitis atsisėdo ant suolo ir daugiau nebepakilo. Iš viso ant parketo praleista vos 13 minučių.
Trenerio signalas žaidėjui?
Vienu ryškiausių Eurolygos snaiperiu tapęs R.Giedraitis trokšta sugrįžti ant gero žaidimo bėgių, o už savaitės 23-iąjį gimtadienį minėsiančio T.Sedekerskio akcijos kyla.
Net jei lietuvio užduotys yra daugiau gynybinės, minučių skaičius ir trenerio pasitikėjimas auga. Pradžioje jos svyravo iki 10, paskutinėje atkarpoje tarp 15–20 minučių per susitikimą.
Sezono statistikos vidurkiai: 2,3 taško, 3,3 atkovoto kamuolio, 1,1 rezultatyvaus perdavimo ir 4,8 naudingumo balo per beveik 14 minučių.
Universalumu ir atletiškumu pasižymintis T.Sedekerskis gainioja varžovų svarbiausius gynėjus savoje aikštelės pusėje, o puolime daugiausiai juda be kamuolio ir gyvena iš savo didelės energijos.
Iškovojusi 8 pergales, „Baskonia“ žengia 10-oje vietoje, tačiau ją nuo trečios vietos skiria vos trys papildomi laimėjimai. Baskai vis dar dalyvauja lenktynėse.
