| Eurolyga | Ketvirtadienis | „Valencia“ – „Žalgiris“ | 21:45 | Valensija |
Kol žalgiriečiai kvailiojo erdvioje „Fenerbahče“ arenos rūbinėje ir traukė per dantį Artūrą Milaknį dėl to tritaškio, po kurio jis galėjo ir nebesugrįžti į Kauną, Edgaras Ulanovas siuntė bendražygiams vaizdo įrašus, kaip jis su savo drauge ir keletu draugų karštai palaikė „Žalgirį“.
„Tai buvo kažkas neįtikėtino“, – įsitaisęs vienoje iš oranžinių „La Fonteta“ kėdžių, dabar jau Valensijoje šypsosi 25-erių krepšininkas.
Praėjusią savaitę pirmąsias Eurolygoje rungtynes po 89-ių serijos praleidęs Edgaras Ulanovas dabar jaučiasi gerai ir vėl gali padėti „Žalgiriui“. Komandai jo reikia – naudingumo balais Kaune jis nusileidžia tik Pauliui Jankūnui.
Šiemet mūsų komandos veidas toks žavus – nepasiduodame ir kovojame iki galo. Tai mane tikrai labai sužavėjo.
Sukaustytas dešinės kojos klubo skausmų, kurie pavijo krepšininką nuo vasaros, Edgaras turėjo padaryti neįprastą pauzę.
Jam buvo keista, bet ir įdomu klausytis komentatorių Ryčio Vyšniausko bei Vaido Čeponio, aptarinėjančių „Žalgirio“ žaidimą.
Neįprasta ir smalsu iš šalies stebėti triumfuojančius komandos draugus po finalinės sirenos, galint tik įsivaizduoti, kas ten dėjosi rūbinėje.
„Labai džiaugiausi ir nuoširdžiai sveikinau komandą. Rodžiau, kaip su draugais palaikėme juos paskutinėmis minutėmis. Kita vertus, buvo įdomu, koks ten tas jausmas rūbinėje po rungtynių ir būti aikštėje po sirenos. Koks jausmas, kai Artūras įmeta tą tritaškį... Būtų malonu patirti“, – neslėpė Eurolygos užribyje pirmą kartą „Žalgiryje“ paliktas žaidėjas.
Tačiau E.Ulanovas nusiramino. Komanda sužaidė fantastiškai ir be jo pagalbos, pats krepšininkas gavo reikalingo poilsio ir dabar vėl tvirtai stovi ant kojų.
198 cm ūgio puolėjas žvelgia toli į priekį ir 24sek laidai „Eurolygos diena“ papasakojo apie „Žalgirio“ fenomeną, Šaro įtaką ir savo ateitį Kaune.
– Artūro Milaknio tritaškis nesibaigus laikui, vos dvi „Fenerbahče“ klaidos ar pergalė, nepaisant turkų 13-os įmestų tritaškių ir 89 taškų: kuris faktas jums atrodė sunkiausiai suvokiamas?
– Tikrai buvo sunkus momentas, kai turėjome -10 pirmoje rungtynių pusėje. Bet kažkaip neabejojau, kad rungtynės nesibaigė. Mes dažnokai sugebame grįžti. Šiemet mūsų komandos veidas toks žavus – nepasiduodame ir kovojame iki galo. Tai mane tikrai labai sužavėjo.
Kitas dalykas, tai, kad varžovai nedarė klaidų, buvo neįtikėtina. Internete pasijungęs lentelę mačiau, kad klaidų nebuvo. Galvojau, čia tikrai bus koks nors rekordas. Tik vėliau protokole atsirado tos dvi klaidos. Atrodė neįtikėtina, kad „Žalgiris“ su 14 klaidų pirmavo, o varžovai dar išmetė ir daugiau metimų.
– Kokios čia buvo užklupusios traumos?
– Viskas prasidėjo vasarą, kai turėjau problemą su dešinės kojos klubu. Buvo kažkoks uždegimas, labai įsitempę raumenys – kažkokia perkrova ar panašiai.
Net nežinau, kodėl taip atsitiko. Galbūt vasarą buvo per daug krūvio ar kažkas dėl praėjusio sezono. Tačiau nenoriu spėlioti ir apie tai galvoti.
Nors buvo praėję, vėl atsinaujino kelis kartus. Sykį pagijau, bet pasikartojo.
Dabar bandau su tuo susigyventi. Išbandėme daug naujų dalykų. Bandau ir pats kažką naujo atrasti, keisti savo rutinoje. Dabar jaučiuosi tikrai gerai – negaliu skųstis. Tos kelios dienos tikrai išėjo į naudą.
Kažkokius rimtesnius sprendimus, jei kamuos trauma, reikės priimti tik vasarą.
– O kaip būtų galima paaiškinti jūsų sugebėjimą žaisti net 89 Eurolygos rungtynėse iš eilės?
– Aš visada gerai jaučiausi ir norėdavau labai daug žaisti. Ir džiaugdavausi, kai leisdavo. Visada būdavau tam pasiruošęs psichologiškai.
Savo karjeroje neturėjau daug traumų. Bet kai ją gavau, supratau, kad tai nėra lengvas dalykas. Kai kuriems žmonėms po to būna sudėtinga atsigauti. Dabar suprantu, kiek daug reikia įdėti darbo, kad tai nepasikartotų ir produktyviau sugrįžtum.
Tokia sportininko gyvenimo dalis. Tai ne vien pergalės, džiaugsmas ar garbė žaisti. Reikia saugotis, elgtis protingai. Yra nematomų dalykų, kur su savimi reikia daugiau padirbėti.
Nežinau, ar tikėjausi tokio rezultato. Jei atvirai, galvojau, kad gali būti sunkiau nei pernai.
– Kaip vertinate sezoną? Jeigu prieš jį jums būtų pasiūlę paimti 8 pergales ir 5 pralaimėjimus, būtumėte sutikęs?
– Sunku pasakyti... Iš pradžių neturėjome laiko ir susirinkus po rinktinių atrodėme tikrai labai sunkiai. Tos pirmos rungtynės su „Crvena zvezda“... Sunkiai paaiškinama, kaip iš viso laimėjome.
Sezono pradžia tikrai nežadėjo nieko gero. Bet tikslingas darbas ir klaidų taisymas... Ir dabar jos kartojasi, bet jas reikia stengtis sumažinti ir taisyti.
Nežinau, ar tikėjausi tokio rezultato. Jei atvirai, galvojau, kad gali būti sunkiau nei pernai.
Bet mūsų treneris maksimalistas ir mus išmokė siekti maksimumo. Jeigu prieš sezoną būtų kas pasiteiravę mūsų tikslų, būčiau pasakęs, kad žaisime maksimaliai su visais. Lupsimės su CSKA, „Fenerbahče“ ir kovosime dėl pergalės, kad sezono pabaigoje galėtume žaisti atkrintamosiose.
Pernai turėjome šansą, bet kažko pritrūko. Gal patirties. Šiemet branduolys kažkiek likęs, tad manau, kad tai davė rezultatą. Nes ir Kevinas šiemet geriau žaidžia, Paulius stabiliai žaidžia, man kažkiek lengviau. Artūras...
Branduolys likęs, tik naujokus dar reikia įvesti ir rezultatas bus dar geresnis.
– Kaip žaidėjai reaguoja, kad visuomenė „Žalgirio“ rezultatus daugiausia priskiria Šarūnui Jasikevičiui? Ar tai teisinga?
– Galima su tuo sutikti. Trenerio nuopelnas tikrai didžiulis.
Kita vertus, tai abipusis ryšys. Kartais net mes nesutinkam, jei treneris prisiima atsakomybę už pralaimėjimą. Nes mes žinome, kad kažko nepadarėme iki galo.
Galvoju, kad yra momentų, kuriuos kartais gali priskirti vienam ar kitam, bet yra abipusis ryšys. Komanda yra kaip kumštis. Kaip sureaguosime į trenerio pastabas, kaip vykdysime planą... Nors jeigu tik jo laikomės, mums visada sekasi. Čia ne paslaptis.
Ne kiek taktiniai dalykai, bet už aikštės ribų. Pavyzdžiui, kaip reaguoti į situacijas, pergales, kaip atgauti formą... Tie patarimai neįkainojami, o tas išugdytas maksimumo siekimas yra didelis trenerio nuopelnas.
– Kalbama, kad po sezono galite kelti sparnus iš „Žalgirio“. Kokie tikimybė, kad liksite Kaune?
– Mano sutartyje po sezono dar yra pliusas, tad negaliu sakyti, kad tai paskutiniai sutarties metai. Nežinau, ar verta kažką kalbėti. Kartais kalbos lieka kalbomis.
Dabar džiaugiuosi šiuo sezonu. Labai gerai jaučiuosi komandoje. Visada malonu žaisti. Malonu, kad sekasi gerai ir žaisdami jaučiame malonumą. O kai sekasi, tai iš viso gerai.
Bet nereikia pamiršti, kad visada gali užklupti blogas momentas, iš kurio reikės greičiau išlipti.
