Po nesėkmingos atkarpos Mytiščiuose Artūras Milaknis atsisėdo į atsarginių suolo galą ir nudelbė akis žemyn.
Darius Maskoliūnas priėjo prie snaiperio ir tėviškai ramino žaidėją. Šarūno Jasikevičiaus asistentas pakrutino snaiperio kelius ir paragino pakelti galvą.
Prieš keletą akimirkų A.Milaknis turėjo gerų progų pasižymėti, bet nepataikė. Šį sezoną Eurolygoje A.Milakniui atakuoti iš toli velniškai nesiseka.
Iš 12 tolimų metimų „žalgirietis“ kol kas pataikė tik 2 tritaškius. Tai tėra 16,7 proc. pataikymas.
Kaip rodo Mykolo Stumbro statistiniai skaičiavimai, Eurolygoje nėra prasčiau tritaškius metančio žaidėjo, kuris per 4 mačus iš trijų taškų zonos atakavo bent 12 kartų, t.y. vid. bent po 3 sykius per susitikimą.
„Žalgiriui“ Milo tolimų metimų labai trūksta. Tritaškiais žaliai balti Eurolygoje pelno tik po 15 taškų per rungtynes, t.y. tik 19,9 proc. visų taškų. „Žalgirio“ rezultatyvumo vidurkis – 75,5 taško per rungtynes.
Mažiau taškų iš perimetro susirenka tik Malagos „Unicaja“ (18,9 proc.) ir Stambulo „Anadolu Efes“ (12,9 proc.). Šios dvi komandos per 8 rungtynes kartu pasiekė 1 pergalę.
Palyginimui, dvi pralaimėjimų Eurolygoje dar nepatyrusios Madrido „Real“ ir Pirėjo „Olympiakos“ komandos tritaškiais susirenka atitinkamai 35,3 ir 24,7 proc. taškų.
Tolimi metimai dar negarantuoja pergalių. Pavyzdžiui, „Baskonia“ tritaškiais surenka 29,5 proc. taškų, bet kadangi iš viso renka vidutiniškai vos po 66 per rungtynes, Eurolygoje dar neiškovojo nė vienos pergalės.
Tačiau 2/12 irgi nėra išeitis.
Vienas „žalgirietis“ po rungtynių su „Lietkabeliu“ iš nuostabos prunkštelėjo, kad sirgaliai galėjo keiksnoti A.Milaknį. Atrodo, kai kurie žaliai baltų žaidėjai patys negali patikėti, jog treniruotėse savo tritaškiais ne vieną tinklelį suplėšęs A.Milaknis iš tikrųjų taip stringa, kai ateina oficialių rungtynių laikas.
„Bet Milas juk pataiko tuos metimus, argi ne taip?“ – pasitikslino vienas „Žalgirio“ narys.
Būtent tokį A.Milaknį mes visi ir pažįstame – snaiperį, dėl kurio gebėjimo pataikyti iš toli jis buvo sugrąžintas į Kauną ir kviečiamas į Lietuvos rinktinę.
Bet jau kurį laiką A.Milaknis nepateisina savo statuso.
A.Milaknis šį sezoną Eurolygoje pelnė tik 8 taškus. Mažiau už jį „Žalgiryje“ surinko tik Gytis Masiulis, Martynas Arlauskas (po 2) ir Paulius Valinskas (4). Tiesa, už tą patį P.Valinską patyręs komandos draugas žaidė net dvigubai daugiau laiko – 84 min. 56 sek.
Pagal žaidimo laiką A.Milaknis yra penktas visoje komandoje, nors pagal naudingumo balus (-4) – paskutinis.
Susumavus dvitaškius ir tritaškius, A.Milaknis Eurolygoje pataikė tik 3 metimus iš 19 (15,7 proc.).
Jeigu skaičiuosime A.Milaknio tritaškius Eurolygoje ir prieš LKL TOP4 komandas, procentas irgi klaikus. Prieš „Lietuvos rytą“, „Neptūną“ ir „Lietkabelį“ snaiperis taip pat pataikė tik 2 tritaškius iš 12. Taigi, iš viso – 4 iš 24 (16,7 proc.).
Prieš Eurolygos ir keturias geriausias LKL komandas A.Milaknis šį sezoną pataikė tik 4 tritaškius iš 24 (16,7 proc.).
Nepamirškime, kad A.Milakniui didžiuliai pinigai mokami būtent už pavojingiausią jo ginklą – tritaškius.
„Manau, tai trenerio darbas. Treneris blogai dirba. Treneris arba įžaidėjai. „Žalgiris“ yra metikų komanda. Užtat mes irgi žinome, kad Jaycee Carrollas Madride geras metikas. O juk jis irgi neįmetė. Visi stengiasi uždaryti tokius žmones. Jei jis neišmeta (tritaškių), tai yra mano kaltė“, – jau po pralaimėjimo Madrido „Real“ A.Milaknį užstojo Š.Jasikevičius.
Bet trenerio žodžiai buvo neužtikrinti. A.Milaknis gauna tų progų, vadinamųjų savų metimų. Tik skirtumas tas, kad jų nebepataiko.
LKL pirmenybėse žaidžiant su 5–10 LKL komandomis statistika visiškai priešinga. A.Milaknis pataikė net 19 tritaškių iš 27 (70,4 proc.). Tai tik įrodo, kad A.Milaknis neprarado savo talento įmesti. Be abejo, LKL ekipų gynybinės užtvaros nėra tokios tvirtos, kokios yra Eurolygoje, tačiau čia, ko gero, labiau žaidžia psichologinis faktorius. Kai ateina svarbios rungtynės, A.Milaknis dingsta iš radarų.
Tai iki maksimumo padidina „Žalgirio“ vadovų riziką protingai paskirstyti finansinius resursus. Kai žaidžiama ir iš tokių didelių miesto pinigų, tai jau nebėra tik žaidimas.
Aišku, A.Milaknio nauda aikštėje nėra apibrėžiama tik tuo, kiek tritaškių pasiekė tikslą.
A.Milaknis vien savo buvimu ant parketo reikalauja didžiulės varžovų gynybos priežiūros, o tai suteikia erdvę kitiems komandos draugams. Bent vienas varžovas niekada negali atsitraukti nuo A.Milaknio, tad gynėjas savaime atveria platesnį koridorių krepšio link. Net kai lietuvis meta iš toli tokiu prastu procentu, priešininkai negali rizikuoti nuo jo atsitraukdami.
„Milaknis patobulėjo gindamasis, sustiprino kojas. Jis iš tų negreitų, lėtesnių žaidėjų, bet jam kuriami deriniai, kai jis bėga palei galinę liniją, jam statomos užtvaros, tada jis pakyla ir meta. Tai labai sudėtinga, nes Milaknis yra vienas lėtesnių žaidėjų, o kad derinys pavyktų, jis turi atsiplėšti nuo savo varžovo. Nes jeigu jo varžovas bus prilipęs prie nugaros, Milakniui bus sunku pastatyti taisyklingą užtvarą, už kurią nebūtų baudžiama pražanga puolime.
Bet Milaknis sugeba atsiplėšti nuo greitesnių varžovų, kad sudarytų komandos draugui geras sąlygas pastatyti užtvarą. Tai jo fenomenas. Krepšininkas, nebūdamas staigus ir greitas, vien dėl sunkaus darbo sugebėjo pagerinti staigumą, ištvermę, gynybą, kojų darbą“, – A.Milaknį „urBONUSe“ gyrė komentatorius Vaidas Čeponis.
24sek paskaičiavo, kad tik vienintelėse rungtynėse su „Chimki“ A.Milaknis, būdamas aikštėje, „Žalgiriui“ davė akivaizdų minusą. Su A.Milakniu ant parketo „Chimki“ įmetė 12 taškų daugiau nei „Žalgiris“, o kai lietuvis sėdėjo ant suolo, žalgiriečiai buvo geresni už priešininkus 8 taškais.
Visuose kituose mačuose į vieną ar kitą pusę A.Milaknio indėlis svyravo vos pora trejetu taškelių.
Taigi, su A.Milakniu „Žalgiris“ labai nešauna į priekį, bet drauge Š.Jasikevičiaus pasitikėjimas snaiperiu jam nekainuoja labai brangiai. Kita vertus, ar „Žalgiris“ gali sau leisti tokią prabangą už vieną brangiausių žaidėjų komandoje?
Iškalbingas faktas – sumuojant visus teigiamus ir neigiamus kiekvieno „Žalgirio“ žaidėjo statistinius rodiklius ir skaičiuojant jų vidurkį per minutę, praėjusį sezoną A.Milaknis buvo vienas iš trijų statistiškai mažiausiai naudingų „žalgiriečių“.
„Court Side Newspaper“ duomenimis, šį sezoną pagal šį rodiklį už A.Milaknį Eurolygoje neefektyviau žaidžia tik P.Valinskas.
Kitas rodiklis, užkeliantis A.Milaknio kainą, yra tautybė. Už Lietuvos krepšininkus mūsų šalies klubai turi permokėti. Bet tai nėra jokia naujiena – dėl didesnių pinigų užsienyje taip buvo, yra ir bus.
A.Milaknio vertę rinkoje gerokai užkėlė puikus 2014–2015 m. sezonas, kai Eurolygoje jis rinko vidutiniškai po 10 taškų ir tritaškius metė 46,2 proc. pataikymu, o LKL finalo serijoje tapo naudingiausiu žaidėju.
Tie metai jam uždirbo metinę beveik 400 tūkst. eurų sutartį Kazanės UNIKS klube. Po metų nusprendęs nutraukti sutartį ir grįžti namo, į „Žalgirį“, A.Milaknis išlaikė savo kainą.
24sek žiniomis, per du sezonus iki 2018-ųjų vasaros jis Kaune uždirbs 650 tūkst. eurų. Beje, sutartis iš viso sudaryta trejiems metams.
„Žalgiryje“ už A.Milaknį akivaizdžiai daugiau uždirba vienintelis Paulius Jankūnas – apie 550 tūkst. eurų. Tad A.Milaknio pinigai yra didžiuliai pinigai – maždaug šeštadalis visiems žaidėjams skiriamų atlyginimų.
Jeigu „Žalgiris“ būtų Maskvos CSKA, tai bala nematė tokios sutarties. Bet kai vargais negalais klubas surenka 8,5 mln. eurų biudžetą, iš kurių Kauno miesto, kitaip tariant mokesčių mokėtojų, parama sudaro net 2 milijonus, pinigus turime vertinti atsakingiau.
Tai iki maksimumo padidina „Žalgirio“ vadovų riziką protingai paskirstyti finansinius resursus. Kai žaidžiama ir iš tokių didelių miesto pinigų, tai jau nebėra tik žaidimas.
Bet ne A.Milaknį reikia keiksnoti už tuos netaiklius jo tritaškius, kurių kiekvieną jau galima įvertinti auksiniais pinigais – dešimtimis tūkstančių eurų.
P.Motiejūno sprendimas 2016-ųjų vasarą įteikti A.Milakniui tokią solidžią sutartį galėjo pasirodyti saugus ir logiškas, norint sugrąžinti į „Žalgirį“ dar vieną lietuvį, savą sistemos žmogų, kuris už klubą atiduos visą save.
Tačiau skaičiai rodo, kad tas sprendimas kol kas visiškai nepasiteisinęs. Už 325 tūkst. eurų per metus galima rasti žaidėjų, kurie įmes daugiau nei 17 procentų tritaškių. Prisiminkime Jamesą Andersoną, kuris „Žalgiryje“ prieš keletą metų uždirbo vos 250 tūkst. dolerių. Toks grobis rinkoje – kaip „Teleloto“ laimėti automobilį.
Galbūt buvo ir kitų alternatyvų. „Žalgirio“ sistemos paskutinėje brandinimo fazėje paleistas lietuvis Marius Grigonis – universalesnis žaidėjas, 24sek žiniomis, dar šią vasarą buvo daugiau nei perpus pigesnis nei A.Milaknis.
Žinoma, yra ir pinigais nepamatuojamų dalykų. A.Milaknis yra vienas darbščiausių žalgiriečių klubo istorijoje.
Tik begalinis jo darbas treniruotėse subrandino jį tam fantastiškam 2014–2015 m. sezonui. Karjeros sezonui, po kurio jis gavo šansą pirmą kartą debiutuoti Lietuvos vyrų rinktinėje iš tiesų vėlai – 29-erių, ir užsikabinti sidabro medalį 2015-ųjų Europos čempionate.
Kitaip nei kiti prastai besiginantys žaidėjai, A.Milaknis nuoširdžiai stengiasi suspėti paskui savo varžovus. Instinkto gerai gintis jis gal ir neturi, bet tas noras kartais kompensuoja meistriškumo savoje aikštės pusėje trūkumą.
„Tai vienas profesionaliausių krepšininkų. Esu buvęs jo komandos draugas ir mes kasdien vienas kitą dengdavom treniruotėse. Todėl, kai gavau trenerio darbą, mano vienas didžiausių prašymų vadovams buvo jį išlaikyti. Nes žinojau, koks jis“, – A.Milaknį užstojo Š.Jasikevičius.
Nepamirškime lietuviškumo faktoriaus, dėl kurio visi atvykėliai žavisi nuostabia atmosfera „Žalgirio“ rūbinėje. Tokie lietuviai kaip Milas prie to irgi smarkiai prisideda.
Jis dažnai pokštauja ant atsarginių suolo su Pauliumi Jankūnu ar savo kambarioku Antanu Kavaliausku, anksčiau – Robertu Javtoku. Pataria ir paskatina jaunuosius „žalgiriečius“. Nuolat aktyviai dalyvauja žaidime nuo atsarginių suolo, o tokia chemija aikštėje ir prie šoninės linijos yra neatsiejama laiminčios komandos dalis.
Matytumėte, kaip komandos draugai vis paguodžia Artūrą, kai šis, nuleidęs galvą, grįžta prie suolo minutės pertraukėlei, prieš tai prametęs vieną kitą savo metimą.
Tas neišnaudotas progas, atrodo, A.Milaknis išgyvena išties jautriai.
Kaip ir džiaugiasi po kiekvieno taiklaus tritaškio, tikėdamas, kad šis pramuš ant krepšio susidariusį ledą.
Šarūnas Jasikevičius teisus sakydamas, kad tokie fanai, kurie atėję keikia komandą ir savus žaidėjus, geriau nesirinktų į areną.
Bet tai nereiškia, kad „Žalgiris“ yra nekritikuojamas. 40–50 sirgalių nepasitenkinimo šūksniai yra niekis, palyginti su tuo, kokios kritikos bangos daužo krepšininkus kitose valstybėse ar NBA.
Labai drąsiai apie kritiką 24sek yra kalbėjęs Mindaugas Kuzminskas.
„Kaip sakoma, Niujorkas yra „drama queen“ – daug dėmesio, visi rašo, o ta rinka yra nežmoniška. Ypač tokiems komandos lyderiams. Carmelo Anthony supo ir daug kritikos, ir daug gandų. Dėmesys buvo beprotiškas, bet jis sugebėdavo atsiriboti nuo pašalinių dalykų, nuo žiniasklaidos, viso negatyvo ir susikoncentruoti į tai, už ką jis tiesiogiai atsakingas.
<...> Net ir Ispanijoje, kur, atrodo, Malaga nėra didelis miestas, dėmesys krepšiniui buvo didžiulis. Ir pamatai, kad tai normalu, kai tave kritikuoja. Vis tiek, esi krepšininkas – nuolat būni dėmesio centre. <...> Nemanau, kad tas spaudimas Lietuvos rinktinėje yra toks, kad su juo būtų neįmanoma susitvarkyti. Reikia prie to priprasti. <...> Lietuvoje tos kritikos nėra daug. Bet sunkiau galbūt tėvams, artimiesiems.“
Kolega Jonas Miklovas iš „BasketNews“ rašo, kad Š.Jasikevičius nelaimės šios dvikovos su sirgaliais. Paprieštaraučiau. Treneris jau pernai užstojo Antaną Kavaliauską, kai šį nušvilpė net savi sirgaliai.
Kuo viskas baigėsi po Šaro tirados spaudos konferencijoje? „Žalgirio“ treneris dabar tik dar labiau mylimas, o per komandų pristatymą ištarus A.Kavaliausko pavardę, griaudi aplodismentai. A.Kavaliauskas jau priimtas kaip savas ir centras, atrodo, kur kas labiau pasitiki savimi.
Reikia tikėtis, kad ši spaudos konferencija turės tokį pat atoveiksmį, o sugrįžęs pasitikėjimas savimi virs taikliais A.Milaknio tritaškiais.
Tik jeigu turite priekaištų A.Milakniui, juos adresuokite ne žaidėjui, kurio galimybės yra aiškiai ribotos. Kaip ir visų kitų – tobuli žaidėjai žaidžia tik NBA finaluose.
Kažin ar kritikos strėlės padės snaiperiui išlipti iš netaiklių metimų pramuštos duobės.
„Žalgiriečiai“ tikina, kad vis didėjantis sirgalių dėmesys, skiriamas pataikymo procentui, paties Artūro netrikdo. Kaip ir treneris, žaidėjai stoja mūru už komandos draugą ir gins jį plačiomis krūtinėmis.
Ko gero, nėra nieko geriau, kaip žaisti tokioje aplinkoje, ir už Š.Jasikevičiaus žodžius, kai tik galės, A.Milaknis atsidėkos taikliais tritaškiais.
Bet neapsimeskime, kad A.Milaknio tritaškių badas nėra problema, apie kurią negalima kalbėti. Jeigu „Žalgiris“ galvoja ne tik apie fainą pasibuvimą Eurolygoje, o konkrečius rezultatus, snaiperio tritaškių komandai reikia kaip verkiant.
Galvą į viršų, Artūrai.
