„Štai čia Ulė su dideliais kiaušiniais“, – trumpam E.Ulanovą rūbinėje pertraukė Ignas Brazdeikis, plačia šypsena plekšnodamas komandos draugui per petį.
Nors prieš sezoną daugelis „Žalgirio“ sirgalių tikėjosi, kad lemiamus metimus Eurolygoje mes būtent Iggy, Kauno komandą link pergalių jau ne pirmą ir ne antrą kartą atvedė E.Ulanovo šūviai.
Būtent jo metimas pražudė Berlyno ALBA klubą, praėjusią savaitę E.Ulanovas ištraukė „Žalgirį“ sudėtingoje situacijoje Milane, o šįvakar du jo tritaškiai perlaužė mačo eigą, kai Belgrado „Crvena zvezda“ jau matavosi pergalę Nemuno saloje.
Nors pats komandos kapitonas laurų neprisiima, už jį kalba komandos draugai ir treneris Kazys Maksvytis.
„Pergalę lėmė planas „Ulanovas““, – pareiškė K.Maksvytis po 71:66 laimėtų rungtynių prieš Serbijos klubą.
Iki pat lemiamų akimirkų tik 4 taškus savo sąskaitoje turėjęs Ulė per paskutines dvi minutes suvertė net 9 taškus, o jo dėka „Žalgiris“ pasiekė dvigubai saldžią pergalę, nes atsirevanšavo oponentams didesniu skirtumu, negu pralaimėjo Belgrade (73:77).
„Kaip jie perlaužė rungtynes per kelias minutes, taip ir mes galime laisvai sugrįžti. Taip, praradome ritmą ketvirtame kėlinyje ir pradėjome vieni į kitus žiūrėti, veidai kažkodėl visų pasikeitė. Bet čia yra krepšinis, reikia kartais charakteriu iškovoti pergalę, kažkaip kitaip ją paimti, – rungtynes analizavo E.Ulanovas. – Sakiau: „chebryte, dar daug laiko, keturios minutės, dar galime apsukti viską“. Žinome, kaip viskas smagu, kai viskas gerai klostosi 25 minutes, bet kažkokiu metu varžovas paima ir perlaužia, tada visi ima dairytis. Taip neturi būti, ilgos rungtynės, tokios ir buvo mano mintys prieš paskutines kelias minutes.“
– Kai buvote sustoję pabaigoje, drąsiai ėmeisi iniciatyvos ir perėmei kontrolę. Ar jautiesi pilnai įėjęs į komandos lyderio vaidmenį?
– Nežinau. Kai įmeti, gerai, bet bus kažkada, kai neįmesi arba nemesi. Džiaugiamės. Apskritai šiandien buvo labai daug taisytinų dalykų. Krepšinyje yra 40 minučių ir iš daug kitų dalykų susideda rungtynes. Pabaigoje yra 50-50, įmesi ar neįmesi – ne čia turi nulemti rungtynes, jei nori būti gera komanda. Turi būti kiti dalykai per 40 minučių, kai kontroliuoti kamuolius ar kitus akcentus atimi iš jų. Trečias ir ketvirtas kėliniai, net nežinau, puolime labai daug taisytinų dalykų. Kaip mus išmušė su fiziškumu, kaip neleido žaisti. Jeigu visi norime, kad būtume komanda, kovojanti dėl atkrintamųjų, tai turime žiūrėti įrašus ir mokytis, nes kitos komandos eis į viršų, o mums irgi reiktų tą stengtis daryti.
– Kas lemia tas blogas atkarpas puolime? Ar dar mokotės gyventi be Keenano Evanso?
– Išmušė šiandien fiziškai visiškai. Trečiame kėlinyje varžovai žaidė labai fiziškai, o pabaigoje dar nebuvo išnaudoję net keturių komandinių pražangų. Būtent tuo fiziškumu mus išstumdė, puolime pradėjome imtis neparuoštų sprendimų ir metimų. Po pirmos opcijos sustodavome, nebuvo tęsinių, o tokiais momentais reikia greitai judinti kamuolį, ieškoti sprendimų ir prisiimti atsakomybę, ko būtent velniškai trūko. Reikia suprasti, kad į mus komandos dabar žiūri kitaip, ruošiasi prieš mus, nori daug atimti. Reikia neužmigti ant laurų.
– Kiek svarbus dar ir pasiektas reikiamas taškų skirtumas?
– Svarbus, bet pasikartosiu, kad tai nieko šiai dienai nereiškia. Matote, kas turnyrinėje lentelėje vyksta, su kokiais varžovais žaisime. Kuo mažiau reikia į lentelę žiūrėti.
– Kas dėjosi jūsų galvoje per tuos paskutinius tris tritaškius, kai sproginėjo visa arena?
– Negalvojau tikrai nieko. Buvo likę nedaug laiko, mes praradę kontrolę, -5 ar -6. Reikėjo nenustoti žaisti, būti komanda, dalintis kamuoliu ir reikiamu momentu paspausti. Svarbiausia charakteris. Kai viskas gerai klostėsi ir vienu momentu varžovas „laužė“ rungtynes, negalime pasislėpti kažkur po krūmais, nepradėti dairytis vieni į kitus. Turime suprasti, kad čia yra tik žaidimas ir net likus minutei dar daug ko gali įvykti – kaip antrame kėlinyje, kai paėmė ir greitai sumetė du tritaškius „Crvena zvezda“. Eurolygoje kiekvienas momentas velniškai svarbus. Dėl to ir sakau, kad 40 minučių rungtynėse yra tiek daug dalykų, kuriuos galime geriau kontroliuoti. Reikės juos gerinti.
– Vis minite, kad norėtumėte, jog iniciatyvos daugiau imtųsi komandos draugai, bet pabaigose vis jūs atsiduriate atakų smaigalyje. Ar norėtumėte, kad kiti imtųsi iniciatyvos?
– Nekalbu apie pabaigas. Ten aš įmečiau tritaškį ir treneris pasakė, kad turiu dar kartą sužaisti, nes gerai jaučiuosi. Rungtynės buvo tokios nelabai patrauklios, labai sudėtingos, gynybinės rungtynės, šlykščios – daug klaidų, daug bardako. Kalbu ne apie pabaigą, o apie visas 40 minučių. Yra momentai, kai sustoja komanda puolime. Reikia, kad visi penki žaidėjai greitai susitartų aikštelėje ir prisiimtų tą atsakomybę nebūtinai rungtynių pabaigose.
– Achille Polonara antrajame kėlinyje pelnė 10 taškų iš eilės, buvo užsivedęs. Kaip jums atrodė ta jo atkarpa ir kiek jis prideda komandai?
– Visi džiaugiamės dėl jo, jam tikrai reikia tokių atkarpų. Žinant, kad jis čia dar neseniai, dar naujokas, tai tokios atkarpos jam duos dar daugiau pasitikėjimo. Ir Rolandas, ir Achille pirmoje pusėje gerai žaidė, reikėjo treneriui dalinti laiką. Bet žinome, kad ilgame sezone mums reikės visų ir kuo daugiau, tad norime, kad jis būtų tokios formos, tokio užsivedimo, tokios aistros. Svarbiausia, kad jis pilnai suprastų, jog yra komandos dalis.
Rungtynės buvo tokios nelabai patrauklios, labai sudėtingos, gynybinės rungtynės, šlykščios – daug klaidų, daug bardako.
– Ar jautėsi šiandien papildoma energija iš įsielektrinusių tribūnų?
– Žinoma, jautėsi. Svarbiausia, kad mes nepriprastume prie sold-outų. Mes turime priversti tribūnas mus palaikyti savo kova ir aistra. Šitas dalykas yra labai svarbus, nes kitaip nebus to gražaus bendradarbiavimo tarp mūsų ir sirgalių.
– Kaip priėmėte Manto Kalniečio žinutę apie karjeros pabaigą?
– Blogai priėmiau. Stengiausi atkalbėti Mantą, bet kaip supratau, sprendimas buvo priimtas, man tik vėliau pasakė. Galbūt aš elgčiausi kitaip, bet žinote, kiekvienas turime savo mintis. Mantas lieka komandoje, tas gerai. Palinkėsime jam kuo didžiausios sėkmės naujuose gyvenimo iššūkiuose ir žinoma, kad seksime jo kelią.
Stengiausi atkalbėti Mantą, bet kaip supratau, sprendimas buvo priimtas
– Šiemet jo vaidmuo sumažėjo, bet kokia tai buvo figūra „Žalgirio“ rūbinėje?
– Labai svarbi figūra rūbinėje ir vien dėl to man buvo gaila. Tas akcentas toks ir buvo, dėl ko nenorėjau (M.Kalniečio karjeros pabaigos – aut. past.), nes jis man labai padėdavo, turi daug patirties, daug padėdavo psichologiškai nuo suolo, dalindavo patarimus treniruotėse. Daug matęs, daug suprantantis. Žinoma, vaidmuo nebuvo didelis aikštelėje, bet labai svarbus buvo rūbinėje.
– Pats turėjote sunkų sezoną Stambule, kai irgi žaidėte nedaug. Ar kitaip elgtumėtės Manto vietoje?
– Žinoma, kad kitaip elgčiausi, reikia išbūti iki sezono pabaigos. Bet nelyginkime šių situacijų – aš Stambule karjeros nebaigiau, žaidžiu dar krepšinį.
– Kokį įsivaizduojate Mantą Kalnietį futbolo klubo prezidento vaidmenyje?
– Pirmi metai tikrai bus nelengvi, bus jam daug iššūkių. Bet matau, kad jis maksimaliai nusiteikęs tam, priimti tuos iššūkius, su jais tvarkytis. Kur širdis veda, ten ir reikia eiti, ten nebijai suklysti ir nebijai iššūkių. Iš vienos pusės liūdna, iš kitos džiaugiuosi, kad jis pradės savo kelią kitur.
