Richardas Stokes pradėjo teisėjavimo karjerą Eurolygoje prieš 20 metų.
Dabar 48-erių specialistas nuo 2015-ųjų vadovauja Eurolygos arbitrams ir rūpinasi, kad jų darbas liktų nepastebėtas.
Nuo 1993-ųjų licencijuotu FIBA arbitru tapęs R.Stokesas pristatė keletą naujovių, kurios įsigalios nuo 2019-2020 m. sezono.
Pavyzdžiui, į žaidimą grįš ginčas. Tiesa, pirmą ginčo kamuolį laimėjusi komandą vėliau su kamuoliu pradės ir ketvirtąjį kėlinį. Pralaimėjusi – antrąjį ir trečiąjį. Bet kitos situacijos, kuriose anksčiau kamuolys atitekdavo pagal eiliškumą, dabar bus sprendžiamos kovojant dėl ginčo kamuolio.
Taip pat techninės pražangos nebus skaičiuojamos į komandinių pražangų sąskaitą.
Beje, minutės pertraukėlės laikas pradės tiksėti tik tada, kai visi abiejų komandų žaidėjai pasieks atsarginių suolą. Taip komandos neiššvaistys laiko žaidimo aptarimui.
Apie tai ir bendrą teisėjavimo situaciją Eurolygoje – „Nova Sports“ komentatoriaus Chriso Kaourio pokalbis su R.Stokesu.
– Kiek esate patenkintas Eurolygos teisėjų lygiu?
– Aš juo pakankamai patenkintas.
Kai pradėjau dirbti Eurolygos vadovu, sumažinome teisėjų skaičių nuo 91 iki 63.
Mano filosofija buvo tokia: mažiau teisėjų, bet reguliaresnis jų darbo krūvis. Žvelgiu į tai lygiai taip pat, kaip per žaidėjų perspektyvą: jeigu krepšininkas užsisėdi ant atsarginių suolo, jis neįgyja reikiamos patirties reaguoti į tam tikras žaidimo situacijas. Manau, kad ir teisėjams reikia tinkamo krūvio tai patirčiai ir reakcijai kaupti.
Tad pirmiausia norėjau rasti gerus teisėjus, kurie galėtų dirbti kiekvieną savaitę. Anksčiau jie dirbdavo Eurolygos rungtynėse tik kas 2-3 savaites.
– Kaip reikėtų reaguoti į teisėjų klaidas?
– Žaidėjai, treneriai, teisėjai – visi mes darome klaidų. Svarbiausia, kaip į tas klaidas sureaguosi.
Aš visada sakau, kad jeigu teisėjas klysta, yra du keliai. Visada gali skirti nuobaudą priklausomai nuo klaidos reikšmės. Arba tu gali ištreniruoti klaidą.
Man labiau patinka antras metodas. Man svarbiausia, jog kiekvienas teisėjas pasimokytų iš savo klaidos, kad jos nebekartotų. Jeigu tai pavyksta padaryti, kyla mūsų teisėjavimo lygis.
Manau, arbitrai jaučia, kad esame čia tam, kad padėtume jiems tobulėti. Aišku, tai kainuoja, bet mes lygiai taip pat tobuliname tiek naujus, tiek patyrusius teisėjus.
Per mano darbo metus pasitaikė keli atvejai, kai turėjau išsiųsti teisėją poilsio 1-2 savaitėms, nes tos klaidos buvo pernelyg reikšmingos. Taip norėjau parodyti, kad tai yra nepriimtina mūsų darbe. Bet svarbiausia sukurti tokią sistemą, kur tiek teisėjai, tiek komandos jaustų pasitikėjimą vieni kitais.
– Kaip vertinate moderniųjų technologijų įsiliejimą į teisėjavimą?
– Manau, kad vaizdo pakartojimo sistema teisėjams yra geras įrankis. Bet turime atskirti dalykus: tai įrankis darbui, o ne įrankis už juos atlikti darbą.
Gerai, kad galime panaudoti tą sistemą. Bet nenorėčiau matyti, kad kompiuterinė sistema ateityje pakeistų teisėjus.
Technologijos dabar tiek pažengusios, kad jos padeda sportui. Tai, kas nutinka aikštėje, iškart pasirodo internete. Mes visada stebimi po padidinamuoju stiklu ir viskas logiška. Turime rasti tam balansą.
Praėjusį sezoną labai dažnai naudojome technologijas. Gal net daugiau, nei aš norėčiau.
Manau, teisėjams dar sunku rasti tinkamą balansą, bet visi turi suprasti, kad kai technologijos naudojamos mačo pabaigoje, arbitrai tiesiog nori įsitikinti, kad jų sprendimai nepakeistų rungtynių lemties.
– Kaip vertinate žaidėjų ir trenerių elgesį su teisėjais? Ar nepasirodė, kad pastaraisiais metais padaugėjo jų priekaištų?
– Nemanau, kad priekaištų padaugėjo.
Krepšinis yra emocingas žaidimas. Turime suprasti, kad tos žaidėjų bei trenerių emocijos yra žaidimo dalis. Tai puošia šį sportą.
Tas jausmas geras, bet svarbiausia, kad tos emocijos neperžengtų ribų ir nekeltų papildomo nereikalingo spaudimo teisėjams.
Nemanau, kad ta linija buvo peržengta per daug kartų. Praėjusį sezoną buvo 1-2 atvejai, kai teisėjai vėliau buvo nušalinti. Bet visada sakau teisėjams šitaip: „Jums neturi rūpėti, kiek liko laiko ir koks rezultatas. Svarbiausia – ne kokio griežtumo yra sankcijos, o ką iš to pasiimate.“
Kai viskas išsigryninama, niekas nesiskundžia.
Dienos pabaigoje, visi nori būti aikštėje – ne rūbinėje. Tokią atsakomybę turi nešti nuo 1 iki 71 teisėjo.
– Kaip treneriai ir žaidėjai turėtų bendrauti su teisėjais?
– Prieš dvejus metus pasakiau treneriams: „jeigu klausiate normalių klausimų, jūs nusipelnote normalių atsakymų“. Jeigu tinkamai užduosi gerą klausimą, gausi ir gerą teisėjo atsakymą.
Prieš porą metų mes sulaukėme daug klausimų. Treneriams pasakiau, kad jie turi gauti paaiškinimus, bet ne po kiekvieno švilpuko. „Mes netobuli, bet ne tokie jau blogi. Mes negalime aiškintis dėl kiekvieno švilpuko“.
Paprašiau jų pasirinkti konkrečius momentus, nes nėra gerai visas 40 minučių teisėjams diskutuoti su treneriais.
Tuo tarpu mes patys prašome teisėjų atidžiai klausytis trenerių. Reikia nepamiršti, kad nors bendraujame viena kalba – angliškai, esame iš daug skirtingų šalių ir kultūrų. Tad labai svarbu išlaikyti dėmesį, kad suprastumei aiškią problemą ir aiškų keliamą klausimą. Jeigu pavyksta tai padaryti, gali duoti gerą atsakymą.
Pernai buvo nemažai komunikacijos problemų. Šiemet treneriai prasitarė, kad komunikacija buvo geresnė ir dialogai buvo efektyvesni.
Mes nesutarsime dėl visko, bet viskas logiška.
– Graikė Vasso Tsaroucha tapo antrąja teisėja moterimi Eurolygoje. Kaip moterims sekasi įsilieti į teisėjų gretas ir ar jų daugės ateityje?
Mes nenorime skirstyti lyčių. Mes norime turėti 71 geriausią arbitrą savo komandoje. Vyras ar moteris – mums nesvarbu.
Tai ne apie tai, kokį procentą teisėjų sudarys moterys. Jų bus 5 ar 10. – viskas apie kokybę.
Aišku, žmonės sakys: „O, Richardas nori įtraukti daugiau teisėjų moterų“. Bet aš manau kitaip. Juk jeigu jos nebus kompetentingos, tai bus blogai ir man, ir joms.
Tiek Anna Panther, tiek Vasso Tsaroucha pasiekė šį lygį. Man viskas labai paprasta: ar Vasso yra tarp Top 10 Eurolygos teisėjų? Ne. Bet ar ji yra tarp Top 71? Taip.
– Ką galvojate apie taisyklių supanašėjimą Europoje ir NBA?
– Pasikeitimai, kuriuos pamatėte praėjusį sezoną, buvo priimti dar prieš trejetą metų. Dabar komandos gali žaisti greitesnį krepšinį.
Atsimenu, dar kai buvau vaikas, tokios komandos kaip Milanas, Jugoslavijos rinktinė ar „Olympiakos“ daug bėgdavo. Tą leisdavo taisyklės. Bet kai pražangos ėmė stabdyti žaidimą, turėjome reaguoti.
Tai nesusiję su NBA. Mūsų žaidimas kitoks nei NBA. Bet taip, yra dalykų, kurių iš jų išmokome.
Pavyzdžiui, iš jų pasiėmėme 14 sekundžių taisyklę, dabar svarstome uždrausti numušti kamuolį, esantį ant lanko ir virš cilindro.
Taisyklės dažnai keičiasi. Pavyzdžiui, šiemet vėl sugrįš ginčo situacijos.
– Nemanote, kad negerai, jog NBA ir Europos krepšinio taisyklės taip skiriasi?
– Nežiūrėčiau į tai tik kaip į juodą ir baltą. Matote, Amerikoje taikomos skirtingos taisyklės tiek NBA, tiek vidurinėse, tiek universitetuose. O kalbame apie vieną šalį!
Esmė ne taisyklės, o kokia jų logika. Taisyklės kuriamos padėti žaidėjams tobulėti.
Pritariu, kad skirtingos taisyklės įneša sumaišties. Bet noriu pasidžiaugti, kad dabar galime greičiau keisti taisykles – ypač Eurolygoje. Anksčiau tekdavo eiti iš komiteto į komitetą, iš kito komiteto į kitą komitetą. Procesas vyko, bet jis buvo lėtesnis.
Geriausia, kad dabar Eurolygoje mes galime keistis greičiau. Tačiau tuo pačiu turime būti atsargūs su tais pakeitimais. Turime būti taisyklių sargai.
