J.Bertomeu dar prieš „Žalgirio“ rungtynes su Miuncheno „Bayern“ ramino dėl padėties Europos krepšinyje ir žarstė komplimentus šeimininkams.
„Gyvename labai įdomiais laikais. Turime daug iššūkių prieš akis. Tie iššūkiai yra suprasti, kaip jaunimas vertina mūsų sportą, kaip technologijos, naujos platformos veikia ir ką mes galime pasiūlyti.
Medija keičiasi, daug iššūkių, bet tai ir galimybė prisidėti naujų sirgalių. Apie tai kalbame pastaraisiais mėnesiais, metais. Industrija keičiasi, mes turime būti inovatyvūs.
Labai svarbu „Žalgirį“ turėti šioje mažoje grupėje, kurioje priimame sprendimus. Mes dalijamės beveik ta pačia filosofija. Visi kalba, koks geras „Žalgiris“ buvo praėjusį sezoną, kaip gražiai jis žaidė. Tai mums irgi labai svarbu, bet taip pat labai gerai turėti „Žalgirį“ verslo ir rinkodaros viršūnėje. Būtent toks nuoseklumas yra mūsų prioritetas artėjantiems 3–5 metams.
Šiuo atžvilgiu „Žalgiris“ yra vienas geriausių klubų lygoje“, – sakė J.Bertomeu.
Tačiau kalbėdamas apie Eurolygos kryptis, elitinio krepšinio turnyro vadovas spaudos konferencijoje ketvirtadienį „Žalgirio“ arenoje priminė ir barjerus, kurie stovi prieš Kauną svajojant apie finalines Eurolygos kovas dėl krepšinio pamišusiame mieste.
– Lietuvoje visi norėtų, kad Eurolygos finalo ketvertas vyktų Kaune. Ar įmanoma tai per artimiausius penkerius metus? Jei ne, kas jus sulaiko? – buvo paklaustas J.Bertomeu.
– Rimtai vertiname Kauną. Mums aišku, kad čia viskas yra, išskyrus infrastruktūrą.
Žinome, kad čia geriausi sirgaliai, geriausia arena. Finalo ketvertas čia kaip ir neišvengiamas. Bet logistikos reikalai irgi svarbūs, nes finalo ketvertas vis auga ir auga.
Šiemet mes rengiame finalo ketvertą Vitorijoje, kuri dydžiu panaši į Kauną. Tačiau tai ne vien Vitorija. Tai – baskų kraštas. Ne tik Vitorija, bet ir Bilbao ir San Sebastianas įtraukti į renginį.
Turime būti kūrybingi, bet kalbant apie Kauną, didžiausias rūpestis būtų apgyvendinimas. Esu įsitikinęs, kad jis bus išspręstas ir finalo ketvertas nusileis Kaune.
– FIBA namuose Ženevoje yra naujas vadovas – generalinis sekretorius Andreas Zagklis. Kaip gali keistis dialogas su FIBA – ar Eurolyga gali pasiryžti kompromisams ir perstumti kai kurių rungtynių datas, kad žaidėjai galėtų žaisti pasaulio čempionato atrankos rungtynėse?
– Kaip žinia FIBA vadovai pasikeitė dėl liūdnos priežasties (mirė buvęs ilgametis FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas). Dar nebuvo pokalbių su nauja FIBA vadovybe. Mes nesijaučiame, kad yra konfliktas su FIBA.
Tai FIBA turi bėdų su nacionalinių rinktinių varžybomis. Manau, kad FIBA turi apsispręsti dėl šių varžybų langų. Jei ši sistema jiems tinka, turbūt jie liks prie varžybų langų. Tada mes nieko negalėsime padaryti.
Tačiau, jei jie nuspręs kitaip ir pripažins mūsų pasiūlymą, teiktą prieš metus ar dvejus (Eurolyga siūlė pasaulio čempionato atranką rengti vasarą), tada viskas gerai.
Mes nuo pat pradžių sakėme, kad negalime tapti šios krepšinio sistemos dalimi, taip pat sakė ir NBA. Dabar jau jie turi apsispręsti, ar yra patenkinti. Tačiau nematau vietos deryboms. Yra tvarkaraščiai, o rinktinės turi žaisti su geriausiais žaidėjais. Negalime stumdyti vieną dieną ten, kitą šen. Turi būti nuoseklumas ir aiškumas, o geriausi žaidėjai turi būti aikštėse.
Tikiu, kad idėja, kad nacionalinės rinktinės žaistų namie, yra gera. Tačiau tai turi būti ne lapkritį ar vasarį, o birželį arba liepą. Matysime, koks bus jų sprendimas po pasaulio čempionato.
– Kitą sezoną Eurolygoje žais 18 klubų, o tai reiškia, kad galiausiai dešimt komandų liks už atkrintamųjų varžybų borto. Šiais ir praėjusiais metais kai kurios komandos jau neturėjo šansų patekti į ketvirtfinalį likus penkiems turams. Gal yra ketinimų tai pakeisti, pavyzdžiui, paliekant be atkrintamųjų tik šešis klubus?
– Nežinau nė vienų varžybų pasaulyje, kad sezono pabaigoje nebūtų dėl ko kovoti. Daug kur taip nutinka, taip būna ir futbolo Čempionų lygoje ar nacionalinėse futbolo lygose. NBA irgi yra komandų, kurios nepatenka į atkrintamąsias varžybas. Tad kodėl mes turėtume būti išimtimi? Jei klubai Eurolygoje nebeturi šansų patekti į atkrintamąsias, jie vis tiek kovoja, vis tiek siekia aukštesnės pozicijos, nes mūsų komandos yra profesionalios.
Manau, kad būta daug pavyzdžių, kad šansų neturėjusi ekipa laimėdavo prieš tas, kurios stengiasi užimti kuo aukštesnę vietą prieš atkrintamąsias ar į jas patekti.
Aišku, dar yra iškritimo galimybės, bet prie dabartinio modelio tai neturi prasmės. Neturiu nusiskundimų, kaip mūsų komandos kovoja čempionato finiše.
– Kaip įsivaizduojate Eurolygos plėtrą? Kitą sezoną jūsų turnyre žais 18 klubų, o kiek galėtų rungtyniauti po dvejų metų, gal po ketverių, o gal po dešimties?
– Po dešimt metų prieš jus gal čia sėdės jau kitas vaikinas (šypsosi). Bet po dvejų metų dar turėčiau būti. O pats neįsivaizduoju plėtros per artimiausius penkerius metus.
Mes dažnai per daug skubame keisdami krepšinio sistemą. Tačiau reikia ir stabilumo.
Kitą sezoną prisidės Vokietijos ir Prancūzijos klubai, nes tai naudinga rinkodarai.
Tačiau, kalbant apie ateitį, mes galvojame, kad gali prasiplėsti šalių skaičius, bet ne klubų skaičius. 18 bus tas skaičius, kuris nesikeis, nes ir nacionalinės lygos nenorėtų, kad Eurolygos rungtynių skaičius augtų.
Be to, reikia kokybės. Kiekybė nebūtinai reiškia kokybę. Turi būti balansas tarp gerų komandų ir tvarkaraščio. Tikiu, kad klubų skaičius ateityje greitai nebesikeis. O kas bus po 10 metų, aš nežinau.
– Šį sezoną buvo incidentas per „Žalgirio“ rungtynes Maskvoje, kai laikrodininkas nukirpo svečių komandos atakos laiką. Ką galvojate apie tokius incidentus?
– Eurolygos pozicija aiški – mes negalime sau leisti klaidų. Mes atsiprašėme, kaip atsiprašė ir klubas.
Mes padarome klaidų. Jos neįprastos, tokių nebuvo daug metų. Tačiau iš jų mokomės ir darome, kad jos nepasikartotų. Mes reagavome į įvykį Maskvoje, bet tai buvo žmogaus klaida.
– Pastaruoju metu Madrido „Real“ ir Pirėjo „Olympiakos“ kalba apie pasitraukimą iš nacionalinių čempionatų. Ar įsivaizduojate, kad Eurolyga vieną dieną būtų su klubais, kurie pasitraukia iš nacionalinių čempionatų?
– Kai kuriose šalyse mūsų klubai turi sunkumų prisitaikyti prie nacionalinių čempionatų reikalavimų. Yra tam tikrų aplinkybių Ispanijoje ir Izraelyje. Apie tai turime kalbėtis.
Kartais tai atrodo tarsi varžybos tarp Eurolygos ir lygų, bet tai yra absurdas. Trečiadienį kaip tik vyko Barselonoje susitikimas su lygų atstovais, tarp jų ir LKL. Kalbėjomės apie rungtynių skaičių. Sakėme, kad mūsų rungtynių skaičius didelis, bet Eurolygoje tos rungtynės sutraukia ir virš 10 tūkst. sirgalių. Kuri vietinė lyga sutraukia tokius skaičius? Nė viena.
Ispanijoje vyksta tik šnekos, Graikijoje padėtis yra tradicinė – ten visada kyla sunkumų tarp didžiųjų klubų (šypsosi).
Mums reikia, kad Eurolyga ir lygos susitartų, o klubai jaustųsi patogiai. Tad laukia diskusijos.
– Ar Europos taurės turnyre vieta priklauso ne Vilniaus „Rytui“, o Lietuvos krepšinio lygai?
– Taip.
– Ar Europos taurės turnyro komandų skaičius gali keistis?
– Europos taurės varžyboms reikia laiko. Manome, kad formatas su 24 komandomis turi nusistovėti. Prieš kelerius metus turėjome iššūkių, kai FIBA viliojo komandas į savo Čempionų lygą. Dabar sugrįžome į bėgius, turime klubus, kokių mums reikia antrojo lygio turnyre. Tie klubai ambicingi ir turi tikslų patekti į Eurolygą, laimėję Europos taurės turnyrą.
Mūsų tikslas yra padidinti iš Europos taurės į Eurolygą patenkančių komandų skaičių, nes antrajame turnyre daugiau klubų nusipelnė šansų iškopti į Eurolygą. Dirbame prie to klausimo ir pradėsime pokalbius su klubais šia tema.
Kitą sezoną dar niekas nesikeis, bet šią idėją plėtosime, kad ne tik Europos taurės nugalėtojai patektų į Eurolygą.
