„Norėčiau padėkoti visiems miestams ir jų vadovams, kad priėmė krepšinio čempionatą, sukūrė šventės jausmą. Manau, kad jie nusipelnė didelės padėkos iš FIBA. Čempionatas buvo geras ir sportine prasme: pamatėme laiminčias tas komandas, už kurių pergales nebūtume statę nė skatiko. Tai parodo, kad krepšinis pasaulyje žengia į priekį.
Nemanau, kad lygoms, klubams ir patiems žaidėjams būtų naudinga nežaisti rinktinėse. Mūsų pagrindinis tikslas yra, kad rinktinės būtų kuo dažniau matomos žaidžiančios savose šalyse.
Esame patenkinti sirgalių skaičiumi arenose. Daugiau nei 650 tūkst. žmonių jau apsilankė arenose (spaudos konferencija vyko prieš finalo ir mažojo finalo rungtynes, – red.). Manau, kad tai geras rezultatas, kurį pasiekėme rengdami grupės varžybas tinkamuose miestuose“, – įžanginį žodį tarė P.Baumannas.
FIBA vadovas savo kalboje išskyrė krepšinio pasaulį nustebinusias Angolos, Filipinų ir Senegalo rinktines, taip pat – Suomijos nacionalinės komandos sirgalius. Skaičiuojama, kad Bilbao mieste vykusiose C grupės varžybose Suomiją palaikė per 8 tūkst. aistruolių. Anot P.Baumanno, tai nuostabus rezultatas, kurio FIBA nesitikėjo, o kitos nacionalinės federacijos turėtų tik pavydėti.
– Ką manote apie Angolos ir Australijos rungtynes grupėje? Ką daro FIBA, kad tokių dalykų nebūtų? – žurnalistai paklausė P.Baumanno.
– Mes nenorime matyti tokių dalykų – ši byla yra atvira, negaliu smulkiau apie ją kalbėti, nes vyksta tyrimas. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, būtų griežtos sankcijos. Sirgaliai perka bilietus, kad išvystų geriausius žaidėjus aikštėje, kad matytų juos besikaunančius. Ateityje imsimės priemonių, kad to išvengtume
– Galbūt vienas sprendimo būdų būtų po grupių varžybų traukti burtus – komandos iš anksto negalėtų žinoti varžovų ir jų pasirinkti.
– Gal tai ir geras pasiūlymas, tačiau tai būtų tikras košmaras organizaciniu požiūriu – kaip sirgaliams įsigyti bilietus, kaip sekti savo komandas, kur ir ką apgyvendinti. Tai būtų neįmanoma ir logistiniu požiūriu. Pasaulio čempionate žaidžiame ne vienoje vietoje, o skirtinguose miestuose, tad tai tikrai nėra įmanoma.
– Prieš šį čempionatą buvo nuspręsta panaikinti rungtynes dėl 5-8 vietų. Ar nesvarstoma jų gražinti per kitas pirmenybes 2019-aisiais?
– Rungtynės dėl 5-8 vietų tikrai nebus grąžinamos. Anksčiau jos būdavo rengiamos, tačiau nacionalinės federacijos, krepšininkai būdavo tuo nepatenkinti, sirgalių tai irgi nesudomindavo. Krepšininkams sunku po lemiamų pralaimėjimų eiti į aikštę dar kelioms rungtynėms. FIBA nusprendė, kad to nebereikia ir, manau, kad sprendimas yra teisingas.
– Prieš rungtynes dėl trečiosios vietos Prancūzijos rinktinė beveik neilsėjo. Ar tikrai geras sprendimas rengti pusfinalius ne tą pačią dieną?
– Suprantu šį nusiskundimą, tačiau olimpinėse žaidynėse žaidžiama kasdien beveik be pertraukų. Yra sakančių, kad pertraukų šiame čempionate buvo per daug ar jos per ilgos. Jeigu bus didelis nepasitenkinimas, galvosime, ką daryti, tačiau kol kas formalių nusiskundimų nebuvo.
– Pastarieji du Pasaulio čempionatai vyko Europoje. Galime būti užtikrinti, kad 2019 metų turnyras vyks kitame žemyne?
Rungtynės dėl 5-8 vietų tikrai nebus grąžinamos. Anksčiau jos būdavo rengiamos, tačiau nacionalinės federacijos, krepšininkai būdavo tuo nepatenkinti, sirgalių tai irgi nesudomindavo.
– Ne, čia neturime jokių taisyklių – čempionatas gali vykti bet kuriame žemyne.
– Nuo 2019 metų keičiasi FIBA kalendorius, rinktinės turės žaisti kvalifikacines rungtynes į Pasaulio čempionatą sezono metu. Kaip tai suderinsite su NBA, Eurolyga ir kitomis lygomis?
– Mes ir NBA turime aiškų planą, kaip per artimiausius 5-10 metų reikia populiarinti krepšinį visame pasaulyje. Turime užtikrinti, kad NBA komandų savininkai išleistų žaidėjus į pasaulio čempionatus. Nuo to visi tik laimi. Žinoma, šiame čempionate matėme ne vieną komandą, neturinčią kelių lyderių ar NBA krepšininkų, tačiau jose atsiskleidė nauji talentai.
Turime susitarimą ir su Eurolyga, kuri pritaria mūsų kalendoriaus idėjai. Galiausiai, krepšinio rinktinės yra nacionalinių federacijų dispozicijoje, jos turi derėtis su lygomis ir klubais dėl žaidėjų išleidimo į nacionalines rinktines. Nemanau, kad lygoms, klubams ir patiems žaidėjams būtų naudinga nežaisti rinktinėse. Mūsų pagrindinis tikslas yra, kad rinktinės būtų kuo dažniau matomos žaidžiančios savose šalyse.
Jeigu bus labai prieštaraujančių valstybių šiam kalendoriui – tai nėra problema. Jeigu nenori žaisti pasaulio čempionate – gali nežaisti, tau už nugaros yra daugybė šalių, kurios norėtų čia būti. Siekiant susitarimo visada reikia kažką paaukoti. Iš savo pusės paaukojome vieną Europos čempionatą, kad žaidėjai turėtų laisvą vasarą.
Faktai apie 2014 metų Pasaulio krepšinio čempionatą:
– Į turnyrą akredituota 2158 žiniasklaidos atstovai, o varžybos transliuotos 175 valstybėse
– Oficialus „Twitter“ hashtag'as #spain2014 buvo panaudotas daugiau nei 725 tūkst. kartų
– „Youtube“ svetainėje įkelta per 600 vaizdo įrašų, kurie surinko virš 25 mln. peržiūrų
– Arenose apsilankė per 650 tūkst. žiūrovų (vid. 8700 per rungtynes)
– Daugiausiai žiūrovų stebėjo lemiamą C grupės mačą tarp Suomijos ir Naujosios Zelandijos rinktinių – 15 483
