„Konkretus pavyzdys – Kauno „Žalgirio“ klubas pateikė Vyriausybei pasiūlymą dėl sporto varžybų organizavimo esant tam tikriems nustatytiems reikalavimams, – interviu BNS redaktoriui Vaidotui Beniušiui pirmadienį sakė Gitanas Nausėda. – Atsakymo nėra iki šiandien. Kodėl nėra? Trūko laiko, trūko noro?
Ar apskritai negalvojama šiuo klausimu? O reikėtų galvoti.“
Nors šalies prezidentas neįvardijo „Žalgirio“ pasiūlymo, 15min pasiaiškino, ko paprašė stipriausias Lietuvos krepšinio klubas.
Rodo į bandomuosius pavyzdžius Europoje
5011, 5131 ir 239 – tokie Kauno „Žalgirio“ lankomumo rodikliai šį Eurolygos sezoną, nuo pat pradžių paženklintą pandemijos.
Per trejas rungtynes sezono pradžioje rudenį spėjęs įsileisti ribotą žiūrovų skaičių, Kauno klubas ilgam atsisveikino su sirgaliais arenoje.
Suprasti akimirksniu
- Pastarąjį kartą daugiausia žiūrovų „Žalgirio“ arenoje buvo susirinkę praėjusių metų kovo 2 dieną, kai COVID-19 dar tik plintant po Europą į Eurolygos rungtynes su „Chimki“ susirinko 11,5 tūkst. žiūrovų.
- Tarp jų buvo ir pirmąsyk mače kaip šalies prezidentas apsilankęs G.Nausėda.
Antradienio vakaro rungtynės su Berlyno ALBA bus 13-osios, kai „Žalgiris“ Eurolygoje pasirodo prie tuščių tribūnų. Jos tuščios ir Lietuvos krepšinio lygos rungtynėse.
Skaičiuodamas nuostolius dėl neparaduotų bilietų 15,5 tūkst. vietų areną Nemuno saloje valdantis Kauno klubas ilgai ieškojo būdų, kaip išjudėti iš karantino sąstingio, kol į Vyriausybės kabinetus išsiuntė neįprastą pasiūlymą, pirmadienį įvardytą G.Nausėdos.
Savo pasiūlyme Sveikatos apsaugos, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms „Žalgiris“ prašo suteikti galimybę įsileisti sirgalių į areną, remdamasis Europoje jau surengtais eksperimentinio tipo renginiais.
„Tokio pobūdžio renginiais stengiamasi įrodyti, kad, palaikant visus saugumo kriterijus, didžiosios arenos yra pajėgios garantuoti dalyvių atstumų išlaikymą, saugų srautų valdymą, kaukių dėvėjimą, dezinfekciją ir svarbiausia – ventiliuojamas patalpas“, – rašoma „Žalgirio“ pareiškime ministerijoms.
Kauno klubas remiasi ir Europos Parlamentaro nario Domeneco Ruizo Deveso teiginiu, esą „kultūriniai renginiai neprisidėjo prie COVID-19 infekcijos plitimo, daugiau įtakos tam turėjo privačios šventės, kaip vestuvės, gimtadieniai“. Teigiama, kad barai ir restoranai taip pat kelia didesnį nerimą nei didelės arenos ar koncertų salės, kuriose laikomasi saugumo taisyklių.
Siekdamas prisitaikyti prie pandeminės padėties „Žalgiris“ priminė kelis eksperimentinius renginius Europoje:
2020 m. rugpjūtis, Leipcigas (Vokietija) – bandomasis pop koncertas su 1212 žiūrovais pagal tris scenarijus: a) jokių apribojimų (kaip iki COVID-19 pandemijos) b) žmonių susodinimas „šachmatais“ ir dukart daugiau įėjimų; c) tarp žmonių 1,5 m atstumas, keturis kartus daugiau įėjimų.
Skelbiama, kad per tyrimą, kurio metu naudojami kontakto matuokliai ir sukurtas kompiuterinis arenos modelis, vertinęs vėdinimo įtaką infekcijos plitimui, sėdimas koncertas su atstumų palaikymu ir FFP2 kaukėmis neprisidėjo prie pandemijos plitimo.
2020 m. lapkritis, Dortmundas (Vokietija) – „Konzerthaus“ arenoje buvo matuojama užsikrėtusio COVID-19 asmens galimybė užkrėsti kitus uždaroje erdvėje.
Padaryta išvada: dėvint apsaugines veido kaukes ir naudojant gerą ventiliacijos sistemą, aerozolio patekimas į išorę ar ant šalia esančių paviršių yra beveik neįmanomas, nes didelės patalpos savaime užtikrina užterštų dalelių prasisklaidymą, o patalpų ventiliavimas ir kondicionavimas jas ištraukia ir neleidžia kauptis ore.
2020 m. gruodis, Barselonos „Sala Apolo“ koncertų salė – 900 vietų salėje per bandomąjį renginį įleisti 463 žiūrovai. Dvi savaitės iki renginio jie turėjo atlikti testus, dėvėti FFP2 kaukes. Atstumų laikytasi nebuvo. Į šį eksperimentą taip pat buvo įtraukta ir kontrolinė 496 asmenų grupė, kuri nedalyvavo koncerte, gyveno įprasta savo kasdienine rutina – po 8 dienų šioje grupėje fiksuoti 2 užsikrėtimo atvejai, o tarp koncertą stebėjusių užsikrėtimų neužfiksuota.
Suprasti akimirksniu
- Pirmadienį per interviu BNS G.Nausėda teigė, kad reikėtų elgtis lanksčiau ir nebijoti suteikti atsakomybės organizatoriams.
- „Jeigu paskui paaiškės, kad kažkas buvo nepadaryta iki galo, teks susitaikyti ir priimti atsakomybę. Bet galbūt taip sugebėsime skleisti gerąją patirtį ir į kitas sritis, tai padės žmonėms jaustis ramiau, tvirčiau ir išgyventi tuos likusius, mano nuomone, keletą mėnesių, kurie bus sudėtingi ir prieštaringi, iki jei ne pergalingos pabaigos, tai galimybės atsipalaiduoti ir atsikvėpti.“
- G.Nausėda yra teigęs, kad apie 70 proc. žmonių Lietuvoje paskiepytI galėtų būti iki Mindauginių. Dabar paskiepyta apie 12 proc. visų Lietuvos gyventojų, persirgusių irgi apie 12 proc. Lietuvos prezidentas mano, kad jo iškeltas tikslas (70 proc. iki liepos 6-osios) dar realus, tikintis, kad skiepijimo tempas augs.
2021 m. vasaris, Liuksemburgas. Penkiuose gyvo garso eksperimentiniuose koncertuose dalyvavo po šimtą žmonių. Scena buvo įrengta viduryje salės (360°), aplink sėdimos vietos su atstumų palaikymu, žmonės dėvėjo kaukes. Visi koncertuose dalyvavę žmonės buvo testuojami prieš koncertą ir 7 dienos po koncerto, – teigiama, kad užsikrėtimų neužfiksuota.
2021 m. vasaris, Nyderlandai. Verslo konferencija su 500 dalyvių surengta „Beatrix“ teatre. Eksperimente žmonės padalinti į grupes po 250, 200 ir 50. Į konferenciją duris atvėrė PGR testo rezultatas ir kūno temperatūros pamatavimas. Kiekvienos grupės reikalavimai renginio metu buvo skirtingi, vieniems apsauginės veido kaukės buvo privalomos, kitiems – ne. Visos konferencijos metu buvo vykdomas dalyvių judėjimo stebėjimas, tačiau neuždrausti artimi kontaktai.
2021 m. kovas, Amsterdamas (Nyderlandai). Šokių ir muzikos renginiai vyko dvi dienas paeiliui, kiekviename po 1300 dalyvių arenoje, talpinančioje iki 17 tūkst. žmonių. Įėjimas tik su neigiamu COVID-19 testo rezultatu (iki 48 val.), sekamas asmenų judėjimas patalpoje. Dalyviai išskirstyti į 5 grupes – burbulus po 250 ir viena po 50, kiekviena grupė skirtingai judėjo, palaikė skirtingą atstumą, o viena grupė nedėvėjo kaukių – tyrimo rezultatai dar nėra žinomi.
Eksperimente dalyvautų 1,2 tūkst. žiūrovų
Atsižvelgus į jau įvykusius bei planuojamus vykdyti eksperimentinius renginius kitose kitose šalyse, kaip Prancūzija ir Danija, „Žalgiris“ paprašė ministerijų suteikti galimybę organizuoti nemokamas eksperimentinio tipo Eurolygos rungtynes.
„Pandemijos diktuojamu tempu gyvename jau 1 metus ir per šiuos metus sukaupėme labai daug patirties, praktinių ir teorinių žinių, o ir pavykę eksperimentai suteikia pasitikėjimo, jog renginių ir kultūros sektorius gali atsistoti ant kojų“, – rašoma „Žalgirio“ pareiškime.
Kauno klubas priminė, kad vasarį buvo leista vykdyti kalnų slidinėjimo paslaugas, o Liepkalnio pavyzdys parodė, kad galima saugiai organizuoti žmonių sambūrius lauke.
„Manome, kad eksperimentinis renginys uždarose patalpose leistų greičiau sumažinti ribojimus ir renginiams lauke (atvirose erdvėse) bei sudarytų prielaidas juos organizuoti su žiūrovais. Puikus toks pavyzdys būtų futbolo rungtynės bei kiti lauko renginiai“, – sakoma „Žalgirio“ pareiškime.
Be to, „Žalgirio“ teigimu, eksperimentinis renginys būtų palanki platforma imuniteto paso idėjos įgyvendinimui ir veikimo plano tobulinimui.
Kauno klubas pateikė konkretų pavyzdį, kaip galėtų surengti 1200 žiūrovų eksperimentinį bandymą „Žalgirio“ arenoje, kurioje iš viso telpa 15,5 tūkst. žmonių.
Akcentuojama, kad per tokį bandymą žiūrovams būtų būtinos kaukės, atstumai tarp sėdinčių žmonių, PGR testas prieš renginį ir po jo.
Eksperimento dalyviams prieš renginį būtų patikrinta temperatūra, o paskui jie turėtų laikytis saviizoliacijos taisyklių. Bilietų prekyba vyktų tik internetu.
„Žalgiris“ paryškino technines arenos galimybes. Klubo teigimu, ištraukiamo arenos oro kiekis bei intensyvumas vėdinimo sistemose yra 400 000 m3/h. Taip visas arenoje esantis oras būtų pakeistas nauju kas 13 minučių. Pagrindinėje salėje nebūtų leidžiama valgyti ir gerti.
Klubas detaliai aprašė po kiek žiūrovų būtų leidžiama į kiekvieną iš trijų arenos aukštų, turinčių savo dalis.
„Manome ir norime įrodyti, kad čia vykstantys renginiai yra kur kas saugesni, nei lankymasis kitose viešose vietose. Tikimės, jog galėsite atsižvelgti į mūsų pasiūlymą eksperimentinio renginio organizavimui“, – teigiama „Žalgirio“ pasiūlyme.
Pasiūlymas buvo išsiųstas į dvi ministerijas – Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų.
Pirmadienį „Žalgiris“ gavo atsakymą, jog pasiūlymas bus nagrinėjamas.
