Šeimininkų gretose nuo mačo pradžios jautėsi šioks toks atsipalaidavimas. Taip jau kartais atsitinka, kai žaidi prieš prasčiausią lygos komandą, kuriai dar trūksta 4 svarbių rotacijos žaidėjų. Tačiau tas atsipalaidavimas greitai išgaravo, kuomet Aleksejaus Švedo aštrūs perdavimai bei sunkūs tritaškiai užkūrė „Chimki puolimą pirmojoje rungtynių pusėje. Po ilgosios pertraukos kauniečiai grįžo ant parketo pakeitę tik savo intensyvumą, o to užteko perlaužti rungtynių eigą. Paanalizuokime giliau šio mačo esminius momentus ir tokių “dviejų skirtingų pusių priežastis.
Pirmosios pusės vargai
Reikia pripažinti, kad akimirkomis Kauno „Žalgirio“ gynyba priminė tą, kurią matėme lapkričio mėnesio pralaimėjimų serijos metu.
Ice gynybos sistema, neleidžianti varžovams naudotis užtvaromis, kūrė daug nesusikalbėjimų. Dar daugiau, tokioje sistemoje buvo duota didelė laisvė vienam iš talentingiausių Eurolygos žaidėjų su kamuoliu – A.Švedui, kuris pirmojoje rungtynių pusėje priiminėjo teisingus sprendimus ir dalinosi kamuoliu su komandos draugais.
Šiam žaidžiant du prieš du, „Žalgiris“ jį stūmė link galinės linijos nuo užtvaros. J.Lauvergne'ui pasitinkant rusą, pasaugoti prancūzo iš silpnosios pusės (aikštės pusės, kurioje yra mažiau žaidėjų) itin giliai į baudos aikštelę turėdavo ateiti vienas iš komandos draugų. Didžiausia problema ta, kad šioje situacijoje A.Švedas geba puikiai nusimesti kamuolį į priešingą aikštelės kampą. „Žalgirio“ planas buvo atlikti X Out veiksmą, kuriame tokio perdavimo metu į kampą eina žaidėjas, stovintis aukščiau ties tritaškiu, o į baudos aikštelę J.Lauvergne'ui padėti nusileidęs žmogus po perdavimo kyla į jo vietą.
Taip viskas atrodytų idealiame scenarijuje. Tačiau „Chimki“ lyderis pirmoje rungtynių pusėje sugebėjo būti žingsniu priekyje visų žalgiriečių. Ar tai būtų perdavimas aukštaūgiui, imituojant perdavimą į tolimą kampą, ar atvirkščiai. Ar gilesnis prasiveržimas ir atmetimas atgal ant tritaškio, kur „Žalgirio“ žaidėjas jau nuėjęs padėti į pagalbą, tikėdamasis perdavimo į kampą. Aleksejus pirmojoje rungtynių pusėje pats surinko 12 taškų, tačiau atliko net 7 rezultatyvius perdavimus. Tai yra ta kaina, kurią komandos moka, kuomet nedvigubina A.Švedo ir leidžia jam pačiam priimti sprendimus.
Juo labiau, ši „Žalgirio“ gynybos sistema šlubavo dar iki pačios užtvaros. Pirmojo kėlinio viduryje Marius Grigonis A.Švedui tiesiog atidarė koridorių link krepšio, tikėdamasis ateinančios užtvaros. Sunku pasakyti, ar tai buvo nesusikalbėjimo, ar tiesiog lietuvio koncentracijos klaida.
Tuo tarpu, antrojo kėlinio paskutinėse atakose akivaizdžiai trūko komunikacijos. Iš pradžių A.Milaknis nebestūmė savo tiesioginio varžovo nuo užtvaros, kuomet J.Lauvergne‘as buvo užėmęs būtent tokią gynybinę poziciją. Kitoje atakoje vaizdas atvirkštinis – L.Lekavičius pasiruošęs žaisti ice gynybą, o J.Lauvergne‘as ginasi pagal kitą sistemą.
Tokie nesusitarimai ir nesusikalbėjimai naudojant šią gynybos sistemą, nori nenori, privertė prisiminti juodžiausią šio kauniečių sezono atkarpą, kadangi tokiu būdu buvo praleisti net 17 iš 48 pirmojoje rungtynių pusėje „Chimki“ pelnytų taškų.
Kosminis trečiasis kėlinys ir jo priežastys
Jei galvojate, kad „Žalgiris“ po prastos pirmosios rungtynių pusės gynyboje pakeitė savo pasirinkimus ir pradėjo remtis naujais susitarimais – klystate. Tai labiau Šarūno Jasikevičiaus, tačiau tikrai ne Martino Schillerio filosofijos bruožas. Austras linkęs laikytis savo filosofijos, tikintis geresnio jos išpildymo. Šį kartą tai buvo ne mažiau veiksminga.
„Žalgiris“ tiesiog padidino savo intensyvumą gynyboje, o tai atrakino visai kitą kauniečių žaidimą. Tenka pripažinti, kad ir patys varžovai antrojoje rungtynių dalyje greitai grįžo prie savo blogųjų įpročių, kurie juos skandina viso sezono metu.
Trečiojo kėlinio pradžioje, dar vis turėdami rungtynių kontrolę savo rankose, palankiose situacijose jie neišnaudojo komandinių pražangų iki limito. Vėliau, tą limitą pasiekę, jie net 4 kartus tą padarė nereikalingose situacijose, taip padovanoję Kauno ekipai 8 lengvus taškus nuo baudų metimo linijos. Aleksejus Švedas grįžo prie savo individualaus žaidimo, kuriame kamuolys jo rankose užsibūna per ilgai ir metimai yra forsuojami tiktai tam, kad juos išmestų.
Padidėjęs „Žalgirio“ intensyvumas gynyboje nesumažino jų klaidų. Tačiau skirtingai nei iki pertraukos, „Chimki“ šiomis klaidomis ir laisvais metimais nepasinaudojo. Žinoma, R.Kurtinaitis ir vėl galėtų turėti pasiteisinimą, kad juos metė ne J.Timma ar J.Jerebko, o J.Voronovas ar V.Zaitsevas. Pastarasis atakuoja vos 34 proc. taiklumu iš toli, J.Voronovui tai buvo vos šeštosios Eurolygos rungtynės šiame sezone.
Tačiau jokių pasiteisinimų negali būti kalbant apie Maskvos ekipos gynybą. Neveltui būtent jie yra paskutinėse vietose pagal bet kokius gynybinius reitingus ar varžovų pataikymo procentus. Apatiškai šioje aikštelės pusėje bėgiojantys žaidėjai, sekundėmis, net ne akimirkomis, į pagalbą vėluojantys savo komandos draugams... 2 prieš 2 gynybos sistemos, kuriose D.Bookeris primena šuniuką, bandantį pasiekti tarp dviejų žmonių mėtomą kamuolį. Tokiomis šiltnamio sąlygomis M.Grigonis pasiekė savo rezultatyvių perdavimų rekordą Eurolygoje, atlikęs net 8, o J.Lauvergne‘as – tų perdavimų surinkėjas – taškų (29) ir naudingumo balų (38).
Kalbant apie „gimtadienio“ rungtynes sužaidusį prancūzą, labiausiai žavi jo sugebėjimas žaibiškai leistis link krepšio po pastatytų užtvarų, kurie varžovų pikenrolo gynybai sukelia didelį galvos skausmą, o tokiai komandai kaip „Chimki“ – neišsprendžiamą dilemą. Pastebėkite ir tai, kaip prancūzas po atkovotų kamuolių sprintuoja į greitą puolimą. Tikslios statistikos nėra, bet per rungtynes tokiais sprintais jis sau arba komandos draugams uždirba bent po 4-5 taškus.
Ketvirtasis rungtynių kėlinys po uraganiško trečiojo, pasibaigusio rezultatu 39:13, tapo tik eiliniu formalumu, kuriame jaunieji žalgiriečiai galėjo išbandyti savo jėgas Eurolygoje, o Aleksejus Švedas – pasigerinti savo statistiką.
Apibendrinimas
Vėl išnirusios „Žalgirio“ problemos gynyboje šiek tiek neramina, ypač žinant, su kokiais varžovais artimiausioje ateityje teks rungtyniauti. Tokios, kokia ji buvo šiandien, užteko, tačiau Maskvos ekipos šiame sezone, kaip rimtos varžovės, laikyti nereikėtų.
Didžiulis testas – jau kitą savaitę, kai teks svečiuotis Rusijoje bei bandyti atsirevanšuoti Maskvos CSKA bei Sankt Peterburgo „Zenit“ ekipoms.
