Lietuvos devyniolikmečių rinktinė jau gegužės 28-ąją, o dvidešimtmečių – birželio 11-ąją pradėjo pasiruošimą pasirodymams pasaulio ir Europos čempionatuose.
Tad šios kontrolinės Lietuvos jaunimo rinktinių tarpusavio rungtynės antradienio vakarą teturėjo būti įžanga į oficialius turnyrus. Bet tai nebuvo eilinis draugiškas mačas.
Senutėlės „Kaustos“ salės tribūnose įsitaisė žalgiriečiai Marius Grigonis ir Laurynas Birutis, „Žalgirio“ skolinami Paulius Valinskas ir Matas Jogėla, taip pat – gynėjai Martynas Varnas ir Karolis Giedraitis, krūva trenerių, kažkur matytų krepšinio asmenybių.
Kamputyje kukliai įsitaisė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, ilgai negalėjęs pakelti akių nuo įtampą keliančių mikrodvikovų.
Tai buvo tikros šunų pjautynės, kuriose daugelio akys smigo į du alfa šunis – devyniolikmečių rinktinės atakų generolą Roką Jokubaitį ir dvidešimtmečių rinktinės įžaidėją Arną Veličką.
Vienoje aikštės pusėje, su žaliais marškinėliais, išpūtęs krūtinę stovėjo Arnas Velička. Dar prieš porą metų jam buvo užklijuota „kito Šaro etiketė“. Šio jaunuolio fenomenas po ilgos pertraukos grąžino į Lietuvos krepšinio radarus signalą apie naujo solidaus įžaidėjo užuomazgas.
Tačiau aukštas 195 cm ūgio ilgų galūnių atakų organizatorius buvo įstrigęs Barselonos krepšinio piramidėje, susigrąžino žaidimo skonį Estijoje, o dabar iš naujo užsimojęs bando pramušti tą kietą stogą, skiriantį jaunimo ir vyrų krepšinį.
Anapus vidurio linijos kiek pasikuprojęs, bet labai susitelkęs kovos laukė Rokas Jokubaitis su balta apranga.
A.Veličką savo perspektyvomis ir tobulėjimu pralenkęs naujasis Šarūno Jasikevičiaus mokinys, pirmas prasibrovęs į pagrindinę „Žalgirio“ komandą ir žadantis labai įdomią karjerą profesionalų krepšinyje.
Sumaniai žaidimą kontroliuojantis įžaidėjas jau buvo išbandytas ir Eurolygos mūšiuose. Apie R.Jokubaičio debiutą „Žalgirio“ treneris atsiliepė tik geriausiais žodžiais.
Vienas norėjo įrodyti, kad tai jis vis dar yra perspektyviausias atakų organizatorius Lietuvoje. Kitas – kad ne veltui sulaukė tokio Šarūno Jasikevičiaus pasitikėjimo. Aplinkui juos stovėjo dar bent 22 ambicingi jauni vyrai, norėję įrodyti, kas čia geriausi.
Teisėjo į viršų išmestas ginčo kamuolys įkaitusioje „Kaustos“ salėje pradėjo kovą lyg koks šūvis iš ginklo. Vos jam nuaidėjus, U19 ir U20 krepšininkai kibo vieni kitiems į atlapus. Arnas Velička susirėmė su Roku Jokubaičiu.
Jau vieną draugišką mačą sužaidę ir daugiau nei dvi savaites sportuojantys devyniolikmečiai taip kibo vyresniems į gerkles, kad jau pirmosiomis minutėmis prirėmė juos prie sienos 9:2.
Tačiau A.Veličkos ir jo bendražygių fiziškas jaunesniųjų žaidimas neišgąsdino. Netrukus rezultatas apsilygino, o ant suolo pasodintas R.Jokubaitis piktai trinktelėjo per kėdę – jo oponentas Arnas ką tik įsūdė tritaškį šeštą atakos sekundę, o prieš tai efektyviu perdavimu inicijavo rezultatyvią ataką.
Bet sugrįžęs ant parketo R.Jokubaitis su antrojo kėlinio sirena sutrepsėjo gražų stepbacką prie tritaškio linijos. Kai krepšio tinklelis maloniai suspurdėjo, R.Jokubaitis triumfuodamas dar parodė kažkokius ženklus U20 rinktinės atsarginių suolui.
„Po rungtynių apie tuos ženklus persimetėme keliais žodžiais su Vitalijumi Koziu. Truputį mane paauklėjo, bet nieko... Iš tų emocijų taip būna, – šyptelėjo R.Jokubaitis. – Jautėsi, kad dvikova buvo gera.“
Po ilgosios pertraukos, per kurią dešimtys žiūrovų ištrūko iš salės įkvėpti gryno oro, U19 rinktinė didžiąją laiko dalį laikė iniciatyvą savo rankose ir apgynė pergalę 86:81.
Kaip orkaitė šildžiusi „Kaustos“ salė įkaito nuo emocijų, kai teisėjai jaunuoliams skirstė abipuses ir technines pražangas. Varžovai siuntė vieni kitus velniop, stumdėsi ir gnaibėsi replikomis.
R.Jokubaitis per 26 minutes pelnė 14 taškų (6/10 met.) ir atliko 1 rezultatyvų perdavimą, o A.Velička atsakė 18 taškų (7/12 met.) ir 5 rezultatyviais perdavimais.
Po agresyvios kovos vyrukai paspaudė vieni kitiems rankas ir išsiskirstė atgal į viešbutį.
„Labai smagus jausmas, – paklaustas, ką devyniolikmečiams reiškia pergalė prieš metais vyresnius priešininkus, 24sek tikino R.Jokubaitis. – Vis tiek, metais vyresni. Aišku, anksčiau tas vienerių metų skirtumas jausdavosi labiau – didesni mus daužydavo, apstumdydavo. Bet dabar juos nugalėti labai smagu.
Be abejo, čia buvo jų pirmos draugiškos rungtynės ir negalime per daug džiūgauti. Bet treneriai pagyrė už gerą darbą ir patys džiaugiamės, kad nugalėjome.“
Nauji ginklai
R.Jokubaitis laukė šių draugiškų rungtynių.
46 praėjusio sezono rungtynėse jam teko pasigalynėti ir su vyrais iš Stambulo „Fenerbahče“, Maskvos CSKA, Tel Avivo „Maccabi“. Dauguma jo priešininkų buvo vyresni, labiau patyrę ar fiziškai stipresni. Tad po metų Šarūno Jasikevičiaus krepšinio klinikoje Rokui Jokubaičiui buvo smalsu pasitikrinti, kaip jis išsistiebė tarp savo bendraamžių.
„Tikrai labai laukiau rinktinės, – neslėpė R.Jokubaitis. – Visada gera žaisti už rinktinę, bet tiesiog visą sezoną praleidau su vyresniais žaidėjais, todėl norėjau pasibandyti su bendraamžiais.
Čia galiu jaustis lyderiu – galiu paskatinti, ko gal negalėjau padaryti pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje. Manau, daug pasiėmiau iš Jasikevičiaus. Jaučiasi, kad kartais kažkurioje situacijoje gal galiu patarti. Ne visada esu tikras, bet tuo metu iš emocijų kažką pasakau, gal ir griežtesniu žodžiu. Tas griežtumas perėjo iš Šaro (šypsosi.).
Bet įžaidėjo pozicijoje dabar jaučiuosi tvirtas. Galiu duoti patarimą.“
| Eurolyga | 5,8 min. | 2,6 tšk. | 0,6 perd. |
| LKL | 11,4 min. | 4,4 tšk. | 1,5 perd. |
| NKL („Žalgiris-2“) | 24,8 min. | 12,4 tšk. | 5,1 perd |
Per metus R.Jokubaitis išklausė daugybę Š.Jasikevičiaus krepšinio ir gyvenimo paskaitų. Jis buvo mestas į Eurolygos kovų ringą ir jame turėjo numatyti aukščiausio lygio atlikėjų Europoje veiksmus.
Natūralu, kad po tokio sezono R.Jokubaitis žengė didžiulį žingsnį į priekį. Bet 2018-2019 m. sezono pabaigoje jis ėmė stebinti ne tik savo meistriškumu. Anksčiau atletiškumu neišsiskyręs gynėjas staiga ėmė skraidyti virš lanko.
Ir tose draugiškose rungtynėse su dvidešimtmečiais R.Jokubaitis sykį pakilo virš lanko, bet sudvejojo, vietoj dėjimo pasirinko metimą ir gan skaudžiai nusileido ant parketo.
Šaras nori, kad žaidėjai visų rungtynių metu būtų susikaupę. Būna, kartais patikrina – užduoda kokį nors klausimą.
Jam dar reikia išmokti sukontroliuoti savo kūną, kuris dabar gali gerokai daugiau nei anksčiau. Jam dar reikia išmokti suvaldyti naujus savo ginklus.
„Tai geros „Žalgirio“ sistemos padarinys, – neabejoja R.Jokubaitis. – Sistemingai dirbame su fiziniu rengimu. Šuolis pagerėjo ne dėl to, kad dirbau daugiau su šuoliu, bet sustiprėjo visas kūnas. Gal prisidėjo tai, kad dabar dažniau dirbu su štangomis. Anksčiau to buvo mažiau. „Žalgiryje“ dirbame sistemingai tiek treniruoklių, tiek krepšinio salėje. Manau, tai ir padėjo.“
Šaro pamokos
Auganti jėga, greitis ir šuolis greitai R.Jokubaičiui padės įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus ant parketo. Daug idėjų jis turėjo pasisemti iš Šarūno Jasikevičiaus, kuris įžaidėjui sezono metu skyrė išskirtinį dėmesį.
Net kai aikštėje jau viskas būdavo aišku ir Š.Jasikevičius jau galėdavo ramiai pritūpti į savo vietą, R.Jokubaičio veiksmai aikštėje buvo stebimi ir vertinami iki paskutinio veiksmo.
Pavyzdžiui, LKL pusfinalio serijoje su Panevėžio „Lietkabeliu“ žalgiriečiams užbaiginėjant rungtynes, Šaras nuo kėdės garsiai patarinėjo R.Jokubaičiui po kiekvieno epizodo. 18-metis prieidavo pasiteirauti stratego dėl ir gerų, ir blogų savo sprendimų.
Ta Šaro krepšinio mokykla neturėjo darbo valandų – ji veikė kiekvieną rungtynių ar treniruočių akimirką.
Gerai pagalvojęs, R.Jokubaitis išskyrė Š.Jasikevičiaus patarimą, apie kurį žaisdamas jis galvoja labiausiai.
„Galbūt aikštėje atrodyti solidžiai, – 24sek teigė R.Jokubaitis. – Nebandyti nuversti kalnų ar pasirodyti. Neperdegti.
Šaras visada prašydavo manęs padaryti gerą pražangą, priimti geriausią sprendimą. Būdavau susikoncentravęs smulkioms detalėms, kurias jis norėdavo, kad išpildyčiau.
Būna, treneris vis manęs paklausdavo, ką turėjau daryti ir panašiai. Dažniausiai atsisuka pasakyti visai komandai, bet kai kreipiasi asmeniškai, atrodo, tuomet būni išsigandęs. Tačiau vėliau pagalvoji, jog esi jaunas, bet va, tau nepamiršo pasakyti patarimo net rungtynių metu.
Šaras nori, kad žaidėjai visų rungtynių metu būtų susikaupę. Būna, kartais patikrina – užduoda kokį nors klausimą. Jei nepasimeti, žino, kad nesėdi ant suolo ir nekrapštai nosies – esi pasirengęs žaisti.“
R.Jokubaitis sulaukė Š.Jasikevičiaus įvertinimo. Kai „Žalgiriui“ sunkiais žiemos mėnesiais treneris ieškojo įžaidėjo, kuris galėtų išjudinti sustingusį žaliai baltų puolimą, Stambule, „Fenerbahče“ namų tvirtovėje, Šaras užvedė užbuksavusią puolimo mašiną jos raktelius įteikęs R.Jokubaičiui.
Po rungtynių jau kalbėdamas nebe žiniasklaidai Š.Jasikevičius pabrėžė, kad R.Jokubaitis net geriau nei NBA duonos ragavę Nate'as Woltersas ar Derrickas Waltonas suprato, kaip įvesti kamuolį į norimas pozicijas.
2018-2019 m. sezoną kamuolio įvedimas į reikiamas situacijas buvo bene dažniausiai akcentuotas „Žalgirio“ trenerio komponentas.
„Tai reiškia labai daug, nes Šaro sistemoje įžaidėjai yra branduolys. Jie sustato komandą, jie parengia atakas.
Yra deriniai ir viskas labai sustyguota. O įžaidėjo užduotis, kad kitas žaidėjas priimtų kamuolį reikiamoje vietoje. Kad kitas žaidėjas perbėgtų į kitą vietą, jei stovi ne ten. Nuo įžaidėjo priklauso labai daug, – 24sek pasakojo R.Jokubaitis. – Tokiame aukštame lygyje įžaidėjus spaudžia ir nelengva suvadovauti komandai. Ant įžaidėjo pečių krenta didžiulė atsakomybė – spaudžia ir treneris.
Bet jeigu komandą gerai įvedi į derinį, atsiranda labai daug laisvų kelių tiek centrams, tiek žmonėms kampuose. Skamba paprasta, bet aikštėje labai sudėtinga tą padaryti.“
Vasaros dilema
Ruošdamasis pasaulio devyniolikmečių čempionatui R.Jokubaitis nepraleidžia svarbiausių krepšinio naujienų.
Jis mato, kaip po truputį pildosi 2019-2020 m. sezono „Žalgirio“ dėlionė.
Komandos gynėjų grandyje jau yra tokie vyrukai kaip Marius Grigonis bei Thomasas Walkupas, sugrįžta Lukas Lekavičius, turėtų likti ir Leo Westermannas. Maža to, „Žalgirio“ radare yra pagrindinis įžaidėjas.
Žalgiriečiai per sezoną Eurolygoje, LKL ir KMT suskaičiuoja per 80 rungtynių, bet net ir tokiame rungtynių konvejeryje R.Jokubaičiui gali būti sunku atrasti vietos susidariusioje spūstyje.
Sirvydis yra vienas geriausių mūsų amžiaus žaidėjų, bet kai jis padavė paraišką, pagalvojau: o kuo aš prastesnis?
„Dar nežinau, ką darysiu. Dėl kito sezono dar nekalbėjau nei su agentu, nei su klubu. Bet jeigu „Žalgiris“ nieko nepasakys, tai lauksiu sezono pradžios ir dirbsiu. O ką nuspręs toliau – skolinti, ar kažkur... Neatmetu ir skolinimo galimybės, – 24sek pasakojo R.Jokubaitis. – Kai jauni žaidėjai išeina į kitas komandas galbūt gauna daugiau laisvės. Man tai nebūtų nepriimtinas dalykas.
Neatmesčiau ir tokios galimybės, bet jeigu tektų ir toliau žaisti pagrindinėje komandoje, turėčiau vėl viską įrodyti iš naujo. Lauktų sunkus darbas treniruotėse ir vėl turėčiau prisijaukinti trenerį.
Manau, visais atvejais bus gerai.“
Dar vieneri metai aukščiausio lygio Šarūno Jasikevičiaus krepšinio klinikoje ar reikšmingesnis vaidmuo ir daugiau minučių LKL – svarstyklės, kuriose R.Jokubaitis dar negali įžvelgti aiškaus pranašumo.
Jeigu Rokas Jokubaitis būtų „Žalgirio“ generalinis vadybininkas ir pats spręstų savo situaciją kitam sezonui, jam būtų nelengva priimti galutinį sprendimą.
„Čia yra sudėtingiausias klausimas, ko norėčiau labiau. Aišku, likti „Žalgiryje“ pas tokį trenerį yra tikrai žiauriai gerai. Tobulėčiau tiek psichologiškai, tiek aikštėje.
Bet kita vertus, kitame klube, kur gaučiau daugiau laisvės, minučių, gal išaugtų pasitikėjimas.
Visur pliusai, kur tik pažiūrėsiu“, – neapsisprendžia įžaidėjas.
NBA svaigulys
R.Jokubaitis devyniolikmečių rinktinėje dalijasi kamuolį su kitais perspektyviais šalies krepšininkais.
Štai kitas talentingas gynėjas Dovydas Giedraitis linksmai prisijungė prie interviu ir išklausė visą 15 minučių pokalbį su komandos įžaidėju.
Už storų „Ibis Kaunas Centre“ viešbučio sienų vakarieniavo tokie perspektyvūs bendražygiai kaip Erikas Venskus, Simas Jarumbauskas, Martynas Arlauskas ir kiti.
Ši devyniolikmečių rinktinė pretenduotų į dar aukštesnes pozicijas, jei pasaulio čempionate būtų žaidęs Vilniaus „Ryto“ atstovas Deividas Sirvydis. Vis dėlto neseniai 19-ąjį gimtadienį atšventęs jaunuolis dabar apsistojęs ne Kauno, o JAV viešbučiuose, kuriuose laukia NBA naujokų biržos.
Tokiame klube pasakyti, kad negaliu ateiti į rytinę treniruotę, nes turiu eiti į mokyklą... Nelabai norėjau rizikuoti.
Birželio 20-osios nakties su nekantrumu galėjo laukti ir R.Jokubaitis, bet jis nepateikė paraiškos dalyvauti naujokų biržoje.
Nors, kaip pripažino 24sek, tokia pagunda buvo sukilusi.
„Iš pradžių gal ir buvo tokių abejonių. Sirvydis yra vienas geriausių mūsų amžiaus žaidėjų, bet kai jis padavė paraišką, pagalvojau: o kuo aš prastesnis? – atviravo R.Jokubaitis. – Tačiau kai pakalbėjau su agentu, po mano skambučio jis iškart suprato, kad viskas dėl to, jog Deividas pateikė paraišką.
Gal dabar net ir nenorėčiau dalyvauti naujokų biržoje, nes savyje jaučiu, kad dar ne metas. Dar taip nepasitikiu savo jėgomis, kad būčiau pasirengęs žengti kitą žingsnį už Atlanto.
Pagalvojau, pasitariau su agentu, šeima – niekas neprieštaravo teikti paraiškos kitiems metams. NBA naujokų birža nedega. Dar turiu daug metų pateikti tą paraišką.
Bet labai džiaugiuosi dėl Sirvydžio. Tikrai smagu, kad geras draugas taip arti NBA. Jei jį pašauks, pasidžiaugsiu ir palinkėsiu jam sėkmės.“
R.Jokubaičio galvoje kartais sukasi mintys apie Šarūno Jasikevičiaus pamokas, sprendimus dėl ateities „Žalgiryje“, NBA, devyniolikmečių rinktinėje. Bet dienos pabaigoje tai dvyliktokas, kuriam būdingi ir žemiški rūpesčiai. Pavyzdžiui, dvyliktos klasės brandos egzaminai.
„Ibis Kaunas Centre“ viešbučio foje prieš vakarienę krepšininkai kaip tik šnekučiavosi ne apie pergalę prieš dvidešimtmečių rinktinę, o apie paskutinį istorijos egzaminą.
Pats R.Jokubaitis dėl įtempto LKL tvarkaraščio dažniau plušėjo Šaro treniruotėse, o ne prie knygų.
„Šiandien jau parašėme paskutinį, ketvirtą egzaminą, – antradienį 24sek pasakojo R.Jokubaitis. – Tikiuosi, visus išlaikysiu ir nebus nesąmonių, kad po to nereiktų Kretoje iš gėdos neišeiti iš kambario, kai visi gausim egzaminų atsakymus (šypsosi.)
Manau, kad parašiau visai neblogai, palyginus, kiek šiemet lankiau mokyklos ir kiek šiemet turėjau žinių. Tokiame klube pasakyti, kad negaliu ateiti į rytinę treniruotę, nes turiu eiti į mokyklą... Nelabai norėjau rizikuoti. Bet mokytojai, aišku, suprato. Kiek galėjau, ėjau padirbėti papildomai.
Manau, viskas bus gerai – gausiu atestatą (šypsosi.).“
Paklaustas, ar mokykloje yra mokytojas, griežtesnis už Šarą, R.Jokubaitis akimirką pagalvojo ir atsakė: „Na... Galbūt kai buvau septintokas, fizikos mokytoja gal ir atrodė pikta. Bet tada nežinojau, kad yra Šaras ir kad galiu sutikti kažką griežtesnio.“
