| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Chimki“ | 20:00 | Kaunas |
Dee Bostas prieš savaitę matė „Žalgirio“ rungtynes su „Barcelona“. Jis iki šiol atsimena pagrindines smulkmenas, nulėmusias žalgiriečių pralaimėjimą.
Nors Kaune praleido tik 3–4 mėnesius, amerikiečiui taip įstrigo „Žalgirio“ komanda, kad jis mielai laisvu laiku įdėmiai seka buvusių bendražygių žaidimą.
O viešbučio kambaryje jis dažnai užsibūna dėl šalčio Rusijoje. Nors žaidžia Maskvos priemiesčio klube „Chimki“, dauguma krepšininkų vis tiek gyvena Maskvoje, netoli CSKA „Megasport“ arenos.
Į rungtynes ir treniruotes „Chimki“ žaidėjus vežioja vairuotojai. Kelionė, jei nėra spūsčių, užtrunka apie 20 minučių. Eurolygos mačus „Chimki“ žaidžia Mytiščiuose, kitame Maskvos priemiestyje. Per spūstis kartais kelionė ten trunka ilgiau nei skrydis į Lietuvą.
D.Bostas net nusipurto, pagalvojęs apie šaltį Maskvoje. Prancūzijos, Turkijos ar net Venesuelos klubuose rungtyniavęs smulkus 188 cm ūgio gynėjas sunkiai pakelia minusinę temperatūrą.
„Velniop tokį orą“, – juokiasi D.Bostas, mieliau liekantis savo kambaryje, kur žiūri krepšinį, aktyviai bendrauja su žmona ir dviem vaikais, draugais ir gerbėjais socialiniuose tinkluose, ar žaidžia FIFA.
Beje, D.Bosto meilė futbolui unikali. Jaunystėje vidurinėje jis žaidė dviejose komandose – krepšinio ir amerikietiškojo futbolo. Kaip stereotipinis amerikietis NFL gerbėjas, jis spjovė į europietišką futbolą.
Tačiau vos tik prieš porą metų užsivilko „Monaco“ klubo marškinėlius ir pamatė UEFA Čempionų rungtynes, jį taip užkabino futbolas, kad dabar gerai pagalvotų, ką rinktųsi žiūrėti laisvalaikiu, jei tuo pačiu metu rodytų Eurolygos finalą ir UEFA Čempionų lygos mūšį dėl trofėjaus.
„Neymaras ir Mbappe“, – ne „Real“ ar „Barcelona“, „Manchester United“ ar „Chelsea“, o žaidėjus kaip savo favoritus futbole išskiria Dee.
Beje, FIFA gerai žaidžia ir kitas žalgirietis Paulius Valinskas, jis būtų pirmas „Žalgirio“ žaidėjas, kuriam nusileidęs Vilniaus oro uoste, prieš kelionę autobusu į Kauną, ketvirtadienį būtų parašęs D.Bostas.
Tiesa, P.Valinskas dabar paskolintas Panevėžio „Lietkabeliui“. Šiek tiek pasikeitęs visas „Žalgiris“, bet D.Bostas laukia susitikimų su žalgiriečiais „Žalgirio“ arenos koridoriuose.
Daug Europos trenerių yra reiklūs, bet Šaras yra LABAI reiklus. Kartais būna visko, bet Šaras stumia „Žalgirį“ iki pat galimybių ribos.
Kaune praėjusią vasarą į „Žalgirį“ atvykęs legionierius rungtyniavo tik iki gruodžio vidurio, tad nespėjo įleisti į žaliai baltų klubą šaknų.
Jo karjerą „Žalgiryje“ pakeitė nemaloni kojos piršto trauma, dėl kurios nežaidė mėnesį, bet padarinius jautė beveik iki sezono pabaigos.
Tokiam laikotarpiui naujam žmogui iškritus iš „Žalgirio“ sistemos, sugrįžti į rikiuotę buvo pernelyg sunku.
„Žinote, dėl traumos nežaidžiau mėnesį, bet Šaro sistemoje, toks įspūdis, kad praleidau 2–3 mėnesius“, – 24sek Maskvoje atviravo D.Bostas.
| Sezonas | Komanda | Min. | Dvit.% | Trit.% | Kam. | Perd. | Per.k. | Tšk. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2018-19 | „Chimki“ | 26,1 | 41,8 | 38,1 | 1,9 | 2,3 | 1,4 | 8,3 |
| 2017-18 | „Žalgiris“ | 7,9 | 33,3 | 20 | 1 | 1,3 | 0,2 | 2,2 |
D.Bostas dievina krepšinį ir yra kovotojas, todėl, nebegalėjęs ilgiau sėdėti ant „Žalgirio“ suolo, jis pasiprašė palikti komandą abipusiu susitarimu.
„Žalgiris“ vietoj jo pakvietė Beno Udrihą, o Strasbūro klube Prancūzijoje žaidimo skonį atgavęs D.Bostas po vieno žingsnio atgal, žengė du į priekį sugrįždamas į Eurolygą su Maskvos srities „Chimki“ komanda.
Penktadienį jis vėl galės pajusti tą atmosferą, kuri jį šildė kelis mėnesius „Žalgiryje“.
Matote, aš esu kovotojas. Ir aš noriu žaisti. O tas žaidimo laikas Kaune man kėlė įtampą.
– Kokią vietą Kaune aplankysite pirmiausia? – 24sek Maskvoje paklausė D.Bosto.
– Aš apie tai jau pagalvojau! Turbūt eisiu į meksikiečių restoraną „Agave“.
Taip pat dar į... Kaip ten vadinasi ta vieta... „Casa“... „Cassa della Pasta“!
– Tik dėl skanaus maisto ar kokių nors kitų istorijų?
– Man patikdavo jų maistas. Jie turi didelį maisto pasirinkimą. Man ten patiko.
– O ko labiausiai pasiilgote Kaune?
– Eurolygos rungtynių atmosferos... Net jei ir nesužaidžiau daug rungtynių, bet net ir sėdėti šalia komandos buvo labai gera. Buvo tikrai gera. Vertinu tą patirtį būti tokioje atmosferoje.
– Jūs esate labai aktyvus socialiniuose tinkluose. Ar teko dažniau pabendrauti su „Žalgirio“ sirgaliais?
– Taip, kartais jie man parašo, pavyzdžiui, per instagramą. Linki sėkmės ir primena, kad greitai pasimatysime Kaune. Visada esu atviras tokiam bendravimui.
– Kokio sirgalių sutikimo tikitės penktadienį?
– Nesitikiu labai daug, nes buvau traumuotas ir negalėjau suteikti komandai tiek, kiek norėjau.
Kaune žaidžiau per trumpai. Jeigu būčiau prisidėjęs prie Eurolygos finalo ketverto nuotykio, gal būtų kitaip. Bet anksti palikau Kauną, nes norėjau žaisti.
– Bet, kaip supratau, vėliau dažnai įsijungdavote pasižiūrėti „Žalgirio“ rungtynių?
– O taip, vis atidžiai seku „Žalgirį“. Seku ir Monako, Strasbūro, Zeliona Guros komandas. Klubus, kurie man teikė malonumą. „Žalgirį“ ypač įdomu sekti, nes jie žaidžia Eurolygoje. Man patinka žiūrėti, kaip jie žaidžia.
– Kas jums patinka „Žalgirio“ žaidime?
– Man patinka, kad „Žalgiris“ yra gerai treniruojamas. Man patinka, kaip jie atkakliai žaidžia ir kaunasi.
Jaučiu, kad jie tokie, kaip praėjusį sezoną. Gal tik pasikeitė sudėtis.
– Žaidėte daugybėje Europos šalių, net ir kitų žemynų komandose. Kuo Lietuvos patirtis buvo kitokia?
– Ne veltui sakote, kad krepšinis yra pirmoji jūsų religija. Man labai patiko būti tokioje aplinkoje, kurioje žmonės supranta krepšinį.
Žaidžiau vietose, kur yra sirgalių, bet jie nelabai suprato krepšinio esmę. Kur aistruoliams atrodė, kad 20–30 taškų surinkęs žaidėjas nuostabus, nors jo komanda pralaimėjo.
Bet tai ne krepšinio išmanymas. O Lietuvoje jie gerai viską supranta. Ir sirgaliai labai palaiko komandą.
– Ar būdamas „Žalgiryje“ tada įžvelgėte, kad komandos potencialas gali siekti Eurolygos finalo ketvertą?
– Žinojau, kad bet kuriam sutiktam „Žalgirio“ varžovui bus sunku laimėti. Apie tai kalbėjausi ir su savo komandos draugais Strasbūre.
Taip yra todėl, kaip jie žaidžia, kaip juos paruošia trenerių štabas. Žinojau, kad jie gali patekti į finalo ketvertą.
Kai „Žalgiris“ išvažiavo į Belgradą, pagalvojau, kad gal jie gali nustebinti vieną kitą varžovą. Aišku, su „Fenerbahče“ buvo labai sunku. Bet jiems vos nepavyko.
– Kaip atrodė tos komandos žaidimo statybos sezono pradžioje? Buvo labai sunku įsivažiuoti?
– Turėjome tikrai sunkią treniruočių stovyklą. Šaras padarė gerus pamatus. Jis nuo pradžių tave labai smarkiai ruošia iššūkiams, kurie lauks tavęs sezono metu. Ir taip tobulėji kiekvienose rungtynėse.
Tai padėjo „Žalgiriui“ eiti į priekį. Jie stabiliai stiebėsi į viršų.
Žinote, dėl traumos nežaidžiau mėnesį, bet Šaro sistemoje, toks įspūdis, kad praleidau 2–3 mėnesius.
– Nate'as Woltersas minėjo, kad per vieną mėnesį iš Šaro išmoko daugiau, nei per metus dirbdamas su kitais treneriais. Ko išmokote jūs?
– Jis moko savo gynėjus kitaip. Jis parodo kitokių būdų, kaip galima kurti komandai. Žinau, kad kai žaisime prieš „Žalgirį“, bus sunku stabdyti jų gynėjus.
Pavyzdžiui, Jasikevičius moko gynėjus labai tiksliai pasiruošti ateinančiai užtvarai. Jis padaro taip, kad turi uždengti jau pirmą veiksmą, t.y. prasiveržimą, o tik tada naudoti užtvarą.
Jis taip paruošia tave žaidimui. Išmokau to pas Šarą.
Jasikevičius išmoko tokių smulkmenų, kurias po to sunku išgvildenti varžovams.
– Ar jis reiklesnis smulkmenoms nei kiti treneriai?
– Jis labai reiklus. Jis reikalauja tobulai išpildyti jo nurodymus.
Daug Europos trenerių yra reiklūs, bet jis LABAI reiklus.
Štai kodėl jis išspaudžia iš žaidėjų tiek daug. Tuo įsitikinote praėjusį sezoną.
Kartais būna visko, bet Šaras stumia „Žalgirį“ iki pat galimybių ribos.
– Per visą savo karjerą iki atvykstant į „Žalgirį“, dėl traumų praleidote tik vieną antrą mačą. Ar galima sakyti, kad kaip tik ankstyva trauma ir nenurimęs skausmas sugadino jūsų įsiliejimą į komandą, dėl ko vėliau norėjote palikti Kauną?
– Man tikrai pritrūko sėkmės.
Žinote, dėl traumos nežaidžiau mėnesį, bet Šaro sistemoje, toks įspūdis, kad praleidau 2–3 mėnesius.
Būnant mokymosi procese ir bandant prisitaikyti prie sistemos, vėliau labai sunku sugrįžti į rikiuotę. Ypač kai toks aukštas jo lūkesčių ir reikalavimų lygis.
Todėl manau, kad man labai nepasisekė dėl tos traumos. Bet taip jau būna. Tiesiog turėjau eiti į priekį.
– Praėjo beveik metai, kaip palikote „Žalgirį“. Ką dabar galvojate apie visą tą Kauno patirtį?
– Laikui bėgant, aiškiau supratau, kokia tai buvo situacija. Palikau Kauną, nes norėjau žaisti ir susigrąžinti savo žaidimo pojūtį. Man patiko „Žalgirio“ patirtis ir esu dėkingas už suteiktą šansą.
Bet, manau, man buvo sunkiau, nei kuriam nors kitam žaidėjui. Matote, aš esu kovotojas. Ir aš noriu žaisti. O tas žaidimo laikas man kėlė įtampą.
– Ar „Žalgirio“ žaidimo stilius jums buvo parankus? Matant jūsų žaidimą Monake, atrodė, kad jums priimtiniausias atviras greitas krepšinis.
– Aš galiu pritapti prie bet kokios sistemos. „Žalgirio“ sistemoje irgi buvo vietos greitam krepšiniui. Ne pasiutusiam, bet greitam. Jeigu tik galiu žaisti du prieš du, man ta sistema tinka.
Monake galėjau išnaudoti savo greitį, tačiau galėjau žaisti ir „Žalgiryje“. Tiesiog po tos traumos buvo sunku grįžti į ritmą.
Ypač kai taip nuostabiai žaidė Pangosas. Net jei ir būčiau likęs Kaune, ko gero, vis tiek nebūčiau daug rungtyniavęs, nes Kevinas buvo tiesiog nuostabus.
– Kaip jums dabar sekasi „Chimki“ komandoje?
– Pralaimėjome keletą labai atkaklių rungtynių. Bet manau, kad vienintelis dalykas, kurio mums trūksta, tai nedidelis spurtas. Ir viskas būtų gerai.
Man pačiam sekasi visai solidžiai. Tiesiog pildau savo vaidmenį. Man tas vaidmuo tinka.
– Koks jis? Kuo jis skiriasi nuo „Žalgirio“?
– Čia mano vaidmuo daugiau gintis. Esminis dalykas – gynyba.
Metu žymiai daugiau tritaškių nei Kaune. Vadovauti komandai reikia mažiau.
– Ar sunku žaisti kartu su Aleksejumi Švedu, kuris taip dažnai atakuoja krepšį, kad tritaškių kartais išmeta daugiau nei visas „Žalgiris“?
– Žinote, jei atvykstate į Chimkus galvodami, kad rinksite po 20 taškų ir mesite daugiau nei jis, tai bus sunku.
Man visai nesunku. Atvykau suprasdamas savo vaidmenį. Aš ne tas žaidėjas, kuris skųsis ir reikalaus būti pirmas pasirinkimas puolime. Aš galiu prisitaikyti prie bet kokios sistemos.
Pasirašydamas sutartį su „Chimki“ žinai, kur eini. Švedas yra mūsų pagrindinis žaidėjas. Galiu susitaikyti su tuo vaidmeniu. Galiu gerai gintis ir mesti tritaškius, tad man nesunku.
Švedas yra vienas talentingiausių žaidėjų puolime Europoje. Todėl turi prisitaikyti prie jo galimybių.
– Teko pamatyti jo talentą ir asmenybę iš arti. Koks jis?
– Turi visada būti pasiruošęs. Jis pats gali perimti rungtynes ir turi būti pasirengęs.
Kai jis žaidžia du prieš du, niekada negali žinoti, kada tavo rankose atsidurs kamuolys. Reikia pasiruošti bet kuriai situacijai.
Švedas yra puikus metikas. Šiuo metu jis vienas geriausių... Tiksliau, geriausias taškų rinkėjas Eurolygoje. Ko gero, ir Europoje.
Turi priimti savo vaidmenį ir visas pasekmes.
– Atvykstate į Kauną tik po antrosios savo pergalės Eurolygoje. Koks kitas žingsnis „Chimki“ komandai, kad priartėtumėte prie ketvirtfinalio komandų?
– Mažos detalės, dėl kurių atidavėme per daug rungtynių. Dvi pergales tikrai atidavėme – su „Anadolu Efes“ ir Milanu.
Turime gerinti žaidimą ir labiau susitelkti rungtynių pabaigoms. Turbūt čia pagrindinė mūsų problema.
