Dar praėjusį sezoną Šaras vadovavo „Žalgiriui“, tačiau dėl koronaviruso nutrauktas sezonas pažymėjo ir Kauno sirgalių numylėtinio eros pabaigą laikinojoje sostinėje.
Su „Barca“ rankomis sukirtęs 44-erių kaunietis žvaigždžių pripildytą komandą kelia į Eurolygos viršūnę – Katalonijos ekipa yra pirma turnyro lentelėje su 8 pergalėmis ir 2 pralaimėjimais.
„Žalgirį“ iki finalo ketverto 2018-aisiais atvedęs Š.Jasikevičius stebi buvusios savo komandos žaidimą Eurolygoje, kur Martino Schillerio vyrai dabar įsmigę į penkių iš eilės pralaimėjimų pelkę.
Nusileidęs Kaune Šaras apkabino tėtį Liną ir bendravo su Lietuvos žiniasklaida.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ žaidimą šiame sezone?
– Labai gerai. Lentelėje jie stovi gerai, buvo pralaimėjimų, bet reikia žiūrėt, su kuo žaidė – su komandomis, kurios yra aštuntuke, kurios yra puikiai treniruojamos, rodo puikų žaidimą. Tie pralaimėjimai gal nenustebino, bet reikia pripažinti, kad žaidžia gražiai, man malonu žiūrėti.
– Kokiomis nuotaikomis dabar atvykote?
– Su nuotaikom nelabai geromis, pralošėm du kartus iš eilės (prieš ASVEL Eurolygoje ir „Valencia“ Ispanijoje – aut. past.), atsipalaidavom po labai gero mėnesio. Pasijutom geri, o tada būni greitai nuleistas ant žemės.
– Ar ėmėtės kažkokių priemonių po tų dviejų pralaimėjimų?
– Aš stengiuosi. Peržiūrėjom videoįrašą, buvo pokalbiai, manau, žaidėjai supranta... Jie turi suprasti, kad kiekvienoms rungtynėms reikia užsikurti, kiekvienas varžovas padaro skirtingų problemų, ta reakcija prieš „Valencia“ nebuvo tokia, kokios tikėjomės.
– Kaip vertinate savo filosofijos įvedimą Barselonoje?
– Komandoje labai daug pasikeitimų, viskas sekasi gan neblogai. Iš komandos išėjo daug aukšto lygio žaidėjų, atėjo tik Nickas Calathesas, viskas vyksta normaliai. Einame į priekį, bet, aišku, paskutinė savaitė verčia sunerimti.
– O asmeniškai kokia nuotaika grįžtate?
– Būtų nuotaika superinė, jei ne tie du pralaimėjimai. Visada sakom, kad atsiveži situaciją iš darbo į namus, nuotaikos po dviejų pralaimėjimų nėra geriausios. Nelabai buvo kada galvoti apie tą kelionę į Kauną. Aišku, sugrįžus labai malonu, bet žinot, kad gyvenam krepšiniu ir krepšinio situacija tokia, kokia ji yra.
– Kiek gaila, kad arenoje rytoj nebus sirgalių?
– Mums dar geriau, kovojant dėl pergalių. Faktas.
– Kokį „Žalgirio“ braižą matote kol kas, kiek jis pasikeitęs?
– Daug situacijų išlikę tokių pačių, „Žalgiris“ turi keturis, jei imame Vasturią, puikius kūrėjus, kas sakydavom, kad yra svarbiausia. Žaidimas labai gražus, su daug judesio, kūrėjai daug išsprendžia, tada yra roliniai žaidėjai, kurie puikiai viską supranta.
Didžiulis kūrėjų skaičius labai kelia susirūpinimą.
– Šitoje situacija krepšinis kartais yra ne pirmame plane, kiek kartais kiti dalykai tampa svarbesni?
– Manau, kad turime pažiūrėti į tai, kad pasaulyje yra labai sunku, o mes dirbame savo darbą, uždirbame pinigus, galime mėgautis savo darbu. O kad nebus viskas idealiai, matėsi. Svarbiausia, kad darome tai, kas daro mus laimingus. Problemų yra visiems, mums gal mažiau nei kitiems.
– Ar spėsite susitikti su šeima?
– Taip.
– Ar smagu grįžti į Kauną?
– Ne. Nefaina (juokiasi). Aišku, kad faina. Juk namai.
