Atsargus džiaugsmas tvyrojo „Žalgirio“ rūbinėje po 18-osios pergalės Eurolygoje.
Ji leido Kauno krepšininkams toliau tikėti šansu patekti į ketvirtfinalį, bet kiek sumažino variantų, nes spūstyje dėl likusių kelialapių jau nepavyks aplenkti „Maccabi“, kuris turi 19 pergalių.
Pergalė dviem taškais, būtų suteikusi galimybę aplenkti Izraelio klubą, jei paskutiniame ture jis kluptų, o „Žalgiris“ įveiktų „Bayern“ klubą Miunchene. Kita vertus, „Žalgiris“ gali aplenkti kitas komandas ir paskutiniame ture įšokti į išsvajotą aštuntuką.
„Smagu, kad padarėme savo darbą, tik kažkiek gaila, kad pritrūko taškelio iki pilnos laimės. Na, žiūrėsime, gal ir nepritrūks, svarbiausia, kad iškovojome pergalę“, – sakė A.Butkevičius.
Paskutinėse reguliariojo čempionato namų rungtynėse, kurias laimėti labai reikėjo, jo vėl buvo pilna visur.
„Žalgirio“ puolėjas savo ilgomis rankomis kaustė „Maccabi“ lyderį Wade'ą Baldwiną, kovojo net dėl sunkiausiai pasiekiamų kamuolių, o 15 tūkst. sirgalių pakėlė nuo kojų, padovanojęs jiems kosminį dėjimą.
„Mačiau, kad link Arno bėgo Nebo, bet Arnas buvo greitesnis, – sakė Kazys Maksvytis. – Po tokių dėjimų visi gauna daugiau energijos.“
Tai buvo toks mačas, kai net ir niekada nepavargstantis A.Butkevičius rodė ženklus treneriui K.Maksvyčiui, kad nors trumpai jį pakeistų, bet grįždavo su dviguba energija, kurios liko ir paskutinėmis sekundėmis.
Per jas sprendėsi „Žalgirio“ rungtynių, o gal ir viso sezono likimas, kai „Žalgiriui“ pirmaujant vienu tašku, „Maccabi“ rengė paskutinę ataką.
Rezultatyviausias šio sezono „Maccabi“ žaidėjas W.Baldwinas gavo kamuolį į savo rankas, o prie jo vėl prisistatė A.Butkevičius.
„Jų planas buvo žaisti vienas prieš vieną, bet pavyko sustovėti ant kojyčių, neleisti jam lengvai prasiveržti ir pelnyti taškus. Kažkiek pavyko pakreipti jo prasiveržimo trajektoriją, gal jį kažkiek tai išmušė iš vėžių, o tada atėjo savalaikė Kevarriuso Hayeso pagalba, dar labiau apsunkinusi jam metimą“, – pažymėjo A.Butkevičius.
Jis žaidė kone 32 minutes, per kurias nuveikė ne tik kalnus darbo gynyboje, bet pelnė 8 taškus, atkovojo 6 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, iš viso surinkęs 13 naudingumo balų.
– Arnai, kaip pavyko po ilgosios pertraukos pristabdyti „Maccabi“?
– Rungtynės prasidėjo ne pagal mūsų scenarijų, jie gerai skaitė mūsų gynybos sistemas, nemažai naudojo pikenrolų vienos atakos metu, gerai skirstė kamuolį, mus ištampydavo, mes nesusišnekėdavome, trūko paskutinio žmogaus, kuris sustabdytų ataką, o jie gerai pataikė tritaškius.
Tai mus stipriai baudė, bet kažkiek pakeitėme gynybos sistemą ir šis trenerių planas pasiteisino. Sugebėjome apriboti jų puolimą.
– Ar jautėsi nerimo rungtynių pabaigoje, žinant mačo svarbą?
– Nežinau, ar tai galima pavadinti baime, bet mums tam tikrais momentais trūko aštrumo. Buvo kamuolio minkymo ir nusimetimo paskutinėmis atakos sekundėmis, kai nebelabai ką ir padarysi. Turėtume geriau tai išspręsti ateityje, bet šįkart jie keitė gynybos sistemą ir mes klimpome. Bet ir jie klimpo prieš mus. Mums buvo labiau palanku nei jiems.
– Europos čempionate teko gintis prieš Lorenzo Browną, šįkart dirbote su Wade'u Baldwinu. Kodėl toks pasirinkimas ir kaip klostėsi gynyba?
– Nežinau, kiek minučių žaidžiau, bet tikriausiai nemažai. Nuovargis jaučiasi, nes jis (W.Baldwinas) dažnai buvo su kamuoliu, net kai jo neturi, vis tiek daug juda puolime, tad reikia visada būti pasiruošusiam. Kita vertus, antrojoje pusėje mes daugiau keitėmės ginamaisiais, daugiau teko ant mūsų aukštaūgių pečių atsakomybės gynyboje. Nereikia sureikšminti manęs – tai visos komandos darbas.
– Rungtynių metu atlikote vieną įspūdingiausių gal net karjeros dėjimų, kai įžūliai įsiveržėte prie krepšio tarp varžovų kūnų?
– Buvo „Close out“ situacija, atakavau, kojos patogiai susidėjo – nereikėjo nieko pernelyg galvoti, buvo du variantai: arba pavyks, arba gausiu bloką. Bet gerai įsibėgėjau ir viskas baigėsi pagal palankesnį scenarijų.
– Jūsų ar K.Hayeso dėjimas buvo įspūdingesnis?
– Hayeso irgi įspūdingas. Žvėriškas. Matysime, kaip išrinks (juokiasi).
– Koks jausmas išgyvenus dar vieną finalo vertą mačą ir toliau kovojant dėl patekimo į kitą etapą?
– Labai smagus. Bet negalime užmigti ir švęsti, nes laukia labai sunkios rungtynės Miunchene, kur „Bayern“ namie žaidžia gerai. Jie bus nusiteikę, o mes neturime galvoti, kad darbas neva padarytas. Bet taip ir nebus. Visi viską supranta, net kalbėtis nėra ko.
– Ar tai geriausia atmosfera arenoje, kokią esate jautęs gyvenime?
– Turbūt, kad taip. Buvo įspūdingos rungtynės per atrankos į olimpines žaidynes finalą, bet tada jos pasibaigė prastai. Dabar – kita emocija, didelis dėkui žiūrovams už visą sezoną.
Nesakau, kad čia negrįšime kovoti, bet iki šiol žiūrovai buvo nuostabūs, tiek kartų išpirko visus bilietus. Tada ir nusiteikti nereikia, aplinka ir taip užkuria.
- Ar po rungtynių galbūt kartu seksite kitų rungtynių rezultatus, kurie velniškai svarbūs ir „Žalgiriui“?
– Ne, keliausime ilsėtis, reikia kuo geriau išsimiegoti. Reikia poilsio, dabar viskas yra svarbu.
