„Pauliau, tai kaip ten ta alkūnė?“ – žurnalistams pritūpus prie „Žalgirio“ kapitono, iš rūbinės kampo traukė per dantį Artūras Milaknis.
„Bet kad jis pats kiša galvą!“ – šaukė išsišiepęs Edgaras Ulanovas.
Po pergalės prieš Vilerbano ASVEL žalgiriečiai mėgavosi pastarųjų dienų aktualija. Likus kelioms valandoms iki „Žalgirio“ rungtynių Prancūzijoje, LKL skyrė griežtą įspėjimą Pauliui Jankūnui už pavojingą kontaktą alkūne savaitgalio pjautynėse su Vilniaus „Rytu“.
Diskusiją sukėlusioje situacijoje nukentėjusio Mareko Blaževičiaus vardas porą kartų nuskambėjo linksmame žalgiriečių susibūrime, kai legionieriai ėmė gnaibyti P.Jankūną.
Šis, jau su rankšluosčiu lendant į dušą sustabdytas žurnalistų, prieš kameras norėjo užsivilkti „Žalgirio“ marškinėlius.
„Pažiūrėkit į tą kūną, pažiūrėkit į tą kūną!“ – erzino senbuvį komandos draugai.
P.Jankūnas jau prieš porą minučių stovėjo ant dušinės slenksčio, bet vis išlįsdavo atgal į rūbinę, negalėdamas atsidžiaugti užsitarnauta pergale.
„Kova iki galo, fiziškumas... Treneriai ruošia mus tokioms rungtynėms. Žinojom, kaip fiziškai jie žaidžia. Jau Kaune jie žaidė labai fiziškai, o namie kontakto lygis tiesiog nežmoniškas. Daug stiprių komandų čia krito, todėl buvome pasiruošę, – Eurolyga.lt tikino P.Jankūnas. – Ir kovėmės. Prisirinkome baudų, visko, išsibaudavome, bet pergalė pasiekta ir tai svarbiausia.“
Kai kontakto lygis nežmoniškas, Šarūnas Jasikevičius žino, kurį žmogų kelti nuo suolo.
35-erių kapitonas pradėjo rungtynes starto penkete ir treneriui davė 20 kietų minučių – daugiausiai per du pastaruosius mėnesius. Pirmoje rungtynių dalyje P.Jankūnas buvo didžiausią teigiamą įtaką pagal +/ – rodiklį komandai daręs žalgirietis.
Jankis buvo aikštėje ir paskutinę mačo minutę, kai sprendėsi dvikovos nugalėtojas, o ant suolo jį pasodino tik penktoji asmeninė pražanga.
„Oi, labai džiaugiuosi, – kovoje su ASVEL gavęs svarbias užduotis, o pastaruoju metu trykštantis energija ir kitose arenose, pasidžiaugė P.Jankūnas. – Gal ir pats duodu daugiau naudos komandai, tad gal tai ir lemia. O kas duoda daugiau naudos, tas daugiau ir žaidžia.
Labai džiaugiuosi, kad mano tos minutės ūgtelėjo – laukiu ir esu pasiruošęs.“
P.Jankūnas arė kaip darbinis arklys. Įsispyręs į žemę jis gynė poziciją nuo tvirtų, galingų ir atletiškų ASVEL vidurio puolėjų Tonye Jekiri bei Adreiano Payne'o, kurie Senovės Romoje drąsiai būtų buvę puikiais gladiatoriais.
„Paulius pastaruoju metu labai gerai stovi gynyboje, – Eurolyga.lt pastebėjo Edgaras Ulanovas. – Žinote, patirtis... Jis labai daug kalba gynyboje ir labai padeda užsieniečiams. Visus perrėkia ir tai yra labai svarbu. Tiek rūbinėje, tiek aikštėje. Jo daug pilna ne tiek judesiais, bet kūnu, kūno kalba ir balsu. Mums tai yra labai svarbu.“
„Džiugu dėl Pauliaus. Vienais metais jis buvo didžiuliame pakilime, o paskui tos traumos, vėl kažkoks sunkus laikotarpis. Jis vėl bando lipti ir, manau, visai gerai lipa bei duoda tikrai didelę apčiuopiamą naudą mūsų komandai, – neabejojo Artūras Milaknis. – Aš sakau – niekada neabejojau, kad žmogus su tokia patirtimi išstos ir pradės vėl žaisti solidžiai, kaip jis ir gali.“
Vyrai luposi taip, kad tribūnose net girdėjosi, kaip taškėsi skeveldros.
„Žalgiris“ pralaimėjo bendrą kovą dėl atšokusių kamuolių 29-33, o pagal puolime atkovotus kamuolius nusileido dvigubai 7-14. Bet tai buvo toleruotinas skirtumas.
Nuo pirmo iki penkto žmogaus – tas pats Lukas Lekavičius lindo po bizonų banda statydamas užtvaras prancūzams, iš „Astroballe“ ištrūko aplamdyti, bet pergalingi.
„Sunkios rungtynės. Manau, treneris tikrai gerai mus paruošė. Sakė, kad bus sunku. Šioje arenoje žaisti visiems sunku. Bet atsakėme į jų fiziškumą ir laimėjome“, – džiaugėsi 21 tašką pelnęs Lukas Lekavičius. Pergalingą metimą pataikęs mačo herojus šį kartą jau nebeskubėjo į dušą kaip įprastai.
Vilerbano ASVEL yra viena fiziškiausių Eurolygos komandų, bet net prancūzų treneris Zvezdanas Mitrovičius isterikuodamas prie šoninės linijos maldavo teisėjų pražangų.
ASVEL krepšininkai vis bambėjo ir pasimetę priekaištingai žiūrėjo į Z.Mitrovičių. Net 14 metimų iš distancijos paleidę per žaliai baltų rankas, prancūzai nervinosi atsimušę į kietą gynybinę „Žalgirio“ sieną.
Šaro kareiviai gerai išlaikydavo varžovus priešais save, efektyviai susikeisdavo gynyboje dengiamaisiais, paspaudę nuo galinės linijos įvesdavo į aklavietę bei versdavo atakuoti paskutinėmis atakos sekundėmis. Net 15 ASVEL metimų skriejo iki atakos laiko pabaigos likus mažiau nei 4 sekundėms.
„Didžiąją rungtynių dalį privertėme juos žaisti nejaukiai. Privertėme sunkiai dirbti ir jų metimai nebuvo paruošti“, – pridūrė Edgaras Ulanovas, pats ketvirtajame kėlinyje sunkią akimirką pelnęs 4 labai svarbius taškus.
„Manau, pavyko (atlaikyti ASVEL fiziškumą). Buvo momentų, kai kritome į duobę dėl to jų fiziškumo. Atkovoti kamuoliai kažkiek mums baudė. Bet, manau, plius minus atsakėme (kontaktu), – sakė L.Lekavičius. – Jie čia gerai žaidžia ir prieš geras komandas iškovojo daug pergalių. Treneris tą akcentavo. Nežinau, kodėl, bet jie čia žaidžia žymiai fiziškesnį krepšinį.“
Kaip pasakoja vietiniai, prancūzams nerūpi krepšinis. Į Liono pakraštį Vilerbano užmiestyje nutrenkta „Astroballe“ arena talpina tik 5,5 tūkst. žiūrovų. Bet išskyrus legendinę „Pionir“ katorgą, turbūt joks kitas Eurolygos mūšio laukas nėra toks tvankus ir alinantis.
Suspaustoje Vilerbano arenoje kartais net sunku lipti laiptais, kai jie tokie siauri ir statūs ankštose „Astroballe“ tribūnose. Prancūzai užpildo visas kėdes ir vien savo buvimu įkaitina orą taip, kad čia darosi sunku kvėpuoti. Užvesti trimis etatais dirbančio pranešėjo, kuris vienu metu atlieka pranešėjo, didžėjaus ir minutės pertraukėlių linksmintojo pareigas, ASVEL gerbėjai sukuria unikalią atmosferą.
Ne veltui čia krito Maskvos CSKA, Atėnų „Panathinaikos“ ar Milano „Olimpia“ – šioje salėje ASVEL iškovojo 7 iš 8 savo pergalių.
Ir kai Jordanas Tayloras likus žaisti 44 sekundes tritaškiu pakėlė „Astroballe“ stogą 74:73, atrodė, kad ta pergalių sąskaita papilnės iki 8 iš 9.
Bet šie berniukai tampa vyrais, kaip po mačo konstatavo Šarūnas Jasikevičius.
Fiziškumas buvo pirmas vyriškėjančio žaidimo bruožas. Prie antro būtų galima išskirti charakterį.
Lukas Lekavičius šaltakraujiškai išpildė Šarūno Jasikevičiaus derinį ir kitoje atakoje surengė tritaškį atsaką.
Nors išbarstė dviženklę persvarą, „Žalgirio“ krepšininkai nesupanikavo lemiamą akimirką ir kantriai veteraniškai yrėsi pergalės link.
Iki 16-ojo Eurolygos turo, kai „Žalgiris“ grimzdo į paskutinę turnyro lentelės vietą, žalgiriečiai pralaimėjo net 8 iš 9 rungtynių, kurių ketvirtajame kėlinyje komandas skyrė 6 arba mažiau taškų.
Bet žingsnelį Eurolygos vyriškumo link žalgiriečiai padėjo Belgrade, dabar – Vilerbane.
„Kaip treneris minėjo anksčiau, kad esame berniukai, tai gal dabar kažkiek virstame į vyrus. Tokios pergalės, tokie ištraukimai ir tokios rungtynės stiprina mūsų mentalitetą kaip komandos ir kaip kiekvieno žaidėjo atskirai“, – Eurolyga.lt sakė Artūras Milaknis, Vilerbane įsegęs 12 taškų.
„Kai lieka pora minučių, viskas gali pasisukti į bet kurią pusę. Bet komanda buvo kartu, – išskyrė E.Ulanovas. – Buvo daug sunkių momentų. Puolime kartais buvo ir blogų sprendimų. Ta bloga atkarpa, kai subauduodavome metimo metu... Bet komanda išliko kantri.
Kažkam nesisekė šiandien, kam dažniausiai sekasi, bet visi buvome kartu. Puolime buvo daug tikrai gerų metimų, ir laisvų metimų, kuriuos prametėme rungtynių eigoje, bet svarbiausia, kad gale jie įkrito ir tai leido laimėti.“
„Išlikome ramūs, kantrūs ir pataikėme“, – pastebėjo L.Lekavičius.
Tai buvo jau 5 žalgiriečių pergalė per 7 pastarąsias rungtynes. Per kol kas geriausią sezono segmentą „Žalgiris“ ne tik iš berniukų virsta vyrais, bet iš klaikių skaičių komandos tampa elitine jėga.
Lyginant su 1-15 Eurolygos turu, „Žalgiris“ iš 13-o puolimo reitingo komandos Eurolygoje virto 2-a, tritaškių taiklumą iš paskutinio Eurolygoje pakėlė iki ketvirto (42,5 proc.), bendrą pataikymą iš 15-o į trečią (50,2 proc.), klaidų procentą iš 16-o sumažino iki trečio.
„Treneris visada akcentuoja, kad reikia žaisti pagal sistemą. Aišku, jau vasaris už poros dienų – galbūt truputį vėlokai, bet gal tą sistemą kažkaip perkandam, gal pagaliau kažkiek daugiau vienas kitą geriau suprantam. Gal visa tai susideda ir atsiranda ta viena kita pergalė“, – mąstė Paulius Jankūnas.
„Žalgiris“ po truputį, po truputį kyla ir turnyro lentelėje. Iš Eurolygos dugno, žalgiriečiai užsiropštė iki 13-os Eurolygos vietos ir tik 2-3 pergalių atstumu laikosi nuo atkrintamųjų varžybų grafiko.
„Puikiai matome lentelę ir tvarkaraštį, kad norint kovoti dėl vietos po saule, reikia atsirevanšuoti toms komandoms, kurioms pirmajame rate pralaimėjome rungtynes, kurias, galvojome, turime laimėti. Tikiuosi, su ta gera energija ir gera mintimi eisime toliau iš rungtynių į rungtynes. O kaip sako liaudies patarlė, viščiukus skaičiuosime pavasarį“, – šyptelėjo Artūras Milaknis.
