I.Tayloras ramiai leido laiką Hjustone, kai gavo skambutį iš „Žalgirio“.
Amerikietis leido sau atsipalaiduoti sugrįžęs į namus po to, kai sausio 1-ąją baigė galioti jo dviejų mėnesių kontraktas su Stambulo „Anadolu Efes“ klubu.
Bet nė nespėjęs pasinerti į naujo klubo paieškas, jis sulaukė kito Eurolygos klubo pasiūlymo.
Sausio 5-ąją vykusiose rungtynėse jau pirmąją minutę „Žalgirio“ šio sezono vedlys Keenanas Evansas krito ant žemės ir sumišęs bei išsigandęs žvelgė į savo dešinę koją.
Kaip netrukus paaiškėjo, po beveik 17 taškų Eurolygoje rinkęs amerikietis patyrė Achilo sausgyslės traumą ir šį sezoną neberungtyniaus.
„Žalgirio“ vadovai dar tų pačių rungtynių su Stambulo „Fenerbahče“ metu kibo į darbus ir ėmė ieškoti pamainos K.Evansui. Jie iš karto atsisuko į žaidėją, kurį buvo nusižiūrėję dar vasarą.
„I.Tayloras buvo sąraše dar vasarą, ne pirmoje vietoje, bet arti viršūnės, – pasirašius sutartį su įžaidėju, patvirtino ir komandos treneris Kazys Maksvytis. – Ieškojome combo žaidėjo, kuris galėtų žaisti per kelias pozicijas, todėl jis buvo mūsų radare.“
Kalbas su „Žalgiriu“ vasarą prisimena ir pats I.Tayloras.
28-erių 191 cm ūgio gynėjas sužaidė puikų sezoną Ispanijos ACB lygos „Murcia“ klube, kuriame rinko po 15,2 taško ir 3,4 rezultatyvaus perdavimo, ir žvalgėsi į aukštesnės lentynos komandas.
Bet galiausiai „Žalgiris“ pasirinko K.Evansą, o be darbo sezoną pradėjęs I.Tayloras tik lapkričio pradžioje pasirašė trumpalaikę sutartį su „Anadolu Efes“, kai Eurolygos čempionai ieškojo, kuo pakeisti Europos čempionate susižeidusį Shane'ą Larkiną.
Vis dėlto žvaigždžių apsuptyje Stambule I.Taylorui ryškiai suspindėti nepavyko. O Turkijos pilietybę turinčiam Sh.Larkinui grįžus į rikiuotę, treneriui Erginui Atamanui amerikietis tapo nebereikalingas.
Taip jau susiklostė, jog vos po kelių dienų K.Evansas patyrė traumą ir Pauliui Motiejūnui bei kitiems „Žalgirio“ vadovams teko skubos tvarka ieškoti I.Tayloro ir jo agento telefono numerio savo kontaktų sąraše.
„Kai tavęs nori Eurolygos komanda, žinai, kad tai yra ypatinga proga“, – kalbėdamas su 15min Milane pabrėžė I.Tayloras.
Nors Eurolygoje šis žaidėjas daug patirties dar neturi – sudėjus etapus „Anadolu Efes“ ir „Žalgiryje“ pajėgiausiame Senojo žemyno turnyre jis yra sužaidęs 12 mačų, tačiau brandą pasiekęs žaidėjas jau yra perėjęs ir šilto, ir šalto per savo karjerą.
Dar koledžo laikais vienu greičiausių ir staigiausių žaidėjų NCAA laikytas krepšininkas dėl abejonių jo metimu ir liaunu kūnu nebuvo pašauktas NBA naujokų biržoje, bet gavo šansą stipriausioje pasaulio lygoje po gerų pasirodymų G lygoje.
2017 metais I.Tayloras debiutavo NBA su „Houston Rockets“ marškinėliais ir Jameso Hardeno bei Chriso Paulo pašonėje sužaidė keturis mačus, o 2017–2018 m. sezone buvo svarbi „Atlanta Hawks“ rotacijos dalis.
Nors „vanagai“ buvo tarp prasčiausių NBA ekipų tą sezoną, I.Tayloras sužaidė net 67 mačus, kuriuose vidutiniškai per 17,9 minutės rinko po 6,6 taško ir 3,1 rezultatyvaus perdavimo.
Keliose rungtynėse I.Tayloras žybtelėjo itin ryškiai. Į buvusios savo komandos „Rockets“ krepšį jis suvertė net 26 taškus, o „Minnesota Timberwolves“ ekipai atskaitė 20 taškų ir 8 rezultatyvius perdavimus.
Atlantoje I.Taylorui neliko vietos, kai naujokų biržoje „Hawks“ pasikvietė Trae Youngą, bet šansą jam suteikė „Cleveland Cavaliers“.
Būsimasis žalgirietis mėgino užsikabinti LeBroną Jamesą praradusioje komandoje, bet tada įvyko vienas skaudžiausių jo karjeros momentų.
Jau trečiose ikisezoninėse rungtynėse I.Tayloras susilaužė koją ir buvo priverstas pasitraukti į užribį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai užbraukė brūkšnį ir jo karjeroje stipriausioje pasaulio lygoje.
14 mėnesių trukusi reabilitacija baigėsi 2019 m. pabaigoje, bet įsivažiuojantį gynėją 2020 m. pradžioje sustabdė pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija. Taip nuo 2018 m. rudens iki 2020 m. rugsėjo I.Tayloras net dvejus metus praleido beveik nežaisdamas krepšinio.
„Ta situacija buvo beprotiška. Pasirašiau sutartį su „Cleveland Cavaliers“ ir jau trečiose sezono rungtynėse susilaužiau koją. Man buvo padaryta operacija, po kurios nežaidžiau daugiau nei metus, tačiau vos sugrįžus, prasidėjo COVID-19 pandemija. Galima sakyti, kad be krepšinio praleidau dvejus pilnus metus. Tai buvo beprotiška. Grįžti po metų dėl traumos ir būti uždarytam namuose dėl COVID-19 buvo labai sudėtinga. Dėl to sugrįžti man buvo dar sunkiau nei kitiems, nes jau ir prieš pandemiją ilgai nežaidžiau krepšinio. Sugrįžimas buvo labai sudėtingas, bet pamažu pasiekiau lygį, kuriame esu dabar“, – 15min apie sunkiausius karjeros metus pasakojo I.Tayloras.
Pasibaigus pirmajam karantinui, amerikietis priėmė sprendimą eiti kitu, per gyvenimą dar nebandytu, keliu – jis pasuko į Europą.
2020–2021 m. sezone jis žibėjo Rišon Leziono „Maccabi“ komandoje Izraelyje, kur rinko po 17 taškų per rungtynes, o dar sezono metu jį pastebėjo „Murcia“ klubas.
Ten – dar gerų pusantrų metų, kol galiausiai šį sezoną I.Tayloras pagaliau atsikando ir Eurolygos duonos.
Suprasti akimirksniu: I.Tayloro karjera
- 2013–2016 m. Teksaso universitetas (NCAA)
- 2016–2017 m. „Rio Grande Valley Vipers“ (G lyga)
- 2017 m. „Houston Rockets“ (NBA)
- 2017–2018 m. „Atlanta Hawks“ (NBA)
- 2018 m. „Cleveland Cavaliers“ (NBA)
- 2019–2020 m. „Rio Grande Valley Vipers“ (G lyga)
- 2020–2021 m. Rišon Leziono „Maccabi“ (Izraelis)
- 2021–2022 m. „Murcia“ (Ispanija)
- 2022–2023 m. Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija)
- Nuo 2023 m. Kauno „Žalgiris“
Įdomu tai, kad tiek Izraelyje, tiek prieš tai koledžo laikais I.Tayloro keliai ne sykį susikirto su K.Evansu, kurį jis atvyko į Kauną pakeisti.
Du amerikiečiai įžaidėjai atstovavo skirtingiems universitetams Teksase, o 2020–2021 m. sezone žaidė skirtinguose klubuose Izraelyje (K.Evansas gynė Haifos „Maccabi“ garbę – aut. past.).
Dabar I.Tayloro ir K.Evanso karjeros kreivės susikirto dar sykį – tik šį kartą ne aikštėje, o toje pačioje komandoje.
Naujasis „Žalgirio“ gynėjas jau spėjo prisistatyti Kauno ekipos sirgaliams ir sužaidė du mačus per dvigubą Eurolygos savaitę Italijoje, kai į Bolonijos „Virtus“ krepšį įmetė 10 taškų ir tapo vienu svarbiausių žaidėjų nulaužiant susitikimą ketvirtajame kėlinyje, o prieš Milano „Olimpia“ pelnė 2 taškus. Abu šiuos mačus „Žalgiris“ laimėjo, pirmą kartą šio formato Eurolygoje laimėdamas abu dvigubos savaitės mačus išvykose.
„Žalgirio“ naujokas pratinasi ne tik prie naujos komandos, bet ir prie šalto Lietuvos klimato, o 15min skaitytojų dėmesiui – išsamus amerikiečio interviu, kuriame jis papasakojo apie „Žalgirio“ jam rodytą dėmesį vasarą, pagrindinę priežastį, kodėl jam patinka „Žalgiris“ ir Eurolyga, ryšį su K.Evansu, dar neišvystą piktąją Kazio Maksvyčio pusę ir patirtį Stambulo ekipoje.
– Kokia buvo pirma mintis gavus skambutį iš „Žalgirio“?
– Buvau dėkingas už suteiktą galimybę. Kai tavęs nori Eurolygos komanda, žinai, kad tai yra ypatinga proga. Ypač kai kalbame apie aukščiausio lygio komandą su aiškia programa, ieškanti tik tam tikro stiliaus žaidėjų – kietakakčių, kovingų, sunkiai dirbančių žaidėjų. Apie tai ir buvo pirmas mūsų pokalbis.
– Ar ilgai galvojai prieš priimdamas sprendimą keltis į „Žalgirį“?
– Ne, tikrai ne. Tiesa sakant, su „Žalgiriu“ kontaktavau dar vasarą. Žinojau, kad buvo tokia galimybė žaisti „Žalgiryje“ jau nuo sezono pradžios.
– Kiek rimtos buvo tos kalbos su „Žalgiriu“ vasarą?
– Labai rimtos. Kaip ir dabar (juokiasi). Turėjome rimtų galimybių susitarti.
– O kodėl tuomet kalbos nevirto kontraktu – tai buvo klubo ar jūsų paties sprendimas?
– Nesu tikras. Po praėjusio sezono pakeičiau agentą, tad ir susidarė tokia situacija. Klausiausi ir klubo, ir agento, bet galiausiai viskas susiklostė taip, jog kontrakto nepasirašėme.
– Palikai „Anadolu Efes“ sausio 1-ąją, o su „Žalgiriu“ pasirašei kontraktą sausio 6-ąją. Kaip atrodė tos penkios dienos, kai buvai tapęs laisvuoju agentu?
– Palikęs Stambulą, grįžau namo, į Jungtines Valstijas, Hjustono miestą Teksase, kur gyvenu. Tiesiog mėgavausi galėdamas šiek tiek pabūti namuose, nes būdamas legionieriumi Europoje negrįžti namo į Ameriką net dešimt mėnesių, nematai savo šeimos ir draugų. Tai labai sudėtinga, nesvarbu, kokio tu amžiaus ar lygio žaidėjas. Buvo puiku praleisti ten šiek tiek laiko, bet tuo pačiu metu tai šiek tiek išmušė mane iš formos (juokiasi). Valstijose iš viso praleidau beveik savaitę.
– Jau žaidei prieš „Žalgirį“ Kaune dar atstovaudamas „Anadolu Efes“, kai nugalėjote kauniečius gruodžio 9-ąją rezultatu 86:60. Kokį įspūdį paliko tos rungtynės ir ką prisimeni geriausiai?
– Geriausiai prisimenu sirgalius. Jie buvo labai energingi, visur buvo vien žalia ir balta spalvos. Tai pamatęs iš karto užsimaniau žaisti tokioje komandoje. Buvo smagu žaisti tokioje arenoje. Pamačiau, kokio aukšto lygio tai arena, visa infrastruktūra. Supratau, kad Kaune į krepšinį žiūrima labai rimtai, tad esu laimingas, galėdamas prisijungti prie tokios organizacijos.
– Ar ta patirtis „Žalgirio“ arenoje buvo papildomas faktorius prieš pasirašant sutartį su „Žalgiriu“?
– Žinoma. Pažinojau Tylerį Cavanaugh iš anksčiau, kartu žaidėme „Atlanta Hawks“ klube. Klausiau jo kelių dalykų apie organizaciją, o jis vardijo vien teigiamus dalykus. Tai man irgi padėjo priimti sprendimą čia atvykti.
– O koks buvo pirmas įspūdis jau atvykus į Kauną ir prisijungus prie komandos?
– Čia labai šalta. La-bai šal-ta (pakartoja sulėtintai – aut. past.).
– Tiesą sakant, šiomis dienomis dar nebuvo taip šalta, kaip kartais Lietuvoje būna žiemą.
– Visi man tai kartoja (juokiasi). Bet jau ir taip stingdė šaltis. Bet kalbant apie organizaciją, apie komandą, ji labai susiklijavusi. Su Achille [Polonara] esame du komandos naujokai, nelengva buvo mus integruoti į komandą per labai trumpą laiką, nes prieš pirmąsias rungtynes kartu turėjome vos vieną treniruotę, su komanda buvome tik dvi dienas. Bet tai, kad iš karto sugebėjome prisijungti prie komandos, padėti jai laimėti, buvo labai svarbu.
Trenerių štabas labai mane skatina, rodo pasitikėjimą manimi ir žino, kuo galiu padėti komandai. Iš karto pajaučiau, kad esu vienas gynėjų, kuriuo jie pasitiki.
– Kalbant apie trenerį Kazį Maksvytį, koks tavo pirmas įspūdis apie šį strategą?
– Man jis labai patinka. Treniruotėse jis reikalauja didelio intensyvumo, o tas intensyvumas vėliau persikelia ir į rungtynes. Jis įskiepijo tai visiems – nuo trenerių štabo iki visų žaidėjų. Sunkiai dirbame treniruotėse, nesvarbu, ar tai būtų komandinės treniruotės, ar paprasčiausiai prasimėtymai. O vėliau tą patį rimtą požiūrį perkeliame ir į rungtynes.
– Nežinau, ar žinai, bet K.Maksvytis pirmauja Eurolygoje pagal technines pražangas, jų jau yra prisirinkęs šešias. Prieš kurį laiką kalbėjau su Keenanu Evansu ir jis man pasakojo, jog vienose rungtynėse (prieš „Barcelona“ – aut. past.) bandė sulaikyti trenerį nuo techninės pražangos. Ar pastebėjai šią trenerio pusę ir galbūt taip pat ketini stabdyti jį nuo techninių pražangų?
– Jei atvirai, nežinojau šio fakto. Šešios techninės skamba beprotiškai. Iš to, kiek spėjau jį pažinti, nebūčiau to nuspėjęs. Girdėjau, kad jis turi ir piktąją pusę, bet vis dar laukiu, kol ją pamatysiu. Bet kol kas jis puikus, tikras lyderis.
Žinau, kad Keenanas buvo neatsiejama šios komandos dalis prieš man atvykstant, didelė komandos dalis. Toks pavyzdys tik parodo, koks jis buvo svarbus komandai, o aš stengsiuosi jį pakeisti.
– Kalbant apie Keenaną, koledžo laikais abu žaidėte Teksaso universitetuose, vėliau tuo pat metu rungtyniavote skirtinguose Izraelio klubuose. Ar turėjote ryšį prieš tau pasirašant sutartį su „Žalgiriu“?
– Pasikalbėdavome susitikę aikštėje prieš rungtynes ar po jų. Jis gerai žino, ką aikštėje galiu aš, o aš lygiai taip pat pažįstu jį. Vienas prieš kitą ne kartą kovėmės tiek koledže, tiek Izraelyje. Abu nuo tada žengėme kelis žingsnius į priekį, abu dabar esame Eurolygoje ir atstovaujame tai pačiai komandai. Tai parodo mūsų užsispyrimą ir talento lygį.
– Ar jau turėjai progą šnektelėti su juo po to, kai atvykai į „Žalgirį“?
– Taip, susirašiau su juo, norėjau pasiteirauti, kaip jis laikosi. Niekada nesu patyręs Achilo sausgyslės traumos, bet buvau susilaužęs koją ir iškritęs labai ilgam laikui, nežaidžiau beveik 14 mėnesių, tad žinau, ką reiškia praleisti daug laiko be krepšinio, stebėti rungtynes ir norėti jose rungtyniauti. Tad pasiteiravau, kaip jam sekasi ir labai džiaugiuosi, kad jis nepraranda tikėjimo ir išlaiko gerą nuotaiką.
– Tai tavo pirmas sezonas Eurolygoje. Ką supratai apie šį turnyrą per pirmus kelis mėnesius „Anadolu Efes“ ir „Žalgirio“ komandose?
– Čia žaisti labai smagu. Pagrindinis dalykas, kuris man patinka Eurolygoje, yra sirgaliai. Man net labiau patinka žaisti išvykose, negu namuose. Išvykose komandos dar labiau susiklijuoja, laikosi išvien. Žinai, kad visi sirgaliai yra prieš tave nusiteikę, o tai verčia susikaupti. Tai ir daro šį žaidimą gražų– sirgaliai rėkia ant tavęs, bet tu nekreipi dėmesio ir žaidi. Sirgaliai ir atmosferos arenose yra dalykai, kurie man Eurolygoje patinka labiausiai.
– Kaip įvertintum savo etapą Stambule? Kodėl nepavyko užsikabinti toje komandoje ilgiau?
– Viskas buvo neblogai, bet tuo pačiu metu nemanau, kad gavau pakankamai progų parodyti save. Žinau, kad gausiu tą galimybę „Žalgiryje“, o man tai jau yra žingsnis į priekį, nes žinau, ką galiu padaryti. Žaidėjai Europoje žino, ką moku ir gerbia mano žaidimą. Stambule jie turi daug aukščiausio lygio žaidėjų – Micičius, Shane'as, Beaubois, Clyburnas. Vien buvimas šalia tokių žaidėjų man leido daug ko išmokti. Mano laikas „Efes“ buvo neblogas, bet manau, kad patirtis „Žalgiryje“ man patiks labiau, nes žinau, kad gausiu daugiau galimybių.
– Daugelis sako, kad Erginas Atamanas yra Eurolygos veidas. Jis dažnai pasižymi emocijomis ir skambiomis frazėmis. Koks buvo tavo ryšys su juo?
– Vien būti šalia jo ir viso trenerių štabo buvo skirtinga patirtis nuo kitų. Iš ACB lygos „Murcia“ komandos persikėliau į, ko gero, geriausią Europos klubą. Vien persikėlimas iš vietinės lygos į Eurolygą daug pasako apie mano talentą, bet kartu ir apie asmenybę, nes sugebėjau pritapti tų vyrukų gretose. Su kai kuriais iš jų iki šiol palaikau ryšį, 4–5 vyrukai man sakė, kad kartu žiūrėjo mano debiutines rungtynes Bolonijoje.
– Buvęs tavo komandos draugas Vasilije Micičius taip pat prieš kelerius metus žaidė „Žalgiryje“. Ar prieš pasirašydamas sutartį su Kauno klubu kalbėjaisi su juo?
– Taip, girdėjau, kad jis yra žaidęs „Žalgiryje“. Šiek tiek su juo apie tai kalbėjausi, jis sakė, kad jam patiko „Žalgiris“, kad infrastruktūra ir sirgaliai buvo aukščiausio lygio. Kad ir su kuo kalbėjausi, visi minėjo sirgalius. Visi juos minėjo, visi sakė, kad tai – pagrindinė priežastis, kodėl žaidėjai čia atvyksta.
– Paskutinis klausimas apie tai, ką pamačiau tavo instagramo paskyroje. Aukščiausiai joje pažymėtas įrašas – tavo nuotrauka su Dwyane'u Wade'u iš NBA rungtynių. Ką tau reiškia šis kadras?
– Tai buvo vienos geriausių mano rungtynių „Hawks“ ekipoje, kai žaidėme prieš „Cavaliers“, kurie turėjo D.Wade'ą, LeBroną, JR Smithą, Isaiah Thomasą, Derricką Rose'ą, Keviną Love'ą, visas tas žvaigždes. Tai buvo vienos svarbiausių mano rungtynių (I.Tayloras Klivlande pelnė 14 taškų – aut. past.). Buvau dar labai jaunas ir žaidžiau prieš žaidėjus, su kuriais užaugau – LeBronu, Wade'u.
Tai buvo rungtynės, kurioms labiausiai kaupiausi ir ruošiausi, nes rungtyniavau prieš savo dievaičius. Iki šiol prisimenu tas rungtynes.
