| Eurolyga | „Maccabi“ – „Žalgiris“ | 21:05 | Tel Avivas |
„Žalgirio“ treneris užtikrintai žengė į nedidukę „Maccabi“ spaudos konferencijos salę, esančią tiesiai po „Yad Eliyahu“ arenos parketu. Jis praėjo pro išdidintas fotografijas, vienoje kurių Šaras triumfavo Eurolygoje vilkėdamas geltonus „Maccabi“ marškinėlius.
Kai Šarūnas Jasikevičius lankosi Tel Avive, vietos žurnalistai akivaizdžiai įsitempia.
Šurmulys žurnalistų zonoje staiga nurimo. Jų susirinko daugiau nei į prieš tai vykusią „Maccabi“ trenerio Neveno Spahijos spaudos konferenciją. Kai kurie žiniasklaidos atstovai trečiadienio vakarą į „Yad Eliyahu“ atvyko tik tam, kad pamatytų ir išgirstų Šarą, nors net neturėjo dirbti.
Turi atsirasti kažkas didingo, kad turėčiau palikti „Žalgirį“.
„Sveiki atvykę į Izraelį“, – pradėdama klausimą, nedrąsiai, bet labai maloniai, paklausė viena Izraelio žurnalistė.
Tel Avivo žurnalistai prisibijojo Šarūno Jasikevičiaus. Jie labai myli „Auksinį berniuką“, bet sykį perdėtas žiniasklaidos dėmesys amžiams pasėjo nesantaiką tarp Šaro ir vietos reporterių.
Geltonosios spaudos atstovė tykojo Š.Jasikevičiaus prie vieno Tel Avivo barų ir paviešino sensacingą informaciją apie tuometinio įžaidėjo šėliones. Šaras taip įsiuto, kad daugiau nebenorėjo kalbėti su vietos žurnalistais. Praėjo daug laiko, bet Š.Jasikevičius vis dar griežtas vietiniams Tel Avive.
„Ar jis ant tavęs rėkia?“ – net paklausė žurnalistė, vėliau maloniai pasveikinusi Šarūną Tel Avive.
Ji atsargiai pasiteiravo trenerio, tai kodėl gi jis nepasidavė „Maccabi“ bei „Barcelona“ vilionėms ir liko Kaune.
„Aš laimingas, kur esu. Žmonės kažkodėl negali patikėti, kad aš labai laimingas Kaune. Jeigu reikės palikti „Žalgirį“, norėčiau čia dirbti kuo ilgiau.
Turi atsirasti kažkas didingo, kad turėčiau palikti „Žalgirį“. Man čia viskas tobula! Tiesiog mėgaujuosi darbu šioje komandoje. „Žalgiris“ leidžia man čia dirbti“, – atsakė Š.Jasikevičius.
Žurnalistų tai neįtikino. Šaras išsišiepė.
„Aš matau, kaip jūs nustebę žiūrite į mane ir klausiate: kaip tai?! Bet aš tikrai laimingas! Kodėl turėčiau palikti „Žalgirį“?“ – plačiai šypsojosi 41-erių kaunietis.
Ne paskutinį vaidmenį sprendimui likti Kaune sužaidė rekordinis komandos vadovų pasiūlymas: 500 tūkst. eurų per metus. Kita vertus, palyginti su užsienio pasiūlymais, tai buvo minimali suma.
Atrodo, kad Š.Jasikevičius nejučiomis kelia ne tik savo paties bei geriausių auklėtinių, bet ir visos „Žalgirio“ organizacijos vertę.
Anksčiau Kauno klubas tebuvo nykus vidutiniokas, Eurolygoje užėmęs statisto vaidmenį. Bet Š.Jasikevičius „Žalgirį“ pavertė komanda, kurią dabar gerbia net favoritai.
Ar sirgaliai mane paveiks? Tikiuosi, ne. Nėra, kas paveiktų. Juk man nereikia pataikyti. Man reikia tik rėkti.
Reikės laiko, kol tokie Europos krepšinio taškai kaip Tel Avivas, Barselona, Atėnai, Maskva ar kiti pradėtų vertinti „Žalgirį“ kaip organizaciją. Bet Šaras jau darbuojasi geriau nei geriausias viešųjų ryšių specialistas.
„Juk galėjote treniruoti geresnę komandą, tokią kaip „Barcelona“ ar „Maccabi“?“ – „Žalgirio“ trenerį toliau kamantinėjo žurnalistai.
„Kas leidžia galvoti, kad tos komandos geresnės?“ – gudriu balsu perklausė Šaras.
„Biudžetas?“ – atkirto jam.
„Viskas priklauso nuo to, kokį biudžetą duos man. Aš juokauju! – pabrėžė treneris. – Nereikia taip giliai galvoti. Tiesiog patikėkite manimi – aš dirbu namuose, vaikai patenkinti eina į mokyklą (juokiasi).“
Komplimentų apipiltas Š.Jasikevičius netrukus sulaukė, ko gero, paties gražiausio. Prie stiklinių spaudos konferencijos salės durų lūkuriavęs senyvas žurnalistas perdavė strategui gražius buvusio komandos draugo žodžius.
„Šią savaitę kalbinome Davidą Blu ir jis pasakė, kad nežinojo, kas yra tikras lyderis ir lyderystė, kol nesutiko jūsų“, – teiginį pateikė žurnalistas.
„Gerai, jis protingas žmogus, – juokėsi Šaras, bet netrukus surimtėjo. – Ne, labai malonu. Ačiū, Davidai.“
Tai buvo palyginti šilta spaudos konferencija. Dar šilčiau bus „Yad Eliyahu“ ketvirtadienio vakarą, kai „Žalgirio“ treneriui plos tūkstančiai „Maccabi“ aistruolių, su nostalgija menantys Šarą ir meldžiantys, jog savo auksinėmis rankomis jis vėl prisiliestų prie Izraelio pasididžiavimo.
Nevenas Spahija prieš mačą vylėsi, kad toks didžiulis aistruolių dėmesys paveiks Š.Jasikevičių, bet lietuvis tik šypsojosi.
„Ar tai mane paveiks? Tikiuosi, ne. Nėra, kas paveiktų. Juk man nereikia pataikyti. Man reikia tik rėkti, – šypsojosi specialistas. – Kasmet tai darosi vis mažiau emocionalu. Taip, emocinga sugrįžti, bet su metais tai vis panašėja.
Aišku, man gera čia būti. Bet mes tiesiog bandysime laimėti. Tikiuosi labai sunkių rungtynių. Čia visos jos būna tokios.
Man „Maccabi“ kažkiek panašūs į mus. Abi komandos šiek tiek „remontuojasi“ žaidimą. Abiejose yra žaidėjų, kurie greitai integravosi į sistemą, bet kai kurie – ne.
Mes sutiksime „Maccabi“, kuris trokš laimėti. Po pastarųjų rungtynių jie bus labai agresyvūs. Su tokiais sirgaliais galima tikėtis tik sunkaus mačo.“
Tiek „Žalgiris“, tiek „Maccabi“ savo sąskaitoje turi po 5 pergales ir 4 pralaimėjimus. Žydus ne mažiau nei Šaro sprendimas likti Kaune stebina tokie „žalgiriečių“ rezultatai.
„Nežinau mūsų paslapties. Mes tiesiog dirbame ir einame ta pačia kryptimi, – paprašytas išduoti žaliai baltų sėkmės paslaptį nesuintrigavo Š.Jasikevičius. – Turime puikius santykius „Žalgirio“ organizacijoje: nuo prezidento iki smulkiausio personalo nario. Bet mums svarbūs visi. Ir visi kartu einame viena linkme.
Kol kas viskas gerai. Kita vertus, dar turime nueiti ilgą kelią. Dar nesame šimtu procentų geri. Gerai, taip niekada nebus. Bet mums reikia integruoti daugiau žaidėjų.
Matote, kartais naujoje sistemoje vieniems reikia mažiau laiko, o kitiems neužtenka ir kelerių metų. Mes kantriai laukiame. Kuo daugiau žaidėjų eis viena kryptimi, tuo bus geriau. Bet kol kas mes laimingi.“
