| Penktadienis | Eurolyga | „Barcelona“ – „Žalgiris“ | 22:00 | Barselona |
„Gal ispaniškai?“ – paklaustas, kuria kalba norėtų kalbėtis interviu metu, akį pamerkė Nigelas Hayesas-Davisas.
Lietuvių kalbos jis nepamiršo ir tikina dar suprantąs, ką šneka kiti, bet dabar buvęs žalgirietis jau kremta naujus iššūkius.
Tą jis daro ne tik aikštelėje. Kelerius metus mokęsis lietuvių kalbos, dabar amerikietis tikina pažengęs į priekį ispanų kalboje.
„Ji lengvesnė“, – tikina Šaro auklėtinis, tuoj pat pridūręs, kad katalonų kalba – kur kas kietesnis riešutas, kurio jis lukštenti dar nesiryžo.
Barselonoje jam tenka ne tik pratintis prie naujos kultūros ir komandos, bet ir pratinti kitus prie naujos savo pavardės – nuo šiol ji Hayesas-Davisas.
Pokyčiams rugpjūtį 27-erių puolėjas ryžosi norėdamas pagerbti sau itin svarbų žmogų.
„Norėjau pagerbti savo patėvį, Albertą Davisą, – 15min sakė N.Hayesas-Davisas. – Jis vedė mano mamą prieš 16 ar 17 metų. Jis padarė tai, kas nutinka retai – vedė moterį su keturiais vaikais, labai rūpinosi manimi, mano mama ir kitais jos vaikais. Jis daug dėl mūsų padarė, sunkiai dirbo, aukojo savo jaunystę, kad pasirūpintų ne savo vaikais. Tai buvo mano būdas atiduoti jam pagarbą. Tad kai kas nors manęs paklausia, kodėl turiu dvi pavardes, atsakau, jog viskas dėl patėvio.“
Dabar Barselonoje yra net du buvę žalgiriečiai panašiomis pavardėmis – N.Hayesas-Davisas ir Brandonas Daviesas. Bet amerikietis apie šį netikėtą panašumą tikina nė nesusimąstęs.
„Tiesą sakant, apie tai iki šiol net nesusimąsčiau. Ir broliais mūsų nevadina“, – šyptelėjo Nigelas.
Išsamiame pokalbyje su 15min N.Hayesas-Davisas atskleidė, kaip jam sekasi pratintis prie Barselonos ir šio miesto komandos, įvertino Šaro pokyčius, Roko Jokubaičio potencialą ir šokiravusį Martino Schillerio atleidimą iš „Žalgirio“ vyr. trenerio posto vos po dviejų pralaimėjimų Eurolygos starte.
– Barselonoje esate jau ketvirtą mėnesį. Neskaitant krepšinio, kas jus traukia šiame mieste, kurį daug kas laiko vienu geriausių Europoje?
– Čia labai daug veganiško maisto pasirinkimų, o aš – veganas. Fantastiškas racionas. Oras taip pat buvo geras, bet pastaruoju metu čia kaip Lietuvoje. Nesuprantu, kas darosi, lyja ir lyja. Bet visa kita tikrai puiku.
Be to, puiku būti tokioje geroje komandoje. Turiu puikius komandos draugus, turiu daug veiklos pasirinkimų, galiu daug ką pamatyti. Tai – puiki vieta rungtyniauti.
– Kalbant apie „Barcelona“, ar domitės futbolu, gal teko apsilankyti „Camp Nou“ stadione?
– Ne, žiūriu tik pasaulio futbolo čempionatą ir stadione dar nebuvau. Nors norėčiau nueiti, atrodo, kad ten vyrauja puiki atmosfera ir žaidžia vienas didžiausių, jei ne didžiausias, pasaulio klubas. Nesu didelis futbolo gerbėjas, bet turėčiau nueiti ir patirtį tą atmosferą, ar ne?
– Žinoma.
– Taip ir padarysiu.
– Pereikime prie krepšinio reikalų. Kodėl vasarą pasirinkote „Barceloną“, o ne kažkurį kitą Europos klubą? Gal tai lėmė Šaras arba galimybė kovoti dėl Eurolygos titulo?
– Manau, kad visi šie dalykai lėmė pasirinkimą. Pažįstu Šarą, jau žaidžiau pas jį, žinau, ką jis mėgsta, koks jo stilius. Ir, žinoma, ši komanda yra labai gera – pernai ji žaidė finale, o sportininko tikslas visada turėtų būti laimėti trofėjus. Kur dar rasi geresnę vietą tą padaryti, jei ne viename geriausių pasaulio klubų? Turime puikius vyrukus sudėtyje, nuostabų trenerį, trenerių štabą. Turime puikias galimybes laimėti titulą, tad daug prieš atvykdamas negalvojau.
– Po metų pertraukos jus vėl treniruoja Š.Jasikevičius. Ar Šaras pasikeitė nuo to 2019–2020 m. sezono, kai kartu dirbote Kaune?
– Taip, jis tikrai pasikeitė, bet tai natūralu. Jis pasikeitė ir krepšinio atžvilgiu, ir gyvenime. Bet kas išlieka, tai teisingų dalykų darymas aikštėje, o tai yra svarbiausia. Pergalės ir pralaimėjimai jam nėra svarbiausia, jam svarbiau išpildymas. Kol viską darysi teisingai ir pagal sistemą bei žaisi kietai, tol jis bus patenkintas. O kai taip žaidi, dažniausiai ir laimi.
– Ar Šaras kitoks prie tokių žvaigždžių kaip Nikola Mirotičius ar Nickas Calathesas, palyginus su tuo, koks jis buvo Kaune, kur negalėjo prisiliesti prie tokio lygio žaidėjų?
– Ne, jis visiems vienodas. Nesvarbu, uždirbi 3, 4 ar 5 milijonus eurų, ar 400–500 tūkstančių, privalai daryti savo darbą. Jis reikalauja to paties išpildymo, reikalauja žaisti kietai ir žaisti komandiškai. Jis visiems vienodas.
– Kalbant apie jus patį, pagal žaidimo laiką (vid. 21,6 min., ketvirta vieta) esate vienas komandos lyderių, bet išmetate tik po 4 metimus (aštunta vieta komandoje) per mačą. Kaip tai paaiškinti ir ko iš jūsų aikštėje reikalauja treneriai?
– Tai – mano kaltė, turėčiau mažiau galvoti prieš atakuodamas. Kartais pernelyg užsigalvoju apie tai, ko nori treneris, ar turėčiau atakuoti, ar tai geras metimas, užuot tiesiog metęs prakeiktą kamuolį. Kai dirbu papildomai, Šaras manęs nuolat klausia: „kam tu dirbi papildomai, jei vis tiek nemeti rungtynėse?“ Treneris T (Tomas Masiulis – aut. past.) irgi klausia to paties, jis sako „aš tau padavinėju kamuolius, o tu neatakuoji rungtynėse“. Man tikrai reikėtų padidinti produktyvumą puolime. Šaras man tikrai neliepia nemesti ar kažko nedaryti, treneriai kaip tik sako man atakuoti ir išsilaisvinti.
Kalbant apie mano vaidmenį, visuomet esu atsakingas už gynybą prieš geriausius varžovų žaidėjus puolime. „Žalgiryje“ gindavausi prieš geriausius aukštaūgius, o Walkupas gindavosi prieš lyderius perimetre, o šiemet dažniau ginuosi prieš žemesnius krepšininkus. Sakau tau, kartais sudėtinga vaikytis tuos greitus vyrukus (šypsosi). Bet man patinka.
Mano mėgstamiausias žaidėjas yra Klay Thompsonas, kuris man patinka dėl to, jog priima iššūkį gintis prieš geriausią varžovų žaidėją ir dar sugeba įdėti indėlį puolime. Jis greitai sugrįš į aikštę (K.Thompsonas dėl kryžminio kelio raiščio ir Achilo sausgyslės traumų nerungtyniavo nuo 2019 m. birželio – aut. past.), tad galbūt aš to ir laukiu? Gal tada pradėsiu dažniau atakuoti?
– Praėjusiais metais taip pat kalbėjote apie tai, kad prieš atakuodamas pernelyg daug galvojate ir dvejojate. Kaip tapti tokiu, kaip K.Thompsonas – nedvejojančiu ir nebijančiu atakuoti?
– Man pasisekė, nes vienu metu turėjome tą patį trenerį Charlie Torresą. Jis puikus vyrukas, myliu jį. Kartą leidome laiką trise ir paklausiau Klay: „kai žaidi, apie ką galvoji?“ Žinote, koks buvo jo atsakymas? „Nežinau, apie nieką negalvoju“. Turbūt tai ir yra paslaptis. Tėvai, seserys, kiti artimieji man kartoja, kad aš per daug galvoju. Mama, kurį mane augino ir viską pastebi, man sako, kad aš visada apie kažką galvoju, užuot tiesiog žaidęs krepšinį. Aš juk neatlieku smegenų operacijos ar kito sudėtingo veiksmo, o tik žaidžiu krepšinį. Turiu tiesiog mėgautis krepšiniu, o kai tai darau, žaidžiu išties gerai. Taip keletą kartų nutiko ir pernai – turiu išsilaisvinti ir viskas bus fantastiškai.
– Kalbant apie „Barcelona“, šiuo metu pirmaujate ir Eurolygoje, ir ACB lygoje. Kaip sugebėjote taip greitai susiklijuoti sezono pradžioje ir ar įmanoma išlaikyti tokią formą iki sezono pabaigos?
– Susiklijavome greitai, nes iš pernai likę vyrukai jau žino sistemą, aš su Roku esame „nauji“ Barselonoje, bet ne nauji Šaro sistemoje. Tai palengvino situaciją, nes gerai yra turėti du naujus vyrukus, jau žinančius sistemą. Tad lieka tik Sertacas [Sanli] ir Lapro (Nicolas Laprovittola – aut. past.), kurie yra nauji šioje sistemoje. Bet jie labai geri ir protingi žaidėjai, tad jiems nesunku perprasti sistemą. Per pirmas kelias savaites dar šaipėmės iš jų, kai jie buvo nauji, bet jie labai greitai viską perprato ir dabar viskas gerai. Bet net ir dabar nežaidžiame gerai.
– Pasak Šaro?
– Ne tik jo nuomone, mes visi galvojame tą patį. Jis tiesiog garsiausiai rėkia. Tikrai nežaidžiame geriausio krepšinio. Kartais surengiame puikias atkarpas, kai puikiai žaidžiame 20–25 minutes, bet kartais žaidžiame klaikiai.
– Kaip prieš CSKA?
– Taip, būtent, ar matėte trečiąjį kėlinį („Barca“ jį pralaimėjo 13:33 – aut. past.)? Žaidėme siaubingai. Ketvirtajame kėlinyje žaidėme puikiai, išpildėme tai, kam ruošėmės („Barca“ ketvirtą ketvirtį laimėjo 30:13, o rungtynėse triumfavo 81:73 – aut. past.), bet trečiajame kėlinyje Šaras mūsų klausė, ar tai tikrai mes. Buvo puiku laimėti, nes tai užgožė trečiąjį kėlinį, bet mūsų tikslas yra išvengti tokių duobių ir žaisti „Barcelona“ krepšinį visas 40 minučių. Kuo labiau priartėsime prie 40 minučių tikslo, tuo turėsime didesnį šansą laimėti, nes turime labai gerus žaidėjus, personalą ir sistemą.
– Vasarą netrūko kalbų apie galimą jūsų sugrįžimą į NBA. Kiek arti to buvote ir ar jumyse vis dar rusena viltis sugrįžti į NBA?
– Nežinau, kiek arti buvau, nes neįteiksiu sau kontrakto. Bet padariau viską, ką galėjau, o dabar esu čia. Tai vienas geriausių pasaulio miestų, fantastiška komanda ir fantastiški žaidėjai. Turiu galimybę žaisti dėl titulų, o kalbant apie NBA, geriausia būtų apie tai negalvoti. Tiesiog eiti tolyn, žaisti krepšinį ir daryti tai, ką privalau daryti. Kas nutiks po sezono, tas, o dabar koncentruojuosi į artimiausias rungtynes ir į tai, kaip pataikyti prakeiktą metimą, būti agresyviam ir išpildyti detales.
– Jau trečią sezoną žaidžiate su Roku Jokubaičiu. Pirmą sezoną jis daugiausiai žaidė tik LKL mačuose, antrame jau atliko svarbų vaidmenį „Žalgiryje“ Eurolygoje, o šį sezoną yra kertinis žaidėjas vienoje stipriausių Eurolygos komandų. Kur yra jo lubos ir ar jis bent priartėjo prie jų? Ir ką manote apie jo potencialą žaisti NBA?
– Žinoma, kad jis dar nepriartėjo prie savo lubų, kiek jam metų, 19, 20?
– 21, kaip tik prieš keletą dienų buvo jo gimtadienis.
– Ak taip, teisingai, bet jam jau 21? Bet nesvarbu – jam dar tik 21-eri, jis tikrai nėra arti savo galimybių ribos. Jį treniruoja vienas geriausių visų laikų Europos įžaidėjų, o tai jam tikrai padeda. Jam puikiai sekasi, jis daug dirba ir nori laimėti titulus.
Nors Šaras jo treneris, bet kartu – ir lietuvis. Lietuvos vaikai augdami stebėjo Šarą, kaip jis laimėjo titulus ir klubuose, ir rinktinėje, tad Rokas tikriausiai dabar savo tikslu kelia lygiavimąsi į Šarą. O jeigu jis norės patekti į NBA, tam jis tikrai turi visas galimybes.
– Prieš kitą dabartinį komandos draugą Nikolą Mirotičių keletą kartų žaidėte ankstesniuose sezonuose ir, tiesą sakant, neblogai prieš jį apsigynėte...
– (nutraukia klausimą) Žinoma (šypsosi). Būtinai išrašykite šią vietą.
– Bet kalbant apie N.Mirotičių – kas daro jį MVP lygio žaidėju ir ką reiškia būti jo komandos draugu bei stumdytis prieš jį treniruotėse?
– Tai puiku. Draugams ir kitiems dažnai sakau: „Žmogau, jis tikrai gerai žaidžia krepšinį“. Jis puikiai dirba kojomis, turi gerus klaidinančius judesius, gerai pašokdina varžovus ir nuostabiai pataiko. Be to, jis gali žaisti nugara į krepšį ir nusistumti varžovus, nes yra stiprus, bet kartu – ir mobilus. Jo ūgis 208 cm, tad jis tikrai gerai žaidžia krepšinį. Be to, jis dar ir protingas ir žinantis, kada gali pelnyti lengvus taškus, kas yra labai svarbu geriems taškų rinkėjams – privalai sugebėti susirinkti lengvesnius taškus ir nedirbti sunkiai dėl visų pelnomų taškų. Kiekvienose rungtynėse jis atsiduria gerose situacijose, iš kurių susirenka 6–8 lengvus taškus.
Tiesa, man prieš jį dažnai stumdytis netenka, nes jis žaidžia ketvirtoje, o aš – trečioje pozicijoje. Bet kai tenka gintis prieš jį, žinoma, būnu geresnis už jį, nors jis ir puikus žaidėjas. Kartoju tą jam nuolatos. Per rungtynes prieš CSKA jis ėjo mesti baudų, o aš nuo suolo šaukiau: „Ei, Niko, tau puikiai sekasi, taip ir toliau, tu puikiai žaidi krepšinį.“ Manau, kad jam tai patinka. Mėgstu skatinti ir girti žmones, tą patį darau su Kyle'u (Kuričiumi). Kai jis meta į krepšį, visada tikiuosi, kad kamuolys įkris. „Žmogau, tu puikiai atlieki savo darbą“ – sakau aš jam. Aš esu skatinantis ir geras komandos draugas, kurį supa daug gerų krepšininkų.
– Užbaikime „Žalgirio“ tema. Praėjusį sezoną žaidėte Martino Schillerio komandoje ir ne sykį jį gynėte, teigėte, kad jis jus daug ko išmokė. Bet šį sezoną jis buvo atleistas vos po dvejų Eurolygos rungtynių. Kiek tai jus nustebino ir ar supratote tokio sprendimo motyvus?
– Taip, jis man labai padėjo skaitant puolimo situacijas ir stengiantis atsidurti reikiamoje vietoje, man to labai trūko. Žinoma, treneriai turi skirtingas sistemas, bet jo sistemoje sugebėjau būti efektyvus, žaisti be kamuolio, judėti ir rasti laisvus plotus. Man patiko jo sistema.
Manau, kad jo atleidimas šokiravo ne tik mane, bet ir daugelį kitų žmonių. Jis buvo atleistas taip anksti, vos po dvejų Eurolygos rungtynių. Pralaimėti dvejas rungtynes ir būti atleistam? Tai sudėtinga. Daugelis Eurolygos žvaigždžių buvo nustebusios po tokio ėjimo. Bet tai ne mano sprendimas, aš nevaldau „Žalgirio“ ir jame nebežaidžiu. Jie priėmė tokį sprendimą, kuris jiems atrodė teisingiausias.
Nusiunčiau treneriui Schilleriui žinutę, kelis paskatinimo žodžius, bet jis puikiai susidorojo su situacija, suprato, kad tai – šio darbo dalis. Gaila, kad taip nutiko, bet toks gyvenimas. Jam reikia judėti pirmyn, be to, aš įsitikinęs, kad jis ras darbą kitame klube.
– Daug kas Lietuvoje dabar šneka apie tai, kad praėjusio sezono „Žalgirio“ sėkmė buvo nulemta ne Martino Schillerio, o Šarūno Jasikevičiaus palikimo. Šarui išvykus, „Žalgiryje“ liko daugelis kertinių žaidėjų, įskaitant ir jus patį, liko ir tam tikri žaidybiniai įpročiai. Ką atsakytumėte į tokį teiginį?
– Manau, kad teisios abi pusės. Šie treneriai skirtingi, tad tikrai nesakysiu, kad buvome geri dėl to, jog žaidėme pas Šarą, o pas Schillerį nieko neveikėme. Tai buvo abiejų trenerių rezultatas. Daugelis iš mūsų – Thomasas (Walkupas), Marius (Grigonis), aš – rinkome puikius skaičius, o už tai duoklė turėtų atitekti Schillerio sistemai. Bet kartu, nesistengiant sumenkinti Schillerio, reikia pripažinti, kad Šaro pamokos ir instrukcijos tikrai mums padėjo. Manau, kad šiuo atveju teisios abi pusės – gerus rezultatus nulėmė Šaro įdiegtos pamokos ir puikus Schillerio treniravimas.
– Penktadienį pirmą kartą stovėsite kitoje barikadų pusėje nei „Žalgiris“. Ar rungtynėse prieš buvusį klubą jausite papildomą motyvaciją?
– Ne, papildomos motyvacijos nejausiu. Žinoma, bus puiku pasimatyti su pažįstamais personalo nariais, žaidėjais, kurie liko iš praėjusių metų, bet mano motyvacija bus tapti svarbesniu faktoriumi puolime, kadangi tikrai turiu tam įgūdžių. Galbūt tai ir yra problema, galbūt net neturėčiau apie tai galvoti, o turėčiau tiesiog žaisti? Nesvarbu, prieš kurią komandą žaidžiame, būdami „Barcelona“ privalome taikytis į aukščiausius tikslus. Kaip pasakytų Šaras, svarbiausia mums nėra rezultatas, svarbiau – susikurti tinkamus įpročius, daryti teisingus dalykus ir pasirinkti tinkamą žaidimo kryptį. Jeigu taip ir darysime, turėdami tokius žaidėjus, trenerius ir sistemą, visuomet turėsime puikų šansą laimėti. Toks ir bus mūsų tikslas – būti kuo arčiau 40 puikių minučių.
– Ačiū už pokalbį.
– Ne, ne, ne. Tai jums ačiū.
