Penktadienio rungtynėse pamatėme aukščiausio lygio krepšinį. Tokias rungtynes bei jų iškarpas drąsiai būtų galima rodyti kaip mokomąją medžiagą krepšinio mokyklose.
Didžiulis intensyvumas gynyboje, įdomūs deriniai, nesavanaudiškumas puolime bei išpildomos detalės – to buvo galima tikėtis prieš rungtynes, kuriose susitiko turbūt dviejų geriausių Eurolygos trenerių vadovaujamos komandos.
Kodėl kauniečiams nepavyko apginti savo tvirtovės? Aptarsiu keletą pagrindinių aspektų.
„Fenerbahče“ manevras
Per pirmąsias 15 minučių kauniečiai pelnė 38 taškus. Tuomet Ž.Obradovičius sureagavo ir atliko ėjimą, nulėmusį rungtynes – vietoje agresyvaus „step-outo“ ginantis 2 prieš 2, liepė naudoti agresyvų keitimąsi.
Pirmoje rungtynių pusėje fantastiškai veikęs „Žalgirio“ puolimas pristojo. Nebeliko įsiveržimų į baudos aikštelę, privertusių turkus pirmoje rungtynių pusėje rotuoti gynyboje. Kamuolys dažnai užstrigdavo vieno žaidėjo rankose – „Fenerbahče“ žaidėjai fenomenaliai neleisdavo priimti kamuolio ties tritaškio linija. Puikiai iš priekio išeidavo mažesni žaidėjai, neleisdami lengvai priimti kamuolio baudos aikštelėje bei pasinaudoti ūgio pranašumu B.Daviesui ir kitiems aukštaūgiams.
Šią taktiką „Fenerbahče“ naudoja dažnai – galime prisiminti Eurolygos pusfinalį, kuriame turkai taip pat dažnai keitėsi ginamaisiais. Š.Jasikevičius po rungtynių užsiminė, kad komanda buvo pasiruošusi prieš šį žaidimo elementą. Tačiau kartais teorijoje ir praktikoje išpildymas skiriasi.
Ypač, kai varžovų ekipa puikiai subalansuota taip gintis. Aukšti, ilgi, tačiau labai mobilūs aukštaūgiai – J.Vesely, N.Melli, L.Datome, J.Louvergne'as – visi pajėgūs išlaikyti mažus gynėjus priešais save ir apsunkinti net ir apylaisvius metimus dėl savo ilgų rankų.
Pirmoje pusėje kauniečiai padarė 5 klaidas. Per sekančias 20 minučių šis skaičius išaugo dvigubai – 11 klaidų, iš kurių net 8 buvo vienaip ar kitaip išprovokuotos gynybos susikeitimo. Pavyzdžiui, Leo Westermannas dėl agresyvaus išsikeitimo sugauna kamuolį bei išmeta jį į užribį; N.Woltersas bando įveikti vieną iš aukštaūgių 1 prieš 1, bet kamuolys išmušamas; E.Ulanovas neapsisprendžia, kaip toliau tęsti derinį po išsikeitimo ir atlieka blogą perdavimą; B.Daviesas bando įmesti kamuolį į baudos aikštelę, bet puikiai suveikia turkų silpnosios pusės gynyba; N.Woltersas bando įveikti J.Vesely nuo tritaškio ir praranda kamuolį.
Tai keletas pavyzdžių, kaip žalgiriečiai strigo puolime antroje pusėje.
Kostas Sloukas ir Luigi Datome
Nors statistikos protokole akivaizdžiai išsiskiria Kostas Sloukas, puikias rungtynes sužaidė ir Luigi Datome.
Sloukas žaidė net 38 minutes, per kurias pelnė 20 taškų, pataikė 7 metimus iš 11, atliko 5 rezultatyvius perdavimus bei suklydo tik 1 kartą. Šiek tiek buvo keista matyti, kad „Žalgiris“ pasirinko naudoti pasyvią gynybą, kuomet K.Sloukas žaidė 2 prieš 2. Jis naudojosi jam suteikta erdve bei ne vieną kartą baudė kauniečius metimais iš vidutinio nuotolio bei tritaškio. Kol kas jo tritaškių pataikymas šiame sezone siekia net 61 proc. (8 iš 13).
Luigi Datome pelnė 11 taškų, pataikė 4 metimus iš 5 (3 iš 4 tritaškių), bet atliko daug juodo darbo gynyboje. Kuomet „Žalgiris“ strigo bandydamas įvesti kamuolį į baudos aikštelę savo aukštaūgiams, Luigi Datome dažnai būdavo būtent tas žmogus, kuris apsunkindavo tą perdavimą. Tas darbas nematomas statistikoje, bet jo išpildymas reikalauja pastovaus judėjimo, teisingų kampų pasirinkimo bei daug fizinės jėgos. Datome itin efektyviai išnaudojo savo progas puolime bei itin apsunkino kauniečių atakas.
„Žalgirio“ žaidimas
Kauno „Žalgiris“ nepaisant pralaimėjimo tikrai nežaidė blogai. Buvo daugybė situacijų gynyboje, kuomet visi žaidėjai puikiai išpildė labiausiai akcentuojamas detales – atlikdavo pražangas „iki bonuso“, metikus, tokius kaip L.Datome, priversdavo veržtis.
Pirmoje pusėje puolime įspūdingai vaikščiojo kamuolys, dažnai išmetami metimai buvo tikrai geriausi, kokių galima tikėtis žaidžiant prieš tokio lygio komandą, kaip „Fenerbahče“. Abi šios savaitės Eurolygos rungtynės turėjo parodyti, kad ir šis sezonas gali būti ne prastesnis nei praėjęs.
Vakar pamatėme krepšinio spektaklį su mums liūdnoka pabaiga. Geras rungtynes sužaidę kauniečiai turėjo pripažinti turkų pranašumą. Daugiausiai problemų sukėlusi „Fenerbahče“ keitimosi gynyba privertė puikiai veikusį žalgiriečių puolimą strigti antroje pusėje bei suklysti net 11 kartų per 20 minučių. Tai yra gerokai per daug bandant nugalėti vieną iš geriausių Europos komandų.
Š.Jasikevičiui šį kartą nepavyko įveikti savo mokytojo, tačiau krepšinio lygis turėjo itin pamaloninti neutralius žiūrovus.
