Šarūnas Jasikevičius atlošęs galvą stebėjo vaizdą „Žalgirio“ arenos kube. Ten sukosi „Žalgirio“ komandos paruoštas specialus vaizdo klipas, padėkojęs į Barseloną sparnus pakėlusiam lietuvių trenerių štabui už tuos nepamirštamus metus Kaune.
Pergalingos emocijos, džiaugsmingi apsikabinimai, titulai ir šilti nuotykiai, kurie lydėjo Šarą „Žalgiryje“, filmuko pabaigoje užgniaužė treneriui kvapą.
„Ačiū, Šarūnai, ačiū, Dariau, ačiū, Tomai, ačiū, Justai“, – klipo pabaigoje užsidegė arenos kube.
Š.Jasikevičius nuleido galvą. Jis tarsi bandė nuryti tas susikaupusias emocijas ir atsiriboti nuo jų per pirmąjį savo sugrįžimą į „Žalgirio“ areną su „Barcelona“ logotipu ant jo trenerio švarko. Tai buvo nelengva. Prie 15 tūkst. pasiutusių „Žalgirio“ sirgalių tai būtų buvę netgi neįmanoma.
Tačiau tai ne Šarui labiausiai trūko šalto proto penktadienio vakarą Nemuno krepšinio saloje.
LED reklamos, juosiančios parketą, jau buvo pamiršusios apie apsaugą nuo Šarūno Jasikevičiaus batų. Iš pykčio, šie vėl kilo į orą visai šalia stendų.
Nickas Calathesas lyg per Visų žvaigždžių rungtynes nedrausmingai bandė pradanginti perdavimus prie tritaškio linijos. „Barcelonos“ aukštaūgiai paliko skyles baudos aikštelėje, o Thomas Heurtelis taip ir nesuprato, ko iš jo norėjo Šaras tiek puolime, tiek gynyboje.
Tai buvo rungtynės, kurių kokybė visai nedžiugino Barselonos vyr. trenerio. Bet po dviejų pralaimėjimų iš eilės Š.Jasikevičiui reikėjo bent pergalės. Ją pasiekti pavyko 73:62.
Po finalinio švilpuko Šaras neskubėjo palikti aikštės. Kelis kartus paplekšnojęs Martinui Schilleriui per petį, jis luktelėjo, kol iš savo susibūrimo išsiskirstys „Žalgirio“ žaidėjai.
Iš pradžių apsikabino Thomą Walkupą. Po to nostalgiškai pasisveikino su Pauliumi Jankūnu, Luku Lekavičiumi, Artūru Milakniu. Atrodo, savo energija ir proveržio sezonu į Barseloną prašėsi Rokas Jokubaitis. Juokingai nusistūmęs 20-metį, Šaras dar palaukė Mareko Blaževičiaus.
Apsikabinęs jaunąjį žalgirietį, kurį vasarą pakvietė į Kauną, bet pats netikėtai išvyko į Barseloną, Šaras persimetė su juo keliais žodžiais, tėviškai lydėdamas rūbinės link.
Atrodė, kad Šarūnas Jasikevičius tiesiog nenori nulipti nuo „Žalgirio“ arenos parketo.
Vėliau buvęs „Žalgirio“ treneris kvailiojo laukdamas savo interviu eilės Eurolygos TV. Iš šmaikštaus jo pokalbio su Nicku Calathesu buvo akivaizdu, kad tai buvo klaikokos rungtynės. Bet Šaras važiuoja namo su plačia šypsena veide.
„Sveikinimai mano žaidėjams. Tai buvo svarbi pergalė po dviejų pralaimėjimų. Gerai gynėmės, neleidome žalgiriečiams jaustis patogiai. O puolime matote skaičius. Nenormalu mūsų lygio komandai žaisti su 24 klaidomis. Jeigu su 8 tritaškiais ir tiek klaidų galime laimėti Eurolygos išvykos mačą, tai neįtikėtina. Bet svarbiausia pergalė“, – spaudos konferencijoje reziumavo Š.Jasikevičius.
– Ar buvo sunku nuryti emocijas, kai arenos kube išvydote jums skirtą vaizdo klipą?
– Prieš rungtynes kalbėjau apie sirgalius, tai labai gerai, kad jų nebuvo. Atvažiuoji ne tam, kad tau paplotų ar padėkotų. Atvažiuoji laimėti. Jei be fanų buvo tokios emocijos, su fanais būtų buvę žymiai blogiau. O prie tokio žaidimo būtų buvę dar sunkiau. Tai šituo klausimu gerai.
Po dviejų pralaimėjimų mūsų žaidime atsirado nervingumas ir tai matėsi mūsų sprendimuose. Bet būtent tokiose situacijose taip ir reikia ištraukti rungtynes – su charakteriu ir fiziškumu. Reikia suprasti, kad turime gerinti formą. Sezonas 10 mėnesių – nenormalu, kad žaisime taip puikiai, kaip pastarąjį mėnesį. Svyravimų bus. Dabar turime vėl gerinti žaidimą ir grįžti į tą lygį.
– Kaip išjungėte Marių Grigonį, sužaidusį nerezultatyviausią Eurolygos sezono mačą (5 tšk., 2/5 met., 4 kl.)?
– Kiekvienai komandai šiai dienai Grigonis yra akcentas numeris vienas. Mes ruošėmės taip pat. Atlikome didelį darbą dar prieš Mariui gaunant kamuolį. Neleidžiant jam pagauti greičio...
„Žalgiris“ žaidžia labai greitą pozicinį krepšinį su daug megztukų (handoffų situacijų, kai kamuolys perduodamas iš rankų į rankas). Kai pagauni greitį, po to sunku juos sugaudyti. Buvo svarbu numušti tą greitį ir mes kažkiek tai padarėme. Šioje pozicijoje turime ką pastatyti prieš tokius žaidėjus – Hanga, Abrinesas puikiai ginasi ir ne kartą įrodė, kad gali puikiai stabdyti žaidėjus kaip Marius.
– Kiek smagu matyti tokį Roką Jokubaitį, kuris su 15 taškų pakartojo Eurolygos rezultatyvumo rekordą?
– Žiauriai. Kartais 20-metis... Dabar jis 20-metis, bet jis pas mus jau nuo 15-16 metų ateidavo. Atsidavimas, tas toks beprotiškas noras, kiekvienos treniruotės maksimumas... Kaip Tomas Masiulis jam pernai sakydavo, tu tik, Rokai, nepasikeisk. Mes atlikdavome metimus po treniruočių... Rokas visada viską daro 100 proc. Tik kad nepasikeistų. Nemanau... Jis turi gerą galvą ant pečių.
– Ką sakėte Marekui Blaževičiui, po rungtynių jį apsikabinęs ir palydėjęs rūbinės link?
– Na ką, žinote... Kai buvome susitikę, su juo kalbėjome. Jis žinojo, kad taip gali būti. Bet norėjosi jam pasakyti porą žodžių. Aš šioje situacijoje net kažkiek blogai jaučiuosi. Nieko blogo nepadariau, bet blogai jaučiuosi. Ir gaila. Tik kad vaikas nepalūžtų. Bet Marekas panašus į Roką. Jis tikrai žymiai vyresnis galvoje nei jo paso skaičiai. Manau, tikrai nepalūš.
Kiek supratau kalbant su Pauliumi Motiejūnu, „Žalgiris“ turės daug rungtynių gruodį, tai tikrai jo reikės. Manau, kad jis vienas tų, kurie turi tvirtą galvą ant pečių. Turi daug talento ir eis į priekį. Aš labai laimingas, kad jis atėjo į „Žalgirį“, kad ir kaip jam būtų sunku šiai dienai.
– Ar Ispanijoje dėl pralaimėjimų jaučiate didesnį spaudimą?
– Dirbu futbolo klube. Po kiekvienų ACB rungtynių sėdi lygiai nulis žurnalistų. Niekas nerašo straipsnių apie kiekvieną mano keitimą. Kiekvieną mano aprėkimą. Kiekvieną mano keiksmažodį. Sakau, aš tikrai žinojau, kad jūsų pasiilgsiu. Aš jūsų pasiilgęs esu, tikrai. Juk tas dėmesys Lietuvos krepšiniui ir yra didžiulė varomoji jėga. Taip čia ir turi būti. Mes turime pripažinti, kad gyvenu futbolo mieste, dirbu futbolo šaly ir futbolo klube. Bet tikrai nesiskundžiu.
– Ar teisingai supratome, kad jums asmeniškai smagiau, kai visi taip gilinasi į jūsų darbą?
– Jei esi neįdomus, tau patiktų gyventi? Tai va. Aš prie to pačio.
– Kokios buvo mintys, kai „Žalgiris“ pirmavo sezono pradžioje ir lenkė Barseloną?
– Sakydavau „Žalgiryje“, kad pirmą sezono pusę nesvarbu žiūrėti į lenteles, nes jos nieko nereiškia. Dar labiau nesvarbu žiūrėti į lentelę pandemijos metu, nes sėkmė daug ką lemia: ar tu susirgsi, ar varžovas, ar nukels rungtynes. Lentelė šiuo metu nieko nelemia. Kai „Žalgiris“ buvo aukščiau, tai kaip rungtynes pradedi pirmą kėlinį, gali būti -10 ar +10, bet viščiukus skaičiuosime gegužės gale.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ naujokus?
– Rubitą turėjome pirmą kandidatų sąraše prieš dvejus metus. Jis nusprendė eiti į „Olympiakos“. Zachas LeDay buvo antras sąraše. Man Rubitas žiauriai patinka. Lauvergne'as... Kada dar galėjome pasirašyti žaidėją su NBA patirtimi iš tokio klubo kaip „Fenerbahče“?
Man „Žalgirio“ sudėtis, kaip pabrėžiau, yra labai gera. Su Garino būtų iš viso kosmosas. Bet juk mes niekada neturėjome per tiek metų, kad sugrįžtų visi keturi komandos protai: Grigonis, Jokubaitis, Lekavičius, Walkupas. Vasturia prisidėjo, kuris, mano manymu, tikrai gali kurti žaidimą. Bet žinome, kokie sunkūs pirmi metai Eurolygoje ir kaip sunku įžengti iš žemesnių lygų. Bet jis žaidžia savo minutes, žaidžia daug ir eis į priekį.
Neturėdavome tokių dalykų, kad veteranai ateitų į tokias pozicijas. Dar liko Nigelas... „Žalgiris“ turi visas galimybes žaisti ir būti dar geresnėse pozicijose.
– Ar girdėjote Paulių Motiejūną ložėje, taip emocingai palaikantį „Žalgirį“?
– Taip, viskas dabar girdisi. Dabar ir rungtynėms ruoštis lengviau. Niekas nenuslėps, nes nėra fanų, garso. Paulius prezidentas, bet dar, ko gero, ir fanas, visų pirma (šypsosi.).
– Kalbant apie žaidimo gerinimą, kai kurios jūsų frazės jau atkartojamos Ispanijos žiniasklaidoje ir jos mums gerai atpažįstamos iki skausmo. Kaip Barselonos komanda reaguoja į jūsų muštrą?
– Tas pats. Aš tas pats žmogus, mano frazės tos pačios. Juk neprisiskaitysiu knygose kitokių frazių. Visi esame tie patys žmonės. Niekas nepasikeis, aš irgi nepasikeisiu. Stengiesi jiems padėti. Aš toks žmogus, kuris truputį agresyviau viską sako. Esame, kas esame.
– Su Martinu Schilleriu po rungtynių trumpai persimetėte keliais žodžiais. Apie ką buvo tas trumpas pokalbis?
– Palinkėjau jam sėkmės didžiulės, sveikatos. Kiekvienas treneris linki to pačio. Pasakiau, kad labai stebim, sergam už juos.
Jam pasirašius kontraktą su „Žalgiriu“, susiekiau, kad jei ko reikia, nebijotų skambinti ir t.t. Vasarą su juo turėjome labai smagų pokalbį. Čia mano komanda ir kaip tik galėsiu padėti, padėsiu.
– Kokio patarimo jam labiausiai reikėjo ir ką labiausiai jums pačiam norėjosi perduoti?
– Daugiau gal iš pagarbos žinutė ir skambutis, jeigu ko tik reikia, padėsime, kad jiems ir „Žalgiriukui“ būtų geriau. Jei norės, žino, kad gali skambinti. Žinau, kad neskambins, bet aš žiauriai mandagus dziadas.
