Garsiais aplodismentais „Žalgirio“ arena pasitiko čia ketverius metus vyr. trenerio pareigose šeimininkavusį Šarūną Jasikevičių.
Plojo ir Andrea Trinchieri, pirmą kartą stojęs prieš Kauno dievaitį treniruodamas jo pirmąją meilę – „Žalgirį“.
Jau 15 kartų iki šiol buvo susikirtę Andrea Trinchieri ir Šarūno Jasikevičiaus keliai.
Italas treniruodamas Bambergo „Brose“ ir Miuncheno „Bayern“, o lietuvis – „Žalgirį“ ir „Barcelona“, kovėsi Eurolygos reguliariuosiuose sezonuose bei sykį išsibandė jėgas ketvirtfinalio serijoje.
Iki šiol Šaras dažniausiai palikdavo šią dvikovą kaip laimėtojas – jam pavyko nugalėti 10 sykių, kai A.Trinchieri džiaugėsi pergale 5 kartus.
Bet šį kartą buvo kitaip.
Paspaudę vienas kitam rankas, vyrai stabtelėjo kelioms akimirkoms rimties: iš pradžių sausakimšai „Žalgirio“ arenai giedant Lietuvos himną, o netrukus pagerbiant tylos minute netikėtai mirusį buvusį Eurolygos krepšininką, pastaraisiais metais NBA komandų trenerių asistentu dirbusį serbą Dejaną Milojevičių.
A.Trinchieri šio jautraus momento metu pasikėlė akinius ir, atrodė, sunkiai tramdė ašaras, tačiau jau netrukus jo emocijos keitėsi, kai „Žalgiris“ tarsi nereikalingų vagonų atsikratęs garvežys pasileido į priekį akistatoje su „Fenerbahče“.
12:0 – taip rungtynių pradžią pažymėjo „Žalgiris“, o pirmą metimą iš žaidimo oponentams iš Turkijos leido įmesti tik sužaidus beveik šešias minutes.
„Fenerbahče“ kėlėsi daugiausiai baudų metimų pagalba, kurių per pirmą ketvirtį pataikė 10, bet antrą kėlinį „Žalgiris“ pradėjo dar vienu atakų gūsiu.
Edmondo Sumnerio buvo pilna visur, o tarsi viesulas tiek gynyboje, tiek puolime dalyvavęs amerikietis kartu su Laurynu Biručiu užkūrė „Žalgirį“ spurtui 12:2 ir padėjo jam pabėgti į priekį net 32:16.
Dar vieną puikią atkarpą „Žalgiris“ sužaidė trečiajame kėlinyje, kai taškus renkant visiems aikštėje pasirodantiems žaidėjams susigrąžino 16 taškų persvara ir laikė pagarbų atstumą nuo Šaro vyrų.
Ketvirtajame kėlinyje „Fenerbahče“ bandė kilti į lemiamą šturmą, bet mobilų penketą su Rolandu Šmitu ir Brady Maneku aukštaūgių pozicijose naudojęs A.Trinchieri neleido Šarui išsivežti pergalės iš Kauno, o galiausiai šventė net ir didžiausią šio sezono pergalę – 98:75.
Tai pratęsė puikią italų savaitę „Žalgirio“ arenoje – praėjusį savaitgalį ant čia buvusio ledo aukso medalius Europos dailiojo čiuožimo čempionate iškovojo ir dvi italų čiuožėjų poros: Charlene Guignard ir Marco Fabbri bei Lucrezia Beccari ir Matteo Guarise.
„Tikiu, kad jei sakyčiau, kad tai buvo geros rungtynės, jūs visi sutiktumėte. Treneriai niekada neturi šanso pasimėgauti rungtynėmis, bet ši pergalė nėra apie mane. Labai džiaugiuosi dėl savo žaidėjų, – po įspūdingo laimėjimo džiaugėsi A.Trinchieri. – Turėjome pirmą trumpą atkarpą su tikromis treniruotėmis ir žaidėjai suprato, ko aš noriu šiose rungtynėse, o dabar pamatėme rezultatą. Jie žaidė maksimaliai susikoncentravę, o dėl to sužaidėme puikias rungtynes.
Sužaidėme rungtynes su įspūdinga energija, žaidėme komandiškai ir puolime, ir gynyboje. Žaidėme taip, kad visos klaidos, kurias padarėme, buvo atliktos iš per didelių pastangų ir norėjimo viską atlikti kuo geriau. Prasižengėme likus 1 sekundei jų atakai vien todėl, kad norėjome kautis dėl kiekvieno kamuolio.
Manau, kad nusipelnėme laimėti, nes puikiai dalinomės kamuoliu, atlikome 25 rezultatyvius perdavimus. Kiekvienas žaidėjas, žengęs ant parketo, atliko bent po tris svarbius veiksmus svarbiais momentais.
Kai visi žaidžia taip susikoncentravę, galime pasiekti tokį rezultatą – laimėjome prieš finalo ketverto komandą puikiu stiliumi.“
– Kaip jautėtės laimėdamas šioje atmosferoje prieš Š.Jasikevičiaus komandą?
– Visi žino, kad turiu puikų ryšį su Šaru. Gerbiu jį, man jis patinka. Žinojau, kad tai bus jo namai amžinai, ir su tuo sutinku. Jam žengus ant parketo, aš plojau. Esu romantikas, man patinka pasakos, o Šaras čia buvo pasakos dalis. Pagarba, kurią jis gauna šioje arenoje, yra nusipelnyta. O aš jam irgi atidaviau pagarbą.
Atmosfera buvo įspūdinga, o žaidėjai žaidė tiek sirgaliams, tiek su jais. Buvo smagu juos treniruoti.
– Šiose rungtynėse turėjote naują žaidėją, po traumos sugrįžusį Arną Butkevičių. Kaip jis tinka jūsų taktikai ir žaidybiniam planui?
– Turėtumėte paklausti jo. Jis patenkintas? Gerai, dabar galiu eiti namo ir ramiai miegoti (šypsosi). Jis yra elitinės komandos žaidėjo prototipas. Tikiuosi, kad sugebėsiu jį įtikinti būti agresyvesniu puolime, o ne visada galvoti apie komandą. Jis turi įspūdingą kietumą, žaidimo pojūtį, jis mūsų vokaliausias žaidėjas ir gynybos meistras. Jis labai patyręs, mūsų branduolio ir franšizės žaidėjas.
– Praėjusiame sezone Laurynas Birutis pagerino savo karjeros naudingumo rekordą rungtynėse prieš „Fenerbahče“, kiek anksčiau šį sezoną sužaidė puikias rungtynes ir Stambule, o dabar užfiksavo dar vieną karjeros naudingumo rekordą (28 balai), nors jau pasikeitė abiejų komandų treneriai. Kas tokio ypatingo nutinka L.Biručiui sutikus „Fenerbahče“?
– (Rodo į smilkinį) Tai, ką jis turi čia. Jis labai protingas žaidėjas. Vienas malonumas jį treniruoti. Tiesiog turiu jį įtikinti, koks jis geras žaidėjas. Prašau iš jo daugiau dalykų, būti kamuolio skirstytoju, nes jis turi puikų prisilietimą prie kamuolio – jo rankos tarsi pianisto. Niekada nesu matęs 215 cm ūgio pianisto, bet čia jį turime. Jis turi savo firminį floaterio metimą ir mes bandome jį išnaudoti kuo labiau.
Vienas malonumas jį treniruoti.
– Edmondas Sumneris pelnė tik 4 taškus, bet ar galime sakyti, kad tai buvo dar vienas žingsnis į priekį jam priimant sprendimus tiek puolime, tiek gynyboje?
– Tokiose rungtynėse nežiūriu į taškus. Man jie nesvarbūs. Jis žaidė 18 minučių. Šios rungtynės buvo labai sudėtingos taktiškai – abu treneriai panaudojo daug taktinių gudrybių, leido labai didelius, labai mažus penketus, su trimis gynėjais, su trimis aukštaūgiais. Kai „Fenerbahče“ žaidė su trimis gynėjais, aš žaidžiau su trimis aukštaūgiais.
Kai pirmus metus žaidi Europoje, nėra lengva suprasti, kokiose rungtynėse žaidi. Šios rungtynės turėjo pagrindinį scenarijų ir dar penkis papildomus. Tikiu, kad jis įnešė mums energijos. Jis labai talentingas ir kiekvienose rungtynėse taps geresniu.
– Rolandas Šmitas tik antrą kartą šiame sezone nepradėjo rungtynių startiniame penkete. Ar šis sprendimas buvo priimtas dėl fizinės savijautos, ar tai jūsų taktinis ėjimas?
– Manau, kad Rolando pakilimas nuo suolo buvo labai efektyvus. Taip išvengėme jo anksti prisirenkamų pražangų. Jis žaidžia neįtikėtinai intensyviai ir dažnai labai anksti panyra į, kaip aš vadinu, raudonąją fiziškumo zoną. Kai jis žaidžia daug minučių, jo žaidimo lygis krenta. Tokiu būdu sugebėjau jį išlaikyti pasiruošusį ir aštrų visą laiką.
– Tai buvo trečios iš eilės rungtynės, kuriose Brady Manekas žaidė bent 24 minutes, o šiandien jis žaidė ilgiausiai karjeroje – net 32 minutes. Ar galima teigti, kad jis tampa esminiu jūsų rotacijos žaidėju, ypač ketvirtajame kėlinyje?
– Aš turiu daug esminių žaidėjų. Kiekvienose rungtynėse man gali prireikti vis kito esminio žaidėjo.
– Prieš šias rungtynes prisimindamas Eurolygos ketvirtfinalio seriją prieš Š.Jasikevičiaus komandą teigėte, kad joje abu treneriai kiekvienoms rungtynėms paruošdavo vis naujų taktinių sumanymų. Ar šioms rungtynėms buvote paruošę kažką ypatingo ir ar pamatėte kažką naujo iš „Fenerbahče“?
– Ne, nieko. Eikite namo ir pažiūrėkite rungtynes. Pažiūrėkite, ką paruošė Šaras (šypsosi).
– Treneri, nežinau, ar tai žinote, bet dvi Italijos dailiojo čiuožimo poros laimėjo aukso medalius šioje arenoje praėjusį savaitgalį. Ar po jūsų pergalės galime šią savaitę Kaune vadinti Italijos savaite?
– Taip, žinau tai (šypsosi). Tikėkimės, kad ateityje turėsime ir daugiau itališkų savaičių. Noriu daugiau itališkų savaičių (juokiasi).
