| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – CSKA | 20:00 | Kaunas |
Tenisas ir sporto treniruokliai – kūnui, krepšinis – akims. Vienas garsiausių Europos krepšinio trenerių pastaraisiais mėnesiais per atstumą seka Eurolygą ir ten kovojančias komandas, kurių tris pats yra treniravęs.
Su „Žalgiriu“ Eurolygoje triumfavęs, su CSKA finalą pasiekęs, o taip pat ir Pirėjo „Olympiakos“ ekipai vadovavęs 64 metų vilnietis po darbų etapo Kinijoje daugiau dėmesio skiria aktyviam laisvalaikiui ir anūkams.
Tačiau J.Kazlauskas įdėmiai seka „Žalgirio“ kelionę Eurolygoje ir smalsiai laukia penktadienio vakaro, kai susikibs du amžini varžovai, aršiai kovoję tiek prieš tris dešimtmečius, tiek praėjusiame Eurolygos finalo ketverto turnyre.
Šį sezoną „Žalgiris“ su 7 pergalėmis ir 8 pralaimėjimais pradeda antrąjį Eurolygos ratą būdamas keturių komandų sangrūdoje tarp 8-11 pozicijų turnyro lentelėje.
CSKA (11 pergalių ir 4 pralaimėjimai) rikiuojasi trečias, bet po pergalės prieš „Žalgirį“ pirmajame rate Maskvos klubas laimėjo tik tris Eurolygos mačus iš septynių.
Prie abiejų komandų vairo stovėjęs J.Kazlauskas turi įdomių įžvalgų apie pusiaukelę Eurolygoje, „Žalgirio“ lyderius, jaunus žaidėjus ir drąsius Š.Jasikevičiaus veiksmus.
Savo pastebėjimais buvęs krepšinio treneris, kuriam vadovaujant Lietuvos rinktinė laimėjo tris medalius olimpinėse žaidynėse ir Europos pirmenybėse, pasidalino laidoje „Eurolygos diena“.
– Treneri, kaip vertinate pirmąjį Eurolygos ratą, kurį „Žalgiris“ baigė aštuntojoje pozicijoje, bet apsuptas traumų viruso ir ant kulnų lipančių varžovų?
– Galvoju, kad teigiamai, nes „Žalgiris“ ilgai neturėjo visų svarbiausių žaidėjų. Tad išsilaikyti aštuntoje pozicijoje yra geras rezultatas. Juo labiau, kad šansai pakilti yra geri.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad daug komandų kaunasi dėl vietų aštuoniukėje – viena pergalė ar vienas pralaimėjimas gali daug pakeisti.
Tačiau kalba ne tik apie vietą. Pats „Žalgirio“ žaidimas man yra įdomus. Jis yra įdomus ir kitiems žiūrovams, nes „Žalgiris“ kaunasi kiekvienose rungtynėse, nesvarbu su kuo bežaistų.
„Žalgiris“ tapo rimta solidi komanda. Tiek išvykoje, tiek ir namuose gali laimėti prieš bet kurią komandą – net jei tai būtų „Real“, „Fenerbahče“ ir CSKA – šias komandas išskirčiau šį sezoną.
Aišku, „Žalgiris“ yra pažeidžiamas. Bet Eurolygoje nėra silpnų komandų. Ta pati „Gran Canaria“ – rašo, kad ji silpniausia, bet kodėl? Ji žaidžia greitą krepšinį ir bet kam gali įkąsti. Viską sudėjus, „Žalgiris“ yra vertas pagarbos ir tą pagarbą turi.
– Kuo jums „Žalgirio“ žaidimas įdomus kalbant apie krepšinio detales?
– Man krepšinis, kai nėra minties, neįdomus. Mačiau kelias Eurolygos komandas, kurios turi individualiai stiprius žaidėjus, bet viskas priklauso, kaip tądien jie sužais, kokios bus nuotaikos, pataikys ar ne.
„Žalgiris“ tęsia lietuviško krepšinio tradicijas ir žaidžia komandinį krepšinį.
Buvo bent pora rungtynių, kai „Žalgiris“ buvo atsilikęs, bet aš jau tuomet sakiau: „Žalgiris“ laimės, nes varžovų metimai yra atsitiktiniai – būna, kad kažką darai kaip pavyksta, trenki paskutinę atakos sekundę ir pataikai. „Žalgiris“ žaidimu siekia savų tikslų, kamuolį išmeta tie žaidėjai, kurie turi mesti. Jie ir laimėjo tas rungtynes.
Antra, „Žalgiris“ patikimas gynyboje, sugeba paspausti ir perimti kamuolių, o tai tokiame lygyje nėra paprasta.
Puolant svarbu ne tik tritaškiai. „Žalgiris“ sugeba rasti galimybių atakuoti iš arti ir tai daro ne tik vidurio puolėjai. Komanda randa įdomių būdų, kaip panaudoti savo stipriąsias puses.
– Komandos žaidimo mintis dažnai priklauso nuo įžaidėjo, o nuomonės dėl Nate'o Wolterso kartais nesutampa. Jis antras pagal rezultatyvumą komandoje ir pirmas pagal plius-minus rodiklį, bet kartais praranda komandinę žaidimo kontrolę. Kokį jums įspūdį palieka amerikietis?
– Jis man palieka gerą įspūdį. Tačiau „Žalgiryje“ viską kontroliuoja treneris. Jei dažnai sakome, kad NBA yra žaidėjų lyga, tai Europa vis dar yra trenerių lyga. Kai treneris ir jo štabo nariai viską kontroliuoja, parengia tikslius žaidimo planus, o žaidėjai viską išpildo, vadinasi, viskas yra gerai.
– Iš NBA atkeliauja nauja krepšinio mada vis daugiau remti žaidimą tolimais metimais, bet „Žalgiris“ daugiausiai atakuoja iš arti. Kodėl „Žalgiris“ renkasi kitokį krepšinio modelį?
– Matote, tai tas pats kaip ginčytis, kurios kelnės populiaresnės – plačios ar siauros. Praeina kažkiek metų ir viskas apsiverčia.
„Golden State Warriors“ iš pradžių negalėjo surinkti 10 žvaigždžių. Jie turėjo gerų metikų, gynybinio stiliaus vidurio puolėją, tad ir žaidimą sukonstravo pagal save.
„Warriors“ laimėjo titulus, tad paskui juos ėmė eiti ir kiti – visi pradėjo mesti daugiau tritaškių. Žinoma, trys yra daugiau nei du. Bet kartais gali rasti patikimesnių būdų pelnyti dvitaškius, o kartais ir su pražanga.
Be to, tas pats Brandonas Daviesas ne tik pelno du taškus, bet ir sutraukia daugiau varžovų aplink save. Tokiu būdu, jo perdavimai atgal surandant laisvus žaidėjus yra labai svarbūs. „Žalgirio“ žaidimas tikrai įdomus.
– Kalbant apie „Žalgirio“ atakų lyderį B.Daviesą – ar jis jau yra elitinis žaidėjas? Tokį būtumėte pakvietęs tuo metu, kai treniravote CSKA, kuris turėjo beveik neribotą biudžetą?
– Pirmiausia, kas tai yra beveik neribotas biudžetas? Kiek pamenu, CSKA tuo metu turėjo apie 33 milijonus dolerių. Panašiai turbūt, kaip turi „Real“, „Barcelona“ ar „Fenerbahče“.
Taip, tada turėjome pakankamai stiprius vidurio puolėjus, bet ir Eurolyga buvo kitokia. Dabar matau, kad per daugumą rungtynių B.Daviesas dominuoja. O tai „Žalgirį“ dar labiau pavojingą.
Labai svarbu, kad B.Daviesas stengiasi ir nuolat dirba aikštėje. „Žalgiryje“ nesimato žvaigždžių ligos. Nėra tokio, kad temptų antklodę vien ant savęs.
Vienintelė komandos žvaigždė yra Š.Jasikevičius ir visiems yra viskas aiškiai sudėliota. Tai – tik pliusas.
– Kaip keičiasi Š.Jasikevičius ir jo darbo metodai, jūsų nuomone?
– Pirmiausia, kad man labai patiko nuo pat sezono pradžios – jis privertė, kad Eurolyga girdėtų ir gerbtų „Žalgirį“. Drąsiai kalbėjo apie problemas, apie teisėjavimą – o tai, mano nuomone, buvo puikūs žingsniai.
Labai teisinga, kad jis priverčia žaidėjus šokti pagal savo dūdelę, nes turint 10 nuomonių pergalės nelaimėsi.
– Š.Jasikevičius drąsiai kalbėjo ir apie Edgarą Ulanovą ir sudėtingą jo sezono pradžią. Kaip vertinate Edgaro potencialą tapti tokiu žaidėju, kokį jį nori matyti Šaras?
– Matote, komandiniame krepšinyje svarbu, kad iššautų tie žaidėjai, kurie turi šauti. Jei turi B.Daviesą, N.Woltersą, negali visi mesti po 20 taškų – taip nebus, nes reikėtų penkių kamuolių. Kažkas turi likti šešėlyje. Tačiau buvo pora rungtynių, kai E.Ulanovas iššovė. Tokį krepšinį ir reikia demonstruoti.
Be to, ir treneris pabrėžė, kad prieš E.Ulanovą dabar varžovai dažnai stato aukštesnį žmogų. Visa tai yra normalu.
- Praėjusį sezoną Paulius Jankūnas ilgai buvo „Žalgirio“ lyderis ir pateko į Eurolygos geriausių žaidėjų penketą. Šį sezoną jo rodikliai yra tokie, kad žemesni buvo tik 2005 metais, kai jis žaidė antrą sezoną Kauno klube. Be abejo, šį sezoną Pauliui labai trukdo traumos, tačiau ar išsigydęs jis gali sugrįžti į praėjusio sezono lygį?
– Jis ne tik gali, bet ir sugrįš.
Noriu pabrėžti, kad yra starto žaidėjai, yra atsarginiai. Visų indėlis negali būti didelis. Jei P.Jankūnas mes po 20 taškų, kas bus su Aaronu White'u ar Antanu Kavaliausku?
Lietuvos krepšinio lygoje būna rungtynių, kai gali leisti daugiau atsiskleisti žaidėjams, kurie rungtyniauja mažiau. P.Jankūnui nepasisekė – pasitaikė viena trauma, paskui ir kita. Visa tai išmuša iš ritmo. Tačiau jis yra patyręs žaidėjas ir dar tars savo žodį.
– Kitas patyręs žaidėjas Antanas Kavaliauskas žaidžia turbūt geriausią sezoną „Žalgiryje“, nors vasarą buvo svarstoma, ar jo laiko neatims Laurynas Birutis. Ar vertinant A.Kavaliausko amžių, jus nustebino toks jo žaidimas?
– Nenustebino, tai užsispyręs, gerai žinantis ko nori, žaidėjas. Galbūt pirmą kartą pamatęs jį, kai atvyko iš JAV, aš nesitikėjau, kad jis bus „Žalgiryje“ ir Lietuvos rinktinėje.
Tačiau jis perspjovė mane ir kitus, kurie abejojo. Pamenu, kad rinktinei žaidžiant olimpinėse žaidynėse Rio 2016 metais, „Žalgiris“ ilgai svarstė, ar pasirašyti sutartį su A.Kavaliausku. Manau, kad jie dabar tikrai nesigaili. Jis jiems labai padeda. Aišku, ne kiekviename mače, nes yra ir B.Daviesas, bet, kai reikia, Antanas taip pat labai naudingas.
Galvoju, kad tuo pačiu tai ir Vilniaus „Ryto“ didžiausias praradimas per pastaruosius kelerius metus.
Jei klausiate apie L.Birutį, jis lieka jaunas ir talentingas vyras. Tik reikia įrodyti savo darbu ir rezultatu, kad esi vertas vietos. Krepšinyje niekas neatneša paplotėlio ant lėkštutės. Reikia pačiam pasiimti.
- Dėl traumos mažiausiai mėnesį nežaidžiant Leo Westermannui, auga ir Derricko Waltono reikšmė. Kokį įspūdį palieka šis įžaidėjas?
– Nesusidariau pilno vaizdo. Matau, kad jis yra drąsus ir nori kurti. Galbūt jį veikia amerikietiško krepšinio palikimas, kad kiekvienoje atakoje jis turi pabaigti pats – metimu arba perdavimu. Jam reikia laiko apsiprasti. Galvoju, kad tai tik laiko klausimas, nes jis nebijo ir vėl žengia į aikštę drąsiai.
– Jau prieš dvejus metus patikėjote ir į olimpines žaidynes pakvietėte Marių Grigonį. Ką galvojate apie jo ateitį?
– Matote, visi galvoja, kad viskas įvyks iškart. Jei pagalvočiau, kam pavyko pasiekti viską iškart, tai turbūt pagalvočiau apie du krepšininkus: Modestą Paulauską ir Arvydą Sabonį.
Jie neturėjo pereinamojo laikotarpio iš jaunių į vyrus. Visi kiti, net ir Šarūnas Marčiulionis, kažkiek turėjo patrinti suolelį ir banguoto žaidimo. Taip pat ir M.Grigonis.
Aš jame įžvelgiau norą ir sportinį pyktį žaidžiant abejose aikštės pusėse. Jis yra drąsus, turi stiprų charakterį – jis nesustos ir mus dar nustebins.
O kalbant apie kitus, net ir Š.Jasikevičiaus kartą, – mes irgi pralaimėjome rungtynių, kad paskui jie pasiektų tai, ką pasiekė. Žinoma, kuo trumpesnis pereinamasis kelias, tuo didesnė esi žvaigždė.
– Dar vienas jaunas talentas Rokas Jokubaitis, anksti mestas į Eurolygos rungtynes. Koks bus jo ateities kelias ir perspektyvos?
– Mačiau, kad jis yra drąsus. Visi kalba, kad štai vienas gražiai nuaugęs, kitas greitai bėga, o trečias aukštai šoka ir jau yra talentai. Aš mąstau, kad tokių yra daug. O tikrąjį talentą lemia charakteris.
Geriausias pavyzdys jo treneris – Š.Jasikevičius. Jis nei šoko aukštai, nei labai greitai bėgo, o nuveikė labai daug.
R.Jokubaičio žaidime mačiau drąsą – vaikas įėjo į aikštę ir drąsiai prasiveržė, perdavė kamuolį, aktyviai gynėsi Eurolygos rungtynėse.
- Įsivaizduokite, kad esate Š.Jasikevičiaus vietoje, kai komandą įsuko traumos, dėl jų pastarosiose LKL rungtynėse negalėjo žaisti penki žaidėjai. Ar ateitumėte į Pauliaus Motiejūno ar Roberto Javtoko kabinetą paprašyti naujo žaidėjo?
– Dabar nesu ten (šypsosi). Jie geriau žino visą situaciją.
Man regis, svarbiausia, kad per pastaruosius metus „Žalgiris“ tapo solidžiu klubu ne tik krepšinio aikštėje, bet ir visur.
Kalbu apie visą struktūrą. „Žalgiris“ tapo Kauno miesto didžia komanda, didesnės Lietuvos dalies – taip pat. Žiūrovai serga, vis daugiau jų nori atvykti į areną, kuri dažnai būna pilna.
Galvoju, kad kitos komandos, pirmiausia ir mūsų miesto – Vilniaus – galėtų pasimokyti iš „Žalgirio“. Tai yra svarbiausia, kas įvyko per kelerius pastaruosius metus.
– Eurolygoje tarsi nusistovėjo klubų hierarchija. „Real“, „Fenerbahče“ ir CSKA, antroji dalis komandų, kurios grumiasi dėl kelialapio į atkrintamąsias varžybas, ir dar keli klubai, kurie, jau dabar aiškėja, ten nepateks. CSKA priskiriamas prie favoritų, nes per pastarųjų 16 sezonų 15 kartų pateko į finalo ketverto turnyrus. Tačiau Maskvos klubas iš pastarųjų 7 rungtynių laimėjo trejas. Ar CSKA tapo pažeidžiamas?
– CSKA per pastaruosius kelerius metus turėjo du ryškius lyderius: Milošą Teodosičių ir Nando de Colo. M.Teodosičius dabar žaidžia NBA ir galbūt kažkada sugrįš, bet CSKA lyderiai tarsi pasikeitė. Corey Higginsas ir Willas Clyburnas imasi iniciatyvos, o N.De Colo nebepelno po 20 ar daugiau taškų. Nežinau, gal jie vis dar bando išsiaiškinti, kas yra lyderis, gal kitos problemos. Tačiau CSKA lieka stipri ir pajėgi komanda.
– Kaip manote, ką dabar jaučia CSKA treneris Dimitris Itoudis, kai komanda pralaimi kas antras rungtynes Eurolygoje, žinant, koks spaudimas supa?
– Spaudimas CSKA klube didelis, nes jie nori laimėti visas rungtynes. Kai pralaimi, atsiranda spaudimas. Pasirodė informacija, kad CSKA iki keturių valandų nakties užtruko ir analizavo žaidimą. Vyksta dalykai, kurių mes gerai nežinome.
– CSKA svarbiausias rėmėjas yra „Norilsk Nickel“ kompanija, o prezidentas – Andrejus Vatutinas – kažkada buvęs žurnalistas, bet šis klubas visada buvo priklausomas nuo Rusijos valdžios struktūrų. Kaip manote, kiek dabar klube yra demokratijos ir kas ten yra svarbiausias žmogus?
– Žinoma, A.Vatutinas yra svarbiausias. Jis juk prezidentas. Tačiau visur aplinkui kalbama, kad svarbus yra Sergejus Ivanovas (Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis, VTB Jungtinės lygos garbės prezidentas).
Tačiau A.Vatutinas yra išsilavinęs ir protingas žmogus, kuris nelenda į krepšinį aiškinti treneriui, ką reikia daryti. Visa atsakomybė tenka treneriui, kad ir kas jis bebūtų. Manau, kad ir dabar D.Itoudis turi atrištas rankas. Kol jis yra trenerio pareigose, visi jo klauso.
