– Kokios buvo pagrindinės priežastys pakeisti Eurolygos formatą?
– Sukurti panašų Eurolygos formatą visada buvo tolima komandų vizija. Šis turnyras nuo pat savo pradžios krypo link to ir dabar nusprendėme žengti lemiamą žingsnį. Naujas formatas turi labai daug privalumų ir suteikia naujų galimybių, pavyzdžiui, daugiau rungtynių žaisti namuose, pažangesnę bilietų pardavimo sistemą ir panašiai.
– Ar nėra nerimo, kad kai kurios didžiosios Europos komandos bus atskirtos nuo Eurolygos? Juk jau matėme neigiamą reakciją į pasikeitimus iš „Valencia“ trenerio.
– Manau, kad tai yra natūrali reakcija, kurios buvo galima tikėtis. Tačiau visą šį projektą reiktų vertinti objektyviau ir nežiūrėti vien į tai, ar pasikeitimai yra palankūs ar nepalankūs asmeniniams interesams.
Beje, reiktų pabrėžti, kad dar yra likusios penkios laisvos vietos: 3 vietos atiteks savo šalies čempionatuose triumfavusiems klubams, 1 vieta – Europos taurės čempionams ir likusi vieta atiteks komandai, triumfavusiai kvalifikaciniame čempionate, kuriame iš viso dalyvaus dar aštuonios ekipos.
Naujas formatas yra tiesiog kiek pasikeitusi ankstesnė sistema, kuriai priklauso komandos, per visą savo gyvavimą užsitarnavusios teisę dalyvauti Eurolygoje kiekviename sezone.
Taip pat skaitykite: FIBA žada nebausti klubų, pasirinkusių Eurolygą
Žinoma, prieš priimant galutinius sprendimus dar reikia daug diskutuoti. Norime bendradarbiauti su visomis komandomis ir siekiame, kad jos visos dalyvautų pasitarimuose dėl komandoms atiteksiančių vietų Eurolygoje. Dėl sprendimo sumažinti komandų skaičių nuo 24 iki 16 turėsime kai ką paaukoti, tačiau jei pažvelgtumėte į 11 komandų, kurios turi A licenciją, pastebėtumėte, kad beveik visos jos dominuoja savo šalies čempionatuose kiekviename sezone. Tokie yra faktai.
Žinoma, mes gerbiame kiekvieno nuomonę, tačiau turime situaciją vertinti objektyviai. Tos vienuolika komandų savo šalies čempionatuose dominuoja ne vienerius ar dvejus metus, bet penkiolika ar daugiau ir tai yra neginčijama.
– Ar palikote vietos galimiems pakeitimams, tarkime, padidinti komandų skaičių iki 20-ies ar 24-ių?
Jei pažvelgtumėte į 11 komandų, kurios turi A licenciją, pastebėtumėte, kad beveik visos jos dominuoja savo šalies čempionatuose kiekviename sezone.
– Artimiausiu metu nematome jokių galimų pasikeitimų. Sprendimą dėl naujo Eurolygos formato priėmėme ką tik ir po daugybės diskusijų nusprendėme, kad 16 komandų yra optimaliausias skaičius, atsižvelgiant į jų konkurencingumą, galimybes ir rungtynių tvarkaraštį.
Jei matysime, kad situacija ateityje kaip nors keisis, būsime daugiau nei laimingi apsvarstyti tai. Tačiau kol kas jokių pasikeitimų nenusimato.
– Ar šie pasikeitimai nesumažins vietinių čempionatų reikšmės?
– Visai ne. Nemanau, kad naujas Eurolygos formatas kaip nors sumažins šalių čempionatų reikšmę. Beje, pastoviai Eurolygoje rungtyniaujančios komandos visomis išgalėmis stengiasi laimėti ir savo šalių čempionatus. Jos tai jau ne kartą įrodė.
– Kada planuojate priimti galutinį sprendimą dėl kitąmet Eurolygoje rungtyniausiančių klubų?
– Pakvietėme visų šalies čempionatų vadovus į susitikimą gruodžio 2 d. Barselonoje, kur ir aptarsime šį klausimą. Šalies čempionatai visada buvo labai svarbi organizacijos dalis ir būtinai atsižvelgsime į jų nuomonę. Esu tikras, kad mums pavyks rasti bendrą susitarimą.
– Serbijos krepšinio federacijos prezidentas yra pasakęs, kad „Eurolyga turi rūpintis komandomis, kurios turtingos ne pinigais, o krepšinio tradicijomis“. Ką jūs apie tai manote?
– Visiškai su tuo sutinku. Tiesą sakant, taip viskas ir vyksta nuo pat Eurolygos sukūrimo pradžios. Mes stengiamės pasirūpinti ne tik Serbijos komandomis, tačiau ir Adrijos jūros regiono ekipomis, kurios Eurolygoje dalyvavo 114 kartų ir pagal šį rodiklį lenkia tokias šalis kaip Graikija, Turkija ir taip toliau. Adrijos jūros regiono komandoms mes rodome nepaprastą pagarbą.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Eurolyga siekia padėti augti ir kelti krepšinio lygį kiekvienoje šalyje. Tačiau labiausiai tuo rūpintis turėtų vietiniai šalių čempionatai ir jų federacijos. Negalime šios misijos užkrauti vienai Eurolygai.
– Kaip manote, kaip tokia uždara ir į NBA panaši sistema gali veikti Europoje?
– Visų pirma, naujos sistemos nelaikome uždara, nes Europos krepšinio modelis labai skiriasi nuo amerikietiškojo. Eurolyga niekada nebuvo uždara ir niekada nebus.
Artimiausiu metu nematome jokių galimų pasikeitimų. Sprendimą dėl naujo Eurolygos formato priėmėme ką tik ir po daugybės diskusijų nusprendėme, kad 16 komandų yra optimaliausias skaičius
Naujas formatas yra tiesiog kiek pasikeitusi ankstesnė sistema, kuriai priklauso komandos, per visą savo gyvavimą užsitarnavusios teisę dalyvauti Eurolygoje kiekviename sezone.
Mes siekiame, kad Eurolyga turėtų pastovius klubus, kurie apibrėžtų pačią lygą. Galiausiai juk taip pat suteikiame galimybę žaisti ir kitiems stipriems Europos klubams.
– Koks yra jūsų santykis su FIBA? Kaip suprantu, jie atmetė jūsų siūlymą susitikti Barselonoje. Kaip manote, ar šios dvi organizacijos dėl paties krepšinio gali dirbti drauge? Ar ketinate dėl to kažką daryti?
– Na, jie neatsisakė susitikti, o tik paprašė laiko pasitarti su savo tarpininkais. Atėjo laikas ateitį aptarti drauge. FIBA yra vienas svarbiausių reiškinių krepšinio pasaulyje ir nusipelnė didelės pagarbos. Mes esame pasiruošę bendradarbiauti dėl paties krepšinio.
Naujas Eurolygos formatas yra labai panašus į tai, ką FIBA siūlė prieš keletą savaičių. Nuoširdžiai norime, kad FIBA prisidėtų prie šio projekto. Mes visi siekiame, kad augtų ne tik klubai, bet ir nacionalinės šalių rinktinės.
